„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2011 m. balandžio 29 d., Nr. 1 (46)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

 

Jono Pauliaus II beatifikacijos išvakarėse

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II sveikina
tikinčiuosius Šv. Petro aikštėje
po inauguracijos 1978 m. spalio 22 d.

Dievo Gailestingumas ir Marija

Artėjantis Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimas Bažnyčios palaimintuoju susilaukia didžiulio dėmesio visame pasaulyje. Gegužės 1-ąją Romoje įvyksiančios iškilmės sutampa su Dievo gailestingumo sekmadieniu ir Marijos mėnesio pradžia. Abu šie įvykiai atspindi būsimojo palaimintojo asmeninio pamaldumo bruožus: jo skatintą dieviškojo gailestingumo kultą ir visišką atsidavimą Dievo Motinos globai.


Paskutinės vakarienės šv. Mišios Laterano bazilikoje

Pagal evangelinę tradiciją
Šventasis Tėvas plovė
dvylikos dvasininkų kojas

Didžiojo Ketvirtadienio pavakare Laterano bazilikoje Benediktas XVI aukojo Paskutinės vakarienės Mišias. Homilijoje jis sakė: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas“ (Lk 22,15) – šiais žodžiais Jėzus pradeda švęsti savo Paskutinę vakarienę ir Eucharistijos įsteigimą. Jėzaus troškime atpažįstame Dievo troškimą – jo meilę žmogui ir visai kūrinijai. Dievas trokšta šia meile priartinti prie savęs visus žmones, nori, kad išsipildytų tai, kas jo planuose yra visos kūrinijos tikslas. Jėzus mūsų trokšta. Jis kviečia pas save ir mūsų laukia. O mes, ar irgi jo trokštame? Ar jaučiame savyje norą su juo susitikti? Ar esame jo išsiilgę? Ar trokštame su juo susivienyti Eucharistijos sakramente? O gal mes jam abejingi, gal mūsų mintyse visai kas kita?


Krizmos Mišios Šv. Petro bazilikoje

Didžiojo Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI vadovavo Šv. Petro bazilikoje aukotoms Krizmos Mišioms. Tai visų pirma kunigų šventė. Didžiojo ketvirtadienio ryto Mišios aukojamos tik vyskupijų katedrose: jų metu aplink vyskupus susibūrę kunigai atnaujina šventimų dieną duotus pažadus; į savo bendruomenių maldos namus parsiveža Krizmos Mišių metu palaimintą aliejų, naudojamą teikiant sakramentus. Popiežius tradiciškai šias Mišias aukoja Vatikano bazilikoje.


Vis daugiau anglikonų nori pereiti į Katalikų Bažnyčią

Įvairiose Anglijos ir Velso katedrose pamaldų metu per vieną sekmadienį daugiau kaip 4700 žmonių išreiškė norą tapti katalikais. Pasak Anglijos ir Velso Katalikų Bažnyčios, iš jų beveik 900 anksčiau priklausė anglikonų bendruomenėms, o dabar pagal popiežiaus Benedikto XVI apaštalinės konstitucijos „Anglicanorum coetibus“ nuostatas apsisprendė pereiti į Katalikų Bažnyčią.


Didžiojo Penktadienio rinkliava – Šventosios Žemės krikščionims

Didžiojo Penktadienio tradicija – prisiminti Jeruzalėje gyvuojančias krikščionių bendruomenes, skirti joms piniginę auką. Kasmet šią tradiciją, kuri siekia pirmykštės Bažnyčios laikus, primena Popiežiaus bendradarbis, atsakingas už Rytų Bažnyčias. Šiuo metu Rytų Bažnyčių kongregacijai vadovauja argentinietis kardinolas Leonardas Sandris. Vatikano radijui jis sakė, kad Didžiojo Penktadienio rinkliavos tikslas yra priminti, kad Jeruzalės krikščionių poreikiai yra kur kas didesni nei tik garsiųjų šventyklų priežiūra. Poslinkiai Artimuosiuose Rytuose turi tiesioginį poveikį ir krikščionims, gyvenantiems Šventojoje Žemėje. Mes suprantame Šventąją Žemę visų pirma kaip erdvę, kurioje gyveno Jėzus. Todėl visai teisingai manoma, kad Didžiojo Penktadienio auka yra parama toje erdvėje, tiksliau Izraelyje, Palestinoje ir Jordanijoje, esančioms šventovėms. Tačiau Šventosios Žemės regioną papildo ir tokie kraštai kaip Libanas ir Egiptas, kuriuose lankėsi Jėzus. Platesniame kontekste paminėtinos ir su Senuoju Testamentu susijusios vietos: nuo Abraomo tėvynės Mesopotamijoje iki viso biblinio Naujojo Testamento konteksto. „Visame šiame regione šiomis dienomis susvyravęs stabilumas ir susidariusi situacija liečia taip pat ir mūsų brolius bei seseris, kurie yra gyvieji Šventosios Žemės akmenys. Prisimindami būtinybę saugoti šventąsias vietas, kurios yra fiziniai statiniai, kuriose lankęsi Jėzus, nepamirškime gyvųjų akmenų – Šventojoje Žemėje gyvenančių krikščionių. Svarbu juos paremti“, – ragino kardinolas L. Sandris. Džiugina, kad pastaruoju metu smarkiai išaugo Šventosios Žemės lankytojų skaičius. Šios piligriminės kelionės dvasiškai labai naudingos ir ten gyvenantiems krikščionims, ten esančioms šventovėms. Mes tikrai norime, kad neužgestų šviesa, iš Jėzaus gimtinės apšviečianti visą Bažnyčią. „Nenorime, kad tai liktų tik gestas, kad ir dosnus bei konkretus paramos Šventajai Žemei gestas, nes viliamės, kad visi katalikai galės atsiverti Šventosios Žemės dvasingumui, į kurį pakvietė popiežius Benediktas XVI, – sakė kardinolas. – Kaip krikščionys, turime gyventi tarsi priklausytume nuo Betliejaus, Nazareto, Jeruzalės, Emauso. Mūsų dvasingume turi atsispindėti tos vietos, kuriose Jėzus mokė, gydė, pašaukė mokinius, mirė ir prisikėlė.“


Azijoje

Išlaisvintas neteisingai apkaltintas krikščionis

Išlaisvintas Pakistano krikščionis Arifas Masihas iš Chak Jhumbra kaimo, Faisalabado apylinkėse. Jis buvo suimtas balandžio 5 dieną, apkaltinus suplėšius Koraną ir pasiuntus keliems musulmonams grasinančius laiškus su reikalavimais atsiversti į krikščionybę. Kaltinimai pateikti pagal liūdnai pagarsėjusio baudžiamojo kodekso 295 straipsnio C punktą, dar vadinamą „įstatymu prieš piktžodžiavimą“. Čia numatytos bausmės, tarp jų ir mirties, už Korano ar Mahometo paniekinimą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija