Meksikos kankinių beatifikacija

Mindaugas BUIKA

Bendras beatifikacijos iškilmių Gvadalacharos stadione vaizdas

Paskata ginti tikėjimą dabarties sąlygomis

„Kankinių kraujas yra krikščioniškojo gyvenimo sėkla“, – šį III amžiaus teologo Kvinto Tertulijono teiginį, kurį patvirtino visa Bažnyčios istorija, visuomet prisimename per savo gyvybę dėl tikėjimo atidavusių krikščionių beatifikaciją. Kaip tik tokia trylikos kankinių iškėlimo į Bažnyčios altoriaus garbę iškilmė įvyko Meksikoje lapkričio 20 dieną, praėjus beveik aštuoniems dešimtmečiams po jų nužudymo per vietos krikščionių sukilimą prieš katalikybę persekiojusį režimą. „Tie didvyriai mums yra nuolatinis pavyzdys ir paskata ginant ir liudijant tikėjimą šiuolaikinėje visuomenėje“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI savo sveikinime Meksikos mieste Gvadalacharoje vykusių beatifikacijos apeigų dalyviams.

Pirmasis juodaodis arkivyskupas

Buvęs Ugandos teisėjas tapo Didžiosios Britanijos anglikonų arkivyskupu

Ugandoje gimęs 56 metų kunigas Džonas Sentamu oficialiai paskirtas pirmuoju juodaodžiu arkivyskupu Didžiosios Britanijos istorijoje. Jis tapo 97-uoju Jorko arkivyskupu. Prieš atvykdamas į Didžiąją Britaniją 1974-aisiais, jis griežtai kritikavo diktatoriaus Idi Amino režimą EPA-ELTA nuotrauka

Dabartines demografines ir sielovadines tendencijas Vakarų Europoje savotiškai atspindi kad ir šis įvykis: antros pagal reikšmę Didžiojoje Britanijoje Jorko anglikonų diecezijos vadovu inauguruotas juodaodis arkivyskupas Džonas Sentamu. Bažnyčios ekspertai teigia, kad lapkričio 30 dieną vykusios inauguracijos iškilmės buvo vienos spalvingiausių per visą daugiau nei 800 metų Jorko katedros istoriją. Jose būdingi iš viduramžių paveldėti liturginiai Bažnyčios hierarcho įvesdinimo ritualai persipynė su afrikietiškos muzikos ir šokių ritmais, kuriuos atliko iš Ugandos pakviesti 56 metų arkivyskupo Dž.Sentamu tėvynainiai.

Pats arkivyskupas Dž.Sentamu, kuris nuo Ugandoje viešpatavusios Idi Amino diktatūros į Didžiąją Britaniją pasitraukė prieš tris dešimtmečius, tėvynėje buvo dirbęs teisėju. Savo inauguracinėje kalboje jis priminė buvusio Anglikonų Bažnyčios primo Kenterbebrio arkivyskupo Maiklo Ramzio žodžius, kad europiečių misionierių pakrikštyti Afrikos ir Azijos krikščionys dabar tikėjimo atnaujinimo dvasią turi grąžinti Europai. „Anglikonų Bažnyčia taip pat turi iš naujo savyje atrasti pasitikėjimą“, - kalbėjo inauguracijoje arkivyskupas Dž.Sentamu. Jis pripažino, kad Didžioji Britanija materialiniu atžvilgiu tampa vis turtingesnė, tačiau supasaulėjusioje visuomenėje tikrasis džiaugsmas nejaučiamas.

Atstatyta Drezdeno katedra

Atstatytos Drezdeno Dievo Motinos šventovės didysis kupolas

Spalio pabaigoje per iškilmingas apeigas vėl buvo pašventinta Drezdeno (Vokietija) protestantų katedra, kuri buvo atstatyta po 60 metų. Ji buvo sugriauta per miesto bombardavimą 1945 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. „Šios bažnyčios pašventinimas yra ženklas, kad mes galime darniai gyventi pripažinę buvusią kaltę“, - sakė vietos liuteronų vyskupas Jochenas Bolis per spalio 30 dieną vykusias Frauenkirche (Dievo Motinos bažnyčios) šventinimo iškilmes. Jose dalyvavo apie 1700 maldininkų, tarp jų ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis bei jo įpėdinė Angela Merkel ir daugelis žymių politikos ir Bažnyčios atstovų iš kitų šalių. Dešimtys tūkstančių Drezdeno gyventojų, kai kurie iš jų su ašaromis akyse, iškilmes stebėjo per miesto gatvėse pastatytus didžiulius ekranus.

Prahos katedra grąžinta Bažnyčiai

Prahos Šv.Vito katedra

Čekijos sostinėje esanti Šv.Vito katedra priklauso Bažnyčiai, o ne valstybei. Tokį sprendimą priėmė Prahos apeliacinis teismas, patvirtindamas žemesnės instancijos 1994 metų nutartį. Pirmajam teismo sprendimui pasipriešino kai kurie buvę Komunistų partijos nariai, teigdami, kad katedra priklauso valstybei dėl jos istorinės vertės. Kardinolas Miloslavas Vlkas, kuris yra ir Prahos arkivyskupas, visada gynė Bažnyčios teisę į istorinės katedros nuosavybę, tačiau nereikalavo katedros atskirti nuo valstybės ar visuomenės, nes ji yra šalies simbolis.

Izraelio kalėjimo teritorijoje rasta seniausia pasaulyje krikščionių bažnyčia

Ant aptiktos šventovės grindų rasti senovės graikų kalba parašyti tekstai EPA-ELTA nuotraukos

Izraelio archeologai atrado seniausią pasaulyje krikščionišką bažnyčią, kuri buvo atkasta šalies šiaurėje esančiame Megido mieste plečiant sugriežtinto režimo kalėjimo teritoriją. Izraelio archeologų asociacija skelbia, kad ant aptiktos šventovės grindų rasti senovės graikų kalba parašyti tekstai, kuriuose teigiama, jog bažnyčia skiriama Jėzui Kristui. Ant bažnyčios sienų irgi rasta keletas Dievą šlovinančių užrašų. Taip pat dėkojama ir karininkui Gajanusui, kuris skyrė lėšų bažnyčios statybai.

Benediktas XVI kanonizavo penkis palaimintuosius

Spalio 23 dieną Vatikane buvo kanonizuoti penki ankstesnių popiežių paskelbti palaimintaisiais Dievo tarnai. Tuo Benediktas XVI parodė esąs nuoseklus Romos Katalikų Bažnyčios tradicijos tęsėjas. Tarp kanonizuotųjų – du italai, du lenkų ir vienas Čilės dvasininkas.

Šv. Kajetonas Katanozas (1879 – 1963)

Gimė Corio di San Lorenco miestelyje, pietvakarių Italijoje. Įstojo į Reggio di Calabria kunigų seminariją, iš kurios perėjęs į aukštesnius kursus 1902 m. rugsėjo 20 d. buvo įšvęstas į kunigus. Savo ganytojišką veiklą pradėjo vienoje vargingiausių parapijų kalnuotoje Pentidattillo vietovėje. 1918 metais, susižavėjęs Švenčiausiojo Viešpaties Jėzaus Kristaus atvaizdo brolija Prancūzijoje, ėmė platinti jų idėjas savo parapijoje, o vėliau ir visoje Italijoje.