"XXI amžiaus" priedas apie pasaulio krikščionis, 2003 m. liepos 18 d., Nr. 5 (14)

PRIEDAI







Naujojo Irkutsko vyskupo inauguracija

„Ubi episcopus – ibi Eccelesia“ (lot. „Kur vyskupas - ten Bažnyčia“), - šiais šv. Ignaco Antijochiečio žodžiais Rusijos vyskupų konferencijos pirmininkas Maskvos arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius sveikino naująjį Irkutsko vyskupą Kirilą Klimovičių birželio 15 dieną vykusiose jo inauguracijos iškilmėse Irkutsko Švč. Mergelės Marijos Nekaltosios Širdies katedroje. Naujasis katalikų vyskupas Irkutsko Šv. Juozapo diecezijai popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas balandžio 19 dieną vietoje Rusijos valdžios be jokio paaiškinimo prieš metus ištremto ankstesnio ganytojo Ježio Mazuro, kuris Šventojo Tėvo sprendimu buvo paskirtas vadovauti Lenkijos Elko vyskupijai.
Po to, kai 2002 metų vasarį Rusijoje keturios katalikų apaštalinės administratūros buvo pertvarkytos į vyskupijas, įkuriant atskirą bažnytinę provinciją - metropoliją, Vatikano ir Maskvos stačiatikių patriarchato santykiai buvo pasiekę kritinę stadiją. Per vėlesnius mėnesius Rusijos vyriausybė, be vyskupo J.Mazuro, iš šalies ištrėmė dar penkis čia sielovadoje dirbusius užsieniečius katalikų kunigus, nenurodydama tokio poelgio priežasčių. Paskiriant Rytų Sibiro katalikų diecezijai naują vyskupą, Šventojo Tėvo dekrete nurodytas būtinumas rūpintis atkurtų sielovadinių struktūrų normalia egzistencija. Galbūt tai taip pat buvo tam tikras Vatikano gestas Rusijos vyriausybei, siekiant santykių normalizavimo.
Naujasis Irkutsko vyskupas K.Klimovičius iki šio paskyrimo buvo Baltarusijos sostinės Minsko vyskupu augziliaru. Jis gimė 1952 metais Kazachstane, tremtinių šeimoje. Po kelerių metų kartu su motina ir broliais sugrįžo į Baltarusiją, o 1965-aisiais vėl su šeima išvyko gyventi į Lenkiją. Ten baigė mokyklą, 1974 metais įstojo į Olštyno seminariją, kurią baigęs 1980-aisiais gavo kunigo šventimus. Sielovadinį darbą dirbo Suvalkų vaivadijos parapijose. Žlugus Sovietų Sąjungai, 1990 metais vėl sugrįžo į Baltarusiją, kur darbavosi Minsko arkivyskupijos parapijose. 1999 metais buvo paskirtas Minsko vyskupu augziliaru, kartu ėjo generalinio vikaro pareigas.
Pažymėtina, kad gyvendamas Lenkijoje vyskupas K.Klimovičius nebuvo praradęs Sovietų Sąjungos pilietybės. Sugrįžęs į nepriklausomą Baltarusiją, jis netrukus įgijo Baltarusijos pilietybę, kurią turi iki šiol. Šis aspektas yra svarbus, nes Rusijoje dirbantiems užsieniečiams dvasininkams „vizos problema“ yra viena sunkiausiai sprendžiamų, ir, kaip parodė pastarojo meto įvykiai, „patekus į nemalonę“, viza dvasininkui be jokio paaiškinimo gali būti atšaukta arba nepratęsta. Kadangi vyskupas K.Klimovičius yra Baltarusijos pilietis, o tarp Rusijos ir Baltarusijos galioja susitarimas dėl bevizio abiejų šalių gyventojų judėjimo, tai bent šiuo atžvilgiu naujajam Irkutsko vyskupui negresia deportacija.
Rusijos katalikų savaitraščio „Svet Evangelija“ reportaže apie vyskupo K.Klimovičiaus inauguraciją primenama, jog Irkutsko Šv. Juozapo katalikų vyskupijos teritorija - daugiau kaip 8,5 mln. kvadratinių kilometrų - yra didžiausia pasaulyje tarp visų katalikų diecezijų. Šioje teritorijoje gyvena beveik 16 mln. gyventojų, kurių tik 50 tūkst. yra krikštyti katalikais. Jie yra suburti į penkis dekanatus su 46 registruotomis parapijomis ir 58 neregistruotomis tikinčiųjų bendruomenėmis. Katalikai iš viso turi 33 maldos namus - 12 bažnyčių ir 21 koplyčią.
Irkutsko vyskupijos pastoracijoje darbuojasi 46 kunigai - tarp jų 25 dieceziniai ir 21 kunigas vienuolis, priklausantys aštuonioms vienuolijoms. Įdomu pastebėti, kad iš visų Irkutsko vyskupijoje dirbančių kunigų tik vienas turi Rusijos pilietybę. Kiti dvasininkai atvykę iš Lenkijos, Slovakijos, Korėjos, JAV, Indijos, Ispanijos, Filipinų. Iš šio Rytų Sibiro diecezijoje esančių 47 seserų vienuolių, atstovaujančių vienuolikai kongregacijų, tik šešios yra Rusijos pilietės. Kadangi vietos katalikų tikinčiųjų tautinės šaknys taip pat labai įvairios - yra armėnų, baltarusių, lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų, kinų, korėjiečių, - tai galima teisėtai pasakyti, jog Irkutsko vyskupija išreiškia Katalikų Bažnyčios visuotinumo principą, tarnavimą visoms pasaulio tautoms.
„Sibiras - daugiatautė ir daugiakonfesinė žemė. Sekdamas Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, taip pat Katalikų Bažnyčios mokymu, aš pasirengęs palaikyti santykius ir vystyti dialogą su kitų konfesijų ir religijų atstovais, - sakė inauguracinėje kalboje vyskupas K.Klimovičius. - Savo maldomis ir ganytojišku palaiminimu aš taip pat palaikysiu pasaulietinės valdžios iniciatyvas, kurios nukreiptos visuomenės gerovei“.
Jis taip pat iškėlė savo pirmtako vyskupo J. Mazuro nuopelnus, pripažindamas, kad „Irkutske ir kitose vietose yra daug žmonių, kuriems vyskupo J.Mazuro tarnystė turi ypatingą reikšmę“. Jo rūpesčiu Irkutske pastatyta puiki katedra, kitos vyskupijos bažnyčios, bet „pirmiausia jis čia nusipelnė kaip ganytojas, rūpinęsis savąja kaimene“. Arkivyskupas T.Kondrusievičius taip pat pažymėjo vyskupo J.Mazuro buvimą „tikruoju krikščionybės liudytoju plačiausia to žodžio prasme“. Vyskupo J.Mazuro inauguracija Elko vyskupijoje įvyko gegužės viduryje.

Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija