„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2012 m. balandžio 6 d., Nr. 1 (48)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai

 

Vyskupai aptarė „Europos projektą“

Mindaugas BUIKA

Ilgametis COMECE pirmininkas
vyskupas Adrianas van Lujinas
ir naujasis – kardinolas
Reinhardas Marksas

Nauja COMECE vadovybė

Praėjusioje Europos bendrijos vyskupų komisijos (COMECE) plenarinėje asamblėjoje šalia svarstytų bažnytinio ir visuomeninio gyvenimo klausimų buvo surengti šios Europos Sąjungos (ES) katalikų hierarchiją atstovaujančios struktūros naujo prezidiumo rinkimai. Kovo 21–23 dienomis Briuselyje vykusiame susitikime atsistatydinus nuo 2006 metų COMECE vadovavusiam Roterdamo (Olandija) vyskupui emeritui Adrianui van Lujumi, naujuoju pirmininku išrinktas Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas kardinolas Reinhardas Marksas. Šis 58 metų ganytojas nuo 2006-ųjų COMECE atsovavo Vokietijos episkopatui ir pastaruosius trejus metus buvo jos vicepirmininkas ir vadovavo Socialinių reikalų komisijai.


Stebuklai Lurde – Bažnyčios ir mokslo kriterijai   

Lurdo grota

Neseniai Romoje buvo surengta konferencija „Lurdo išgijimai. Tarp mokslo ir tikėjimo“. Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ paskelbė konferencijoje kalbėjusio mediko Franko Balzarečio, Lurdo tarptautinio medikų komiteto nario, pranešimą, kuriame pasakojama apie tai, kaip ir kada išgijimai Lurde pripažįstami stebuklingais.

Pirmasis stebuklingas išgijimas Lurde datuojamas 1858 metų kovo 1 diena, kai prie Lurdo grotos, išgirdusi apie apsireiškimus Bernadetai, atskubėjusi neturtinga apylinkės valstietė Katerina Latapjė panardino savo dešinę ranką su dviem suparalyžiuotais pirštais į šaltinio vandenį ir jie tuoj pat atgijo. Nuo to laiko užregistruota daugiau nei 7000 liudijimų apie išgijimus. Vis dėlto labai mažai jų pripažįstama oficialiai. Kai kurie net klausia, ar šiandien Lurde dar stebuklingai pagyjama? Kad pagijimas būtų oficialiai pripažintas stebuklingu, jis turi būti patikrintas laikantis griežtų kriterijų. Patikrinimą vykdo tarptautinis medikų komitetas. F. Balzaretis priminė, kad dar prieš Lurdo apsireiškimus Bažnyčia naudojo teologinius ir medicininius kriterijus stebuklų tyrimams ir jų pripažinimams. Jie buvo apibendrinti 1734 metais kardinolo Prospero Lambertinio, vėliau tapusio popiežiumi Benediktu XIV, iniciatyva. Nors medikai ir anksčiau tikrino stebuklingus išgijimus, nuolatinis medikų komitetas Lurde, iš pradžių nacionalinis, buvo įsteigtas 1947 metais. 1954-aisiais, tuometinio Lurdo vyskupo iniciatyva, jis tapo tarptautiniu. Šiandien jį sudaro 25 nariai, kurie yra kompetentingi įvairiose medicinos srityse. Dauguma iš jų yra tikintys, tačiau ne visi. Komitetui vadovauja du, atsižvelgiant į medicininę ir teologinę kompetenciją, pirmininkai – vienas medikas ir Lurdo vyskupas.


Stačiatikių šventuoju paskelbtas nacių nužudytas studentas

Stačiatikių dvasininkai
neša Aleksandro
Šmorelio portretą

Vasario 4 ir 5 dienomis Vokietijoje, Miuncheno stačiatikių katedroje, vykusių iškilmių metu šventuoju buvo paskelbtas nacių nužudytas studentas Aleksandras Šmorelis. Kanonizacijoje dalyvavo rusų išeivių bendruomenių vyskupai iš Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV bei stačiatikių vyskupai iš Rusijos ir Ukrainos.

A. Šmorelis paskelbtas kol kas tik Miuncheno stačiatikių vyskupijoje garbinamu šventuoju. Stačiatikių Bažnyčioje esama vietinio ir visuotinio šventųjų kulto, tačiau skirtingai negu katalikai, kurie šventaisiais tituluoja tik įrašytuosius į Visuotinės Bažnyčios liturginį kalendorių, o vietinius šventuosius vadina palaimintaisiais, stačiatikiai ir vienus, ir kitus tituluoja šventaisiais.


Azijoje

Paminklas pal. Jonui Pauliui II Indijoje

Paminklas palaimintajam popiežiui
Jonui Pauliui II Indijoje,
Bengalūro priemiestyje

Bengalūro katalikai pastatydino paminklą palaimintajam popiežiui Jonui Pauliui II jam dedikuotoje parapijoje pietinėje Indijoje ir prisiminė jo žinią Indijos Bažnyčiai. Tailande nulieta bronzinė 2,6 metrų aukščio laiminančio Popiežiaus statula sveria 375 kg. Ji stovi ant aukštos pakylos šventoriuje priešais Bengalūro priemiesčio bažnyčią.

Indijos nacionaliniais simboliais – povu ir lotoso žiedu – papuoštą statulą spalio 25 dieną pašventino apaštališkasis nuncijus Indijoje arkivyskupas Salvatorė Penačijus. Susirinkusiems kalbėjo nuncijus, primindamas Jono Pauliaus II keliones po visą pasaulį, įskaitant apsilankymus Indijoje 1986 ir 1999 metais. Jonas Paulius II nuolat ragino nebijoti. Jo žinia Indijai, sakė nuncijus, buvo ši: „Nebijokite išmesti tinklus kuo toliau geresnei žūklei ir nebijokite priimti Kristaus į savo namus, sekite jį“.


Australijoje

Paskelbti Malonės metai

Australijos katalikų ganytojai paskelbė Malonės metus. Jie bus švenčiami visose Australijos vyskupijose nuo 2012-ųjų iki 2013 metų Sekminių. Šiemet Sekminių sekmadienis bus minimas gegužės 27 dieną. Malonės metų šventimo tikslas yra paskatinti Bažnyčios Australijoje atgimimą malda ir susikaupimu. Bažnyčia Australijoje pastaraisiais metais buvo apdovanota nepaprastomis malonėmis, pažymi laiške vyskupai: vyko Pasaulinės jaunimo dienos 2008 metais Sidnyje, Vatikane 2010 m. spalį popiežiaus Benedikto XVI vadovautoje kanonizacijoje paskelbta šventąja pirmoji australė ses. Mary McKillop. Šių dviejų įvykių svarba greitai neišblės; jie liks giliai įsispaudę į Bažnyčios Australijoje gyvenimą; jų atminimas liks gyvas ateityje ir padės sustiprinti tikėjimą, katalikų vienybę. Malonės metai bus ženklas, jog Bažnyčia Australijoje, pagal pal. Jono Pauliaus II laiško „Novo millennio ineunte“ mintį, trokšta „iš naujo pradėti nuo Kristaus“, iš jo „pasisemti naujo polėkio savo krikščioniškajam gyvenimui“. Vyskupai parinko tris pagrindines Malonės metų Australijoje veiklos kryptis: kurti bendrystės dvasingumą, apmąstyti Kristaus veidą, pradėti naujojo evangelizavimo misiją.


Palaimintųjų pėdsakais

Dachau koncentracijos stovyklos kankinys

Austrijos Dornbirno miete buvo paskelbtas palaimintuoju Dievo tarnas kankinys kun. Karolis Lampertas. Popiežiaus vardu beatifikacijos liturgijai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas.

K. Lampertas gimė 1896 m. sausio 9 d. žemdirbių šeimoje Giofiso miestelyje, Austrijos vakaruose. Po teologijos studijų Briksene, 1918 metais gavo kunigystės šventimus ir buvo paskirtas Dornbirno Šv. Martino parapijos kapelionu, ten pasižymėjo ypatingu uolumu. 1930-aisiais, vietos vyskupui pasiuntus, išvyko į Romą studijuoti kanonų teisės. Vos tik gavęs kanonų teisės daktaro laipsnį kun. K. Lampertas buvo paskirtas organizuoti Insbruko bažnytinio tribunolo darbą.  


Palaimintųjų pėdsakais

Socialinės artimo meilės seserų kongregacijos įkūrėja

Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Anželas Amatas Vienoje vadovavo šv. Mišioms, kurių metu buvo paskelbta palaimintąja pasaulietė, krikščioniško socialinio mokymo skelbėja ir artimo meilės apaštalė Hildegarda Burjan.

Būsima palaimintoji gimė 1883 metais Giorlice prie Neisės – Saksonijos mieste, kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo padalintas į dvi dalis – vakarinis upės krantas liko Vokietijoje, rytinis atiteko Lenkijai. Hildegardos tėvai – Abrahamas ir Berta Froindai buvo žydų kilmės, tačiau nuo judaizmo nutolę, išsilavinę, pasiturintys žmonės. 1895 metais šeima persikėlė gyventi į Berlyną, dar po kelių metų – į Bazelį. Čia Hildegarda baigė gimnaziją ir 1903 metais pradėjo germanistikos studijas Ciuricho universitete, kur susipažino su būsimu vyru, irgi žydų kilmės Austrovengrijos piliečiu Aleksandru Burjanu. Susituokę 1908-aisiais abu persikėlė į Berlyną. Ten inžinieriui A. Burjanui buvo pasiūlytas gerai apmokomas atsakingas postas vienoje pramonės įmonėje.


Palaimintųjų pėdsakais

Rodė artimo meilę ligoniams

Ispanijos sostinės Madrido katedroje Dievo tarnaitė Marija Katalina Irigojen Ečegaraja buvo paskelbta palaimintąja. Popiežiaus vardu liturgijai vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Andželas Amatas.

M. Katalina gimė 1848 m. lapkričio 25 d. Pamplonoje, katalikiškoje šeimoje, giminystės ryšiais siejamoje su šv. Pranciškumi Ksaveru. Mokėsi dominikonių vadovaujamoje mokykloje. Nuo pat mažens iš savo bendraamžių išsiskyrė ypatingu pamaldumu Švč. Mergelei Marijai, giliu tikėjimu bei gyvu dvasingumu. Mirus tėvams ėmė rūpintis savo broliu ir kitais sergančiais giminaičiais. Laisvu laiku lankydavosi miesto ligoninėje, ypatingą dėmesį skirdavo senyvo amžiaus žmonėms ir visų apleistiesiems.


Palaimintųjų pėdsakais

Rūpinosi vargšais žmonėmis su negalia, buvo uolus nuodėmklausys

Šiaurės Italijoje, Turino Dieviškos Apvaizdos Mažųjų Namų bažnyčioje, Šventojo Tėvo vardu kardinolas Andželas Amatas, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, Dievo Tarną kun. Pranciškų Palearį paskelbė palaimintuoju.

P. Palearis gimė 1863 metais Milano provincijoje. Pranciškaus tėvai sekmadieniais, priėmę Švč. Sakramentą, po šv. Mišių kiekvieną kartą namo parsivesdavo elgetą ir pamaitindavo. Tėvai savo vaikus mokė, kad negalima priimti Jėzaus neatveriant namų durų vargšams. Pranciškus pasirinko pašvęstojo gyvenimo kelią. Gavęs Popiežiaus dispensą dėl jauno amžiaus, būdamas vos 23-ejų, gavo kunigšventimus. Dėl mažo ūgio bei gerumo, žmonės ėmė jį vadinti „geruoju kunigėliu“ ir „besišypsančiu kunigu“. Savo šypsena užkariaudavo visų simpatijas. Pas jį eidavo išpažinties ne tik vaikai, bet ir vyskupai, kiti kunigai, kilmingieji bei darbininkai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija