Tėveli, kodėl prašai mane žudyti?

„Tai gerą vyrą išsirinko mano duktė Milda“, - mėgo džiaugtis Mildos motina kaimynėms. Nei girtauja, nei rūko, gražiai augina dvi dukreles. Dievas duos – gal ir sūnelio susilauksim!“
Penktadienio popietė… Mildos vyras po darbo stoviniuoja kieme, laukia draugų. Visi kartu pasuka į kavinę. Namo parėjo vėlokai, liaudiškai tariant, jau įkaušęs. Nužvelgė žmoną ir pasišaipė: „Matyt, jau trečiosios dukters lauki! Nieko nebus! Užteks mudviem dviejų!“ Milda apsipylė ašaromis.
Rytojaus rytą Mildos vyras ėmė tartis geruoju. Jis trečios dukters nelauks – siūlo daryti abortą! Ašarodama Milda, nenorėdama kelti triukšmo, skaudama širdimi linktelėjo galvą. Vyras tai priėmė kaip sutikimą.
Milda pajuto tokį sąžinės priekaištą, kad ašaros pilte pylėsi iš akių, žodžio ištarti nepajėgė. Vakarykščiai šiurkštūs vyro žodžiai, šį rytą su pasityčiojimu siūlytas abortas tiesiog pribloškė švelnią Mildą.
Tačiau Viešpats Dievas pasigailėjo ištikimos savo dukters. Baigusi vakaro maldas, Milda užmigo ir pamatė nežemišką sapną. Ji regi – šalia ant pagalvės guli mažytis, labai meilus berniukas. Žiūri į ją ir vadina mamyte. Milda atidžiai pasižiūri į savo vaikelį, stebisi: „Kaip tu čia atsiradai?“ Ir tas vaikelis prašneka: „Mane angelėlis atnešė paklausti, kodėl mano tėvelis prašo, kad mane žudytų? Argi jis manęs nemyli?!“ Graudžiomis ašaromis apsipila Milda…
Po kurio laiko, savo ir visų džiaugsmui, pagimdė sveiką sveikutėlį sūnelį.

* * *

Ko vertos motinos, kurios savo kūdikius žudo, praradusios motinišką meilę?
Ko verti medikai, tarnaudami ne gyvybei ir sveikatai, o pamindami po kojų žmonių gyvybę?!

A.K.

© 2002"XXI amžius"