Kristus ir pasaulis

Nepraraskime lotynų kalbos

Lotynų kalba dar nemirusi, tačiau ir Bažnyčioje, kur dar neseniai lotynų kalba natūraliai viešpatavo, šiandien ji jau gerokai primiršta. Taip konstatuoja autoriai Romoje šiomis dienomis pristatytos knygos “Lotynų kalba ir krikščionys”, kurioje apžvelgiamas šios senosios kalbos vaidmuo krikščioniškoje Vakarų tradicijoje ir jos įtakos silpnėjimas bei nykimas pastaraisiais dešimtmečiais. Knygos pristatyme tarp kitų dalyvavo Katalikiškųjų studijų kongregacijos prefektas kardinolas Zenonas Grocholevskis, kuris šia proga savo svarstymus apie lotynų kalbos vaidmenį trumpai papasakojo Vatikano radijui.
Pasak kardinolo, dabartinė lotynų kalbos krizė yra dalis didesnės krizės, kuri šiais laikais yra ištikusi bene visas humanitarines disciplinas. Humanitariniai mokslai nustumti į šalį, o viešpatauja tai, kas praktiška, ką čia pat galima pritaikyti ir gauti naudos. Kad ir kaip būtų, Bažnyčiai lotynų kalba buvo ir bus svarbi. Net jei ir neišvengiamai vyks dabartinis procesas, stumiantis šią kalbą vis toliau užmarštin, Bažnyčia negali jos išsižadėti. Tai mūsų tradicijos svarbi dalis. Beveik visas Vakarų krikščionių dvasinis palikimas yra neatskiriamai susijęs su lotynų kalba. Nemokant šios kalbos, neįmanoma naudotis mūsų teologijos šaltiniais. Ir kiekvienas, kas sakosi išmanąs bažnytinius reikalus, negali šios kalbos nemokėti.
Deja, mokančiųjų vis mažiau. Kardinolas pasakojo, kad kai Romos Grigaliaus universitete 1972 metais baigęs kanonų teisės studijas buvo pakviestas pirmą kartą dalyvauti tarptautiniame juristų kongrese, visi jo dalyviai – maždaug 30 šalių atstovai – puikiai susikalbėjo lotyniškai. Po 15 metų tokiame pačiame kongrese jau tik vienas kitas dalyvis mokėjo kalbėti lotyniškai. Žinoma, kai mažėja institucinis kalbos vaidmuo, mažėja ir sugebančių ja kalbėti žmonių. Tačiau turėtume šį procesą sustabdyti. Lotynų kalba nėra tokia sudėtinga, kaip kartais apie ją sakoma. Lotynų kalbą galima išmokti kaip ir kitas kalbas. Reikia tik mokytis. Jei nesimokysime, praeis dar kelios kartos, ir tada iš tikrųjų ši kalba bus negyva. O tai būtų didelis praradimas.