Popiežius gyvena savo vasaros rezidencijoje

Atostogaujantis Popiežius žvelgia pro savo vasaros rezidencijos langą EPA-ELTA nuotrauka

Nuo liepos 10 dienos popiežius Jonas Paulius II gyvena savo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfo rūmuose. Popiežių užmiesčio rezidencija šie rūmai tapo XVII a. pradžioje. Tačiau iš pradžių ne kiekvieną vasarą buvo persikeliama į Kastelgandolfo rūmus. Anais laikais, kaip žinoma, popiežiai valdė didoką valstybę, užimančią maždaug ketvirtadalį Italijos teritorijos, tad rūmų ir rezidencijų netrūko. Pavyzdžiui, dabartinė Italijos prezidentūra, Romos mieste esantys Kvirinalo rūmai, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvusi Italijos karalių rezidencija, irgi buvo pastatyti kaip popiežiaus ir jo dvaro rūmai, į kuriuos iš pradžių popiežiai persikeldavę gyventi tik vasarą, o kai kurių pontifikatų metu šie rūmai būdavę nuolatinė popiežiaus gyvenimo vieta. Kvirinalo kalva rūmų statybai buvo parinkta dėl to, kad tai viena aukščiausių Romos miesto vietų ir šiuose rūmuose buvo maloniau leisti karštus vasaros mėnesius negu žemiau plytinčiame tvankiame mieste.
Viskas radikaliai pasikeitė, kai Romą užėmė besivienijanti Italija, o popiežiai užsidarė Vatikane. Tačiau ir kelis dešimtmečius trukusiu izoliacijos laikotarpiu buvo pasirūpinta patogiau įsikurti karštais vasaros mėnesiais. Vatikano soduose iki šių dienų yra išlikę keletas nedidelių rūmų, kuriuose popiežiai vasarodavę. Dabar tuose rūmuose įkurdintos Vatikano institucijos. Viename tokių yra įsikūrusi Popiežiškosios mokslų akademijos būstinė; kitame – dalis Vatikano radijo; dar kitame – svečių namai, naudojami ypatingų vizitų progomis.
Kai po beveik šešis dešimtmečius trukusios Šventojo Sosto izoliacijos 1929 metais buvo pasirašyti dvišalius santykius normalizuojantys Laterano susitarimai, tarp Šventajam Sostui pripažįstamų nekilnojamojo turto objektų buvo įrašyti ir Kastelgandolfo rūmai. Nuo to laiko visi popiežiai kiekvieną vasarą persikeldavo gyventi į Kastelgandolfą. Nuo pat savo pontifikato pradžios čia kiekvieną vasarą gyvena ir dabartinis Popiežius. Tačiau, skirtingai negu pirmtakai, Jonas Paulius II įvedė ir naują, ankstesniuose pontifikatuose neregėtą dalyką, – tikrąsias atostogas, išvykas į gamtą, į turistines vietoves. Pirmą kartą dviem savaitėms į kalnus, į Šiaurės Italijoje Alpių papėdėje esančią Lorenzago di Cadore vietovę, Popiežius išvyko 1987 metų vasarą. Toje pačioje vietovėje Jonas Paulius II atostogavo dar 1988, 1992, 1993, 1996 ir 1998 metais. Antroji Popiežiaus pamėgta atostogų vieta – Aostos slėnio, irgi Alpių papėdėje, Les Combes srities Introd kaimas, į kurį Jonas Paulius II atostogauti buvo nuvykęs devynis kartus, paskutinį kartą – 2001 metais. Atostogos kalnuose paprastai trukdavo po dvi savaites, o likusią vasaros dalį Popiežius gyvendavo Kastelgandolfo rūmuose. Pernai į kalnus Šventasis Tėvas jau nekeliavo. Nekeliaus ir šiemet. Priežastis – amžius ir sveikatos būklė. Popiežiui būtų sunku vaikštinėti kalnų takais, tad nuspręsta pasitenkinti Kastelgandolfo rūmų aplinka, rūmus supančiu parku, Albano ežeru.
Vasaros rezidencijoje Jonas Paulius II gyvens iki rugsėjo pabaigos. Čia, vasarai būdingu lėtesniu tempu, vyks visi darbiniai ir ganytojiški Jono Pauliaus II susitikimai. Ne Romoje, o Kastelgandolfe kiekvieną trečiadienio rytą vyks bendrosios audiencijos, kiekvieną sekmadienį Popiežius kartu su maldininkais kalbės vidudienio maldą. Pastarieji susitikimai su maldininkais vyks rūmų kieme, galinčiame sutalpinti iki keturių tūkstančių žmonių. Jei maldininkų būtų daugiau, dalis, netilpusi į rūmų kiemą, stovės aikštėje priešais rūmus. Jei būtų tokių atvejų, yra parengtas įgarsinimas ir specialūs dideli ekranai, kad į kiemą netilpę maldininkai aikštėje galėtų girdėti ir matyti kalbantį Šventąjį Tėvą.
Rugsėjo pradžioje Popiežius turbūt kelioms dienoms išvyks iš Kastelgandolfo. Rugsėjo 11-14 dienomis yra rengiama Popiežiaus kelionė į Slovakiją. Po vizito Slovakijoje, Popiežius grįš į Kastelgandolfą, o į Vatikaną turėtų persikelti tik paskutinėmis rugsėjo mėnesio dienomis.

VR

© 2003 "XXI amžius"