„XXI amžiaus“ priedas apie pasaulio krikščionis, 2016 m. balandžio 29 d., Nr. 2 (59)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

 

„Jūs nesate vieni“

Popiežiaus Pranciškaus solidarumo raiška apsilankius pabėgėlių stovykloje

Mindaugas Buika

Atvykusį į Lesbo salą popiežių
Pranciškų pasitiko Graikijos premjeras
Aleksis Cipras, Konstantinopolio
patriarchas Baltramiejus, Atėnų
arkivyskupas Jeronimas ir kiti Katalikų
ir Stačiatikių Bažnyčių hierarchai

Popiežius Pranciškus, patvirtindamas, kad vienas didžiausių pastoracinių ir socialinių jo pontifikato rūpesčių yra kenčiančių pabėgėlių ir migrantų reikalai, su trumpu bet prasmingu vizitu aplankė Graikijai priklausančią Lesbo salą Egėjo jūroje, kurioje telkiasi tūkstančiai prieglobsčio Europos Sąjungoje ieškančių migrantų, per Turkiją atvykstančių iš karinio konflikto apimto Artimųjų Rytų regiono, ypač iš Sirijos, Afganistano, Pakistano ir kitų šalių. Šį kartą Bažnyčios solidarumo raiška buvo ekumeninė, kadangi balandžio 16 dieną su Šventuoju Tėvu nedidelėje, vos 90 tūkstančių gyventojų, daugiausia graikų stačiatikių, turinčioje Lesbo saloje taip pat lankėsi Stačiatikių Bažnyčios vadovas Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos stačiatikių arkivyskupas Jeronimas II. Kadangi tokiomis neįprastomis aplinkybėmis tai buvo pirmasis popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Graikijos teritorijoje, tai Lesbo saloje, jį pasitiko tos šalies ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) ir dalyvavo susitikimuose su pabėgėlių bendruomene.


Šv. Juozapas – dirbančio žmogaus užtarėjas

 Gegužės 1 dieną Bažnyčia minės Šv. Juozapo darbininko šventę, kurią į liturginį kalendorių 1955 metais įrašė popiežius Pijus XII. Šiuo šv. Juozapo pagerbimu norėta iškelti žmogaus darbo vertę ir dirbančio žmogaus orumą. Juk Šv. Juozapo – Marijos sužadėtinio, Šventosios Šeimos tėvo ir Bažnyčios globėjo – šventė minima kovo 19-ąją.

Apie šv. Juozapą Šventajame Rašte kalbama nedaug, tik Evangelijų pradžioje. Jo vardas paminėtas prieš Jėzaus gimimą ir vėliau keliskart kalbant apie Jėzaus kūdikystę ir vaikystę. Iš tų kelių faktų ir užuominų žinome, kad Juozapas buvo kilęs iš karališkosios Dovydo giminės, kad nors giminės kilmės miestas buvo Judėjos Betliejus, jis gyveno Galilėjos Nazarete, kad vertėsi staliaus amatu. Gyvendamas Nazarete jis pamilo kaimynystėje gyvenusią Mariją, su ja susižadėjo, bet prieš apsigyvendama vyro namuose, Marija tapo nėščia. Iš Evangelijų žinome, kad nenorėdamas viešai apkaltinti Marijos, Juozapas norėjo tyliai nuo jos atitolti. Iš Viešpaties Angelo sužinojęs, kas iš tiesų įvyko ir kokių svarbių įvykių bendradarbiu jam lemta būti, Juozapas nuolankiai ir drąsiai ėmėsi jam skirto vaidmens. Jėzui gimus Betliejuje, vėliau evangelistai mini bėgimą į Egiptą ir grįžimą bei apsigyvenimą Nazarete. Paskutinį kartą apie Juozapą užsiminta pasakojime apie dvylikmečio Jėzaus atradimą Jeruzalės šventykloje. Tradicija sako, kad ir Jėzų Juozapas mokęs staliaus amato. Manoma, kad Juozapas miręs dar prieš Jėzaus viešosios veiklos pradžią, nes vėliau tarp Jėzaus sekėjų Marija minima viena.


Kalnų Karabachas: etninis ir religinis konfliktas

Prieš keletą savaičių vėl atsinaujino konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl nepriklausomybę pasiskelbusio Kalnų Karabacho regiono. Jis yra kontroliuojamas Armėnijos, tačiau Azerbaidžanas nori šią teritoriją atsiimti, nes ji pagal sienų neliečiamumo principą turėtų priklausyti jam. Abi pusės pranešė apie žuvusius, kurių gali būti dešimtys. Po keturių dienų kovų paskelbta, kad šalys sutiko atnaujinti paliaubas. Paskutinieji susirėmimai tarp Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho regiono armėnų pajėgų yra rimčiausi nuo 1990 metų, jau spėję pareikalauti mažiausiai 75 žmonių, įskaitant civilius gyventojus, gyvybių iki ugnies nutraukimo balandžio 5-ąją. Šio konflikto įsiliepsnojimui nesvetimas geopolitinis sankirtis Artimųjų Rytų scenoje tarp Rusijos ir Azerbaidžaną remiančios Turkijos.


Sielų ganytojas pagal Kristaus širdies pavyzdį

Palaimintasis Pijus
Albertas Del Korona OP

Italijoje, San Miniato katedroje, palaimintuoju paskelbtas Pijus Albertas Del Korona (Corona). Naujas palaimintasis priklausė brolių dominikonų, arba pamokslininkų, ordinui, buvo San Miniato vyskupas, Šventosios Dvasios seserų dominikonių ordino steigėjas.

Jis gimė Livorne 1837 metais, pirklių šeimoje. Išsimokslinimą gavo mokykloje, kurią prižiūrėjo broliai barnabitai. Jam patiko mokytis, jis buvo tarp pirmųjų, įsirašiusių į šv. Vincento konferencijas, kad padėtų neturtingoms šeimoms, mokytų jas tikėjimo pagrindų. Jausdamas turįs vienuolinį pašaukimą, 1855 metais apsivilko dominikonų abitą, pasirinko Pijaus vardą. Baigė filosofijos ir teologijos studijas Florencijos Šv. Morkaus vienuolyne, 1860 metais įšventintas į kunigus. Įkvėptas šv. Jeronimo mokinės šv. Paulos ir jos bendraminčių pavyzdžio, kurios susirinko į vieną vienuolyną Romoje studijuoti Dievo Žodžio, jaunasis dominikonas norėjo įsteigti panašią instituciją. Padedamas Elenos Bonagvidi (Bonaguidi), įkūrė mokyklėlę mergaitėms, kad jos galėtų studijuoti Šventąjį Raštą, gautų religinį ir moralinį išsilavinimą. Tai buvo naujos kongregacijos užuomazga.


Tarp karo ir vilties

Kun. Davidas Nazaras SJ

Pokalbis su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos jėzuitų vyresniuoju, Rytų apeigų kunigu Davidu Nazaru, SJ.

Gimiau Kanadoje, mano šeima – Rytų apeigų katalikai – lankė ukrainiečių bažnyčią Toronte. Mieste buvo didelis lotynų apeigų katalikų mokyklų tinklas, tad mokiausi vienoje iš jų. Sekmadieniais lankydavome savąją Rytų apeigų bažnyčią, o kitomis savaitės dienomis mokykloje su kitais melsdavausi pagal lotyniškąjį ritą. Taigi mano krikščioniškas ugdymas yra abiejų ritų. Tapęs kunigu, esu dirbęs ir lotynų apeigų parapijose. Paskutiniu metu buvau anglakalbės jėzuitų provincijos Kanadoje provincijolas. Kadangi turėjau patirties, dirbdamas įvairiose Draugijos struktūrose, generolas paprašė manęs padėti jas kurti Ukrainoje. Tuo metu čia jau buvo pašaukimų į Draugiją, ir aš su džiaugsmu išvykau. Ukrainoje esame jau 13 metų. Mūsų provincijos namai yra Lvove, tačiau mes dirbame ir Černovicuose, Chmelnickyje, Kijeve. Mūsų bendruomenėje – 13 jėzuitų: 4 lenkai, aš – iš Kanados, nors kilme ukrainietis, kiti – Ukrainos gyventojai. Vienas vaikinas – lotynų apeigų, likę ukrainiečiai esame Rytų apeigų katalikai.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija