Pasaulinei Gyvybės dienai skirti renginiai

Balandžio 27-ąją Lietuvoje buvo švenčiama Gyvybės diena. Pasauliniu mastu Gyvybės diena pradėta švęsti paraginus popiežiui Jonui Pauliui II, kuris enciklikoje “Evangelium vitae” rašo: “Vykdydamas 1991 metų Kardinolų Konsistorijos pasiūlymą, raginu kasmet visose šalyse švęsti Gyvybės dieną. Pirmiausias jos tikslas būtų padėti individualioms sąžinėms, šeimoms, Bažnyčiai ir visuomenei pripažinti žmogaus gyvybės prasmę ir vertę visais jos etapais ir visomis sąlygomis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti abortų ir eutanazijos blogybės rimtumui, tačiau neišleidžiant iš akių ir kitų gyvybės klausimo aspektų, kurie nusipelno nuodugnaus apmąstymo”. Lietuvoje pirmą kartą ši diena minėta 1994 metais, o nuo 1998-ųjų Lietuvos Vyskupų Konferencijos nutarimu švenčiama kasmet, paskutinį balandžio sekmadienį.

Kaunas. Velykų dieną viename Kauno muzikinių klubų buvo surengtas nemokamas koncertas “Džiazas už gyvybę”, kuriame atliktas Arvydo Jofės, Tomo Botyriaus bei pranciškono brolio Kazimiero Kasparavičiaus bendras projektas “Kodėl mes tokie?”.
Kiek anksčiau, balandžio 12 dieną, arkivyskupijos Jaunimo centre vyko forumo debatai jaunimui tema “Koks šeimos modelis yra valstybės saugumo garantas?”. Debatus rengę KAŠC programos “Pažink save” savanoriai bei jiems vadovavę Jėzuitų gimnazijos moksleiviai buvo pasiskirstę į dvi “stovyklas”, kurių viena gynė nuostatą “Mano šeima bus grindžiama santuokos ryšiais”, o jiems prieštaraujantys teigė: “Santuoka tik formalumas, meilei to nereikia”. Po to, apibendrinant debatus, buvo bandoma atsakyti į klausimą: “Kas daro įtaką mūsų pasirinkimams: valstybė, mada, vertybės ar baimė prisiimti atsakomybę?” Po karštų debatų vyko agapė bei J. Gruodžio konservatorijos studentų surengtas meilės romansų vakaras.
Kauno arkivyskupijos Šeimos centre Krizinio nėštumo programos darbuotojai taip pat tądien surengė seminarą visuomenei tema “Šiuolaikiniai gyvybės aspektai”. Jame svarstyta apie nėščios moters poreikius ir socialinės aplinkos įtaką, apie prieraišumo svarbą asmenybės raidai, paminėtos tokios skaudžios temos kaip išgyvenimai praradus kūdikį bei aptartos šeimų, negalinčių susilaukti vaikų, problemos bei galimi jų sprendimo būdai.
Gyvybės dienos proga surengtos ir kelios akcijos, skirtos tiek tikintiesiems, tiek ir visai kauniečių bendruomenei. Štai vaikų piešinių ir minčių akcijai “Meilė – Šeima – Gyvybė”, kurią rengia Šeimos centras, pasirinkta išties netradicinė forma – vaikų piešiniai visą savaitę buvo eksponuojami po miestą važinėjančiuose troleibusuose. Tikintieji buvo kviečiami į maldos akcija “Už Gyvybę” – nuo Didžiojo penktadienio iki Atvelykio, kuris taip pat švenčiamas kaip Dievo Gailestingumo sekmadienis, Kauno arkivyskupijos maldos grupės, bendruomenės, parapijos buvo raginamos melstis Dievo Gailestingumo devyndienį (noveną) bendromis gyvybės išsaugojimo intencijomis.
Gyvybės dienos minėjimas tuo nesibaigė. Naktį iš gegužės 2 į 3–iąją Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje Kaune vyko Eucharistijos adoracijos naktis, kurioje buvo meldžiamasi ta pačia – žmogaus gyvybės išsaugojimo ir puoselėjimo – intencija.

Darius CHMIELIAUSKAS,
Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai

Klaipėda. Visą savaitę, nuo balandžio 22 iki 27 dienos, Klaipėdos šeimos centras kvietė miestelėnus į renginius, skirtus Pasaulinei gyvybės dienai paminėti.
Akcija “Pasveikinkime Mamytę – gyvybės nešėją ir puoselėtoją” pagerbtos gimdyvės miesto ligoninėse, mokyklos – darželio “Nykštukas” auklėtiniai joms parodė spektaklį “Maišas obuolių”. Siuvimo ir paslaugų mokyklos moksleiviai aplankė senelius “Caritas” senelių globos namuose, o “Nykštuko” trečiokai suvaidino “Čipolino nuotykius”.
Daug mokyklų dalyvavo rašinių konkurse: moksleiviai pasakojo savo išgyvenimus, vertino gyvybės situaciją dabartiniame pasaulyje. “Ąžuolyno” gimnazijoje vyko konferencija “Žmogaus gyvybė šių dienų realijose”, kurioje sveikinimo žodį ir pagarbą gyvybei bei krikščioniškas nuostatas pagal popiežiaus Jono Pauliaus II encikliką “Gyvybės evangelija” aptarė vyskupo vikaras Klaipėdai kun. dr. P.Smilgys.
Visuomenės sveikatos centro edukologė R.Petkutė kalbėjo apie gyvybės kultūrą ir šių dienų pasaulį. Kitų pranešėjų mintys buvo apie meilės svarbą, žiniasklaidos vaidmenį, formuojant jaunimo mąstyseną, kada skatinama imti iš gyvenimo kuo daugiau, nuvertinamas žmogus, jis padaromas tik pelno siekimo įrankiu. Labai aktyvūs, nuoširdūs ir sumanūs konferencijos dalyviai gimnazistai po darbo grupėse pristatė projektus, skirtus gyvybės apsaugai, pokyčiams žiniasklaidoje ir pan. Dvasią kėlė, širdį džiugino E. Balsio menų gimnazijos styginių instrumentų orkestras (vadovė S. Domarkienė).
Balandžio 27 dieną už gyvybę buvo aukotos šv. Mišios Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, Šeimos centre vyko koncertas. Renginių įkvėpėja ir organizatorė – Šeimos centro vadovė Janina Urbonavičienė.

Danguolė MISIUKONIENĖ

Vilnius. Pasaulinė gyvybės diena – paskutinis balandžio sekmadienis - šiemet sutapo su Atvelykiu. Šios dienos paminėjimą, pradedant 1998 metais, jau šeštą kartą organizavo Pasaulinės gydytojų federacijos “Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacija (pirmininkė doc. dr. Alina Šaulauskienė, vicepirmininkės gyd. Janina Tartilienė, dr. Giedrė Žilinskienė).
Pasaulinės gyvybės dienos paminėjimas šiemet tęsėsi net tris dienas. Balandžio 25-osios vakarą Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje kun. Vaclovas Aliulis, MIC, aukojo šv. Mišias už šeimų ir gyvybės klestėjimą. Balandžio 26-osios vidurdienį neseniai susikūrusi Lietuvos teisininkų sąjunga “Už šeimą ir gyvybę” Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje vilniečiams surengė koncertą. Gausiai susirinkusius žmones pasveikino kun. V.Aliulis. Jis sakė: “Gyvybė – didelė Kūrėjo dovana. Nevalia jos nuodyti svaigalais ar netikusiu gyvenimu. Nevalia sustabdyti gyvybės kelio. Įstatymus reikėtų derinti prie Kūrėjo įstatymų”.
Turiningą koncertą vilniečiams dovanojo I.Lauciuvienės PĮ vaikų darželis “Dūzginėlis”, Grigiškių darželis-mokykla “Pelėdžiukas”, Vilniaus “Versmės” vidurinė mokykla, Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų vidurinė mokykla, Bernardinų bažnyčios giedojimo mokykla ir kiti kolektyvai bei pavieniai atlikėjai.
Svarbiausias Gyvybės dienos akcentas buvo balandžio 27-ąją Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos auditorijoje organizuota konferencija “Tiesiame pagarbos gyvybei kelią”, globojama kardinolo Audrio Juozo Bačkio.
Sveikinimo žodyje kardinolas A.J.Bačkis pabrėžė, kad Dievas myli kiekvieną savo vaiką, kiekvieną žmogų. Bažnyčia kviečia ypač saugoti tuos, kurie patys negali apsisaugoti: negimusius kūdikius, sunkius ligonius. Jis prašė gydytojų, pas kuriuos ateina nėštumą ketinančios nutraukti moterys, sakyti joms: “Rinkis gyvenimą, nežudyk savo vaiko”. Juk žmogus – tai gėris, sukurtas pagal Dievo panašumą. Tiesa ir meilė turi eiti drauge.
Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas sielojosi dėl mažėjančio gimstamumo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kasmet gimdavo 51 tūkst. kūdikių, dabar tik apie 30 tūkst. Per metus miršta apie 40 tūkst. žmonių. Jis kvietė išsaugoti kiekvieną gyvybę, daryti viską, kad kiekvienas kūdikis būtų laukiamas.
Teologijos dr. kun. Andrius Narbekovas pranešime “Kūniškoji ir dvasiškoji gyvybė” nubrėžė aiškią takoskyrą tarp gyvūno ir žmogaus gyvybės. Gyvybę, kūną turi gyvūnai ir žmonės. Tačiau Pradžios knygoje parašyta, kad Dievas pirmajam žmogui Adomui įkvėpė dvasią. Žmogų nuo gyvūnų skiria protas, gebėjimas kurti, veiksmų tikslingumo suvokimas, laisvos valios turėjimas. Gyvūnai uždaryti instinktų rate. Todėl nelogiška, kai gyvūnų gyvybė ginama labiau negu žmogaus. Genocidas, abortas, eutanazija – gėdingi reiškiniai, nes jie prieštarauja didžiausiai Dievo dovanai – žmogaus gyvybei, turinčiai ne tik kūną, bet ir nemirtingą sielą. Pranešėjas ragino mus, išnykstančią tautą, būti gyvybės tauta, tai yra visomis nuostatomis pasisakyti už gyvybę.
Doc. dr. A.Šaulauskienė pranešimą “Žmogaus išmintis ir tikrovė: teisė gyventi pagal žmogiškąjį orumą” pradėjo ir baigė Sofoklio žodžiais: “Koks baisus gali būti protas, jei jis netarnauja žmogui”. Pranešėja kritikavo LR Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, parengtą 2002 metais, įteisinantį abortus, kontraceptines priemones, chirurginę sterilizaciją. Įstatyme yra daug iššūkių prieš žmogaus gyvybę. Jį rengiant nebuvo derinama su ateities vizija, kurią turi Pasaulinė gydytojų federacija “Už žmogaus gyvybę” ir, savaime suprantama, Lietuvos asociacija. Ta vizija - tai „artėjimas prie gyvybės kultūros be negimusios, nevisavertės ir bejėgės gyvybės naikinimo. Tvirta, darni ir gausėjanti Lietuvos šeima – gyvybės šventovė. Humaniška medicina – ištikimybė etiniams Hipokrato principams gyvybės tarnystėje“. (Doc. dr. A.Šaulauskienės pranešimo tekstas bus išspausdintas vėliau.)
Habil. dr. prof. Leonas Mačiūnas pranešime “Hipokrato priesaikos aspektai Europoje, peržengus XX amžiaus slenkstį” papasakojo apie katalikų gydytojų asociacijas, jų rengiamus kongresus, nuostatas saugoti gyvybę nuo jos pradėjimo motinos įsčiose iki natūralios mirties, gydyti ne tik žmogaus kūną, bet ir dvasią.
Konferencija pagerbė skulptorių Leoną Žuklį, Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos kieme pastatytos dekoratyvinės skulptūros “Motinystė” autorių (kartu su sūnumi Gediminu). Šia skulptūra žavisi užsieniečiai – savo tėvynėje jiems nėra tekę matyti skulptūros, kurioje pavaizduota kūdikio besilaukianti moteris, sauganti ir ginanti pradėtą gyvybę. Taip pat buvo pasidžiaugta naujai susikūrusia vaikų ir jaunimo grupe “Už gyvybę”, kuriai vadovauja daugiavaikė motina Marija Einorienė.
Tuo metu, kai mokslininkai sakė gyvybę ginančias kalbas, prie Arkikatedros žaidė ir margučius rideno vaikai. Kartu buvęs kardinolas A.J.Bačkis žurnalistams sakė: “Laimingi vaikai, kurie turi juos mylinčius tėvus”. Tikėkime, jog tiesiamu pagarbos ir meilės gyvybei keliu pasuks vis daugiau Lietuvos šeimų.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003"XXI amžius"