Europos Komisija patvirtino eksperimentų su žmogaus embrionais galimybes

Žmogaus embrionas praėjus septynioms savaitėms nuo pradėjimo

ES vyskupai iškelia moralinius klausimus

Minint šiemetę Gyvybės gynimo dieną Italijoje, popiežius Jonas Paulius II ta proga yra pastebėjęs, kad daugėja situacijų, „kada asmuo tampa ekonominių, politinių ir mokslinių interesų įrankiu, ypač tais atvejais, kada asmuo yra silpnas ir pats neturi jėgų apsiginti“. Šventasis Tėvas sakė, jog dėl pelno gavimo taikoma netgi „komercinė logika, susieta su šiuolaikinių technologijų naudojimu“, žmonių siekiams patenkinti, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir atrodo geri. Pavyzdžiui, noras turėti kūdikį „bet kuria kaina“ kartais veda prie prigimčiai ir moralei priešingo dirbtinio apvaisinimo operacijos.
Popiežius perspėjo, kad žmogaus gyvybė negali būti prekybos sandėrio ar mokslinių eksperimentų „objektas“, kad žmogiškoji būtis nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties yra subjektas su neatimamomis teisėmis. Tas pasakytina ir apie nuo dirbtinio apvaisinimo likusius vadinamuosius „perteklinius“ žmogaus embrionus (juos būtų teisinga vadinti embrioniniais žmonėmis). Būtent dėl jų panaudojimo tyrimams galimo biudžetinio finansavimo liepos 9 dieną sprendimą priėmė Europos Sąjungos vyriausybė - Europos Komisija - taip susilaukdama griežtos bažnytinės vadovybės kritikos. Minėtuose tyrimuose iš žmogaus embrionų gautą kamieninių ląstelių audinį ateityje tikimasi panaudoti Alcheimerio ir kitoms degeneratyvinėms ligoms gydyti.
Europos bendrijos vyskupų konferencijų komisijos COMECE pareiškime nurodoma, kad tokie „tyrimai iškelia fundamentalias etines problemas, nes, kaip pasekmė, vyksta žmogaus embrionų sunaikinimas“. Dėl šios priežasties keliose Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse eksperimentai su embrionais yra įstatymu uždrausti. Europos Komisijos liepos 9 dieną patvirtintuose siūlymuose dėl vadinamosios šeštosios mokslinių tyrimų programos projekto teigiama, jog kamienines ląsteles bus galima gauti tik iš tų embrionų, kurie buvo sukurti iki 2002 m. birželio 27 d., kada ši programa pirmą kartą buvo priimta. (Jos vykdymas dėl iškilusių etinių kontroversijų atidėtas iki 2003 metų pabaigos.)
Europos Sąjungos vyskupai pripažįsta, kad minėtos datos nustatymas, tuo siekiant užtikrinti, kad nebūtų sąmoningai kuriami nauji embrionai moksliniams tyrimams, o naudojami tik likę iki 2002 m. birželio 27-osios, yra sveikintinas dalykas, tačiau neišsprendžia esminių etinių klausimų. „Komisija siūlo, kad tyrimai galėtų būti vykdomi ir finansuojami tik tose ES valstybėse, kuriose jie yra leidžiami nacionalinių įstatymų. Tai yra visiškai suprantama, - rašo vyskupai. - Tačiau įnašus į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą duoda visos valstybės, taip pat ir tos, kuriose (žmogaus embrionų) tyrimas yra nelegalus. Tokiu būdu ir jos finansiškai turės remti tokius tyrimus“.

Europos Sąjungos vyskupai primena, kad pats subsidiarumo principas reikalauja, kad tokiuose klausimuose, kurie kelia dideles moralines abejones, sprendimą dėl finansinės paramos moksliniams tyrimams atlikti turi priimti kiekviena valstybė. Tai yra susiję su konkrečios tautos istorine patirtimi, taip pat joje vyraujančiomis religinėmis ir filosofinėmis nuostatomis. „Perteklinių“ žmogaus embrionų tyrimas šiuo metu yra leidžiamas Švedijoje, Olandijoje, Belgijoje, o Didžiojoje Britanijoje, vienintelėje pasaulyje, yra leidžiamas netgi embrionų „terapinis“ klonavimas kamieninėms ląstelėms gauti. Tačiau tyrimai įstatymu uždrausti Austrijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Ispanijoje.
Ypač griežtai į Europos Komisijoje už mokslinių tyrimų programas atsakingo komisaro belgo socialisto Filipo Buskeno pastangas įteisinti embrionų tyrimų finansavimą (jis savo priešininkus vadino „Talibano“ atstovais) reagavo Vokietijos parlamentarai. Protesto laišką prieš tokius planus Europos Komisijos pirmininkui pasirašė beveik 200 Bundestago narių - tiek krikščionių demokratų, tiek socialdemokratų - kartu su Vokietijos parlamento pirmininku Volfgangu Tyrze. „Esant tokiems fundamentaliems nuostatų skirtumams tarp ES valstybių požiūryje į žmogaus embrionų kamieninių ląstelių tyrimą, Europos Sąjunga turėtų susilaikyti nuo tokių tyrimo projekto bendro finansavimo“, - daro išvadą ES vyskupai.
Pagrindinis embrionų tyrimo tikslas yra kamieninių ląstelių išgavimas, kurių nepaprastos savybės mokslininkų buvo išaiškintos praėjusio dešimtmečio viduryje. Kamieninės ląstelės turi potencialų gebėjimą išsivystyti į įvairių tipų kūno ląsteles ir tokiu būdu, kaip manoma, ateityje jų išaugintas audinys galės būti panaudojamas kitoms pažeistoms ar sunykusioms ląstelėms pakeisti, taip pristabdant ar visai pagydant degeneratyvinį procesą. Pripažįstama, kad tokia terapija yra tolimesnės ateities reikalas, o iki tol gali būti išrasta ir kitų būdų minėtoms ligoms gydyti.
Pavyzdžiui, jau dabar keliamas klausimas, - tą savo pareiškime primena iš Europos vyskupai, - kad tyrimams galima naudoti kamienines ląsteles, gautas ne iš embrionų, tuo pačiu juos pasmerkiant sunaikinimui, bet iš suaugusių ląstelių. Mokslininkai vis labiau linkę pripažinti, kad abiejų tipų kamieninių ląstelių galimas terapinis potencialas yra panašus ir suaugusiųjų ląstelių gal netgi didesnis. Šiuo atžvilgiu svarbiausia yra tai, kad žmogiškoji gyvybė kiekvienu taip pat ir embrioniniu lygmeniu, turi absoliučią vertę ir negali būti „žaliava“ kokiam nors naudojimui. „Geras tikslas negali pateisinti bet kokias priemones“, - pažymi Europos Sąjungos katalikų ganytojai.
Jie pastebi, kad Bažnyčios nusistatymas prieš žmogaus embrionų ir embrioninių kamieninių ląstelių naudojimą dėl moralinių ir antropologinių priežasčių negali būti laikomas kaip noras mokslo pažangai stabdyti. Tiesiog Bažnyčia siekia „užtikrinti, kad mokslas nekonfliktuotų su žmogaus teisėmis“.

Embriono kamieninės ląstelės

Kamieninės ląstelės gali būti panaudojamos naujam audiniui auginti

Bandoma savavališkai nustatyti terminus žmogiškosios gyvybės egzistencijai

Ypač didelis prieštaravimas Europos Komisijos siūlymuose dėl „perteklinių“ žmogaus embrionų tyrimo programų galimo finansavimo yra susijęs su vadinamuoju „termino reguliavimu“. Čia kažkiek bandyta kopijuoti Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės sprendimą, tačiau panašumas tėra tik paviršutinis. JAV prezidentas Džordžas Bušas dar 2001 m. rugpjūčio 9-ąją paskelbė nutarimą, kuriuo leidžiamas federalinis finansavimas kamieninių ląstelių grupių, kurios iš žmogaus embrionų, likusių nuo dirbtinio apvaisinimo operacijų („perteklinių“ embrionų), jau buvo išgautos iki tos datos. Dž.Bušo sprendimas susijęs jau su egzistuojančiomis, iki 2001 m. rugpjūčio 9-osios sukurtomis kamieninėmis ląstelėmis, atmetant bet kokį tolesnį žmogaus embrionų sunaikinimą naujų kamieninių ląstelių išgavimo tyrimams atlikti.
Savo tuometinį sprendimą, kuris, beje, bažnytiniuose sluoksniuose buvo sutiktas taip pat kritiškai, kaip moraliniu atžvilgiu abejotinas, JAV vyriausybė grindė tuo, kad turimų kamieninių ląstelių išgavimui žmogaus embrionai jau buvo sunaikinti anksčiau ir jų nebegalima apsaugoti. Šis sprendimas buvo pateiktas kaip gyvybei palankus kompromisas: turimos kamieninės ląstelės gali būti tiriamos terapiniam jų panaudojimui ir tuo pačiu draudžiamas embrioninės žmogaus gyvybės tolesnis eliminavimas. Prezidentas Dž.Bušas paskelbė sudarantis valstybinę bioetikos komisiją, kuri turi išsiaiškinti daugelį abejotinų su medicinos mokslu susijusių etikos ir moralės klausimų galimam konsensusui visuomenėje pasiekti.
Europos Komisija, kurioje vyrauja socialistai, jokios bioetikos komisijos neįsteigė ir kaip „kompromisinį sprendimą“ pateikė minėtą 2002 m. birželio 27 d. terminą žmogaus embrionų tyrimui finansuoti. Tačiau čia, skirtingai nuo JAV vyriausybės sprendimo, kalbama ne apie iki tos datos (2002 m. birželio 27-osios) jau sukurtas kamienines ląsteles, bet apie turimus pačius žmogaus embrionus, žmogiškąją gyvybę, kurią leidžiama sunaikinti naujų kamieninių ląstelių išgavimui.
Europos Parlamento narys, atstovaujantis Vokietijos krikščionims demokratams, Peteris Lyzė minėtą Europos Komisijos sprendimą pavadino nuviliančiu ir netgi įžūliu, nes jis pateikiamas kaip tam tikras „kompromisas“. Šį sprendimą, anot P.Lyzės, kuris pats yra gydytojas ir bioetikos ekspertas, galima palyginti su idėja, kad iki tam tikros datos gimę žmonės gali būti žudomi dėl kokių nors medicinos tyrimų ar organų išgavimo, o vėliau gimę jau yra neliečiami.
Iš tikrųjų čia kalbama apie galimą dešimčių tūkstančių iki 2002 m. birželio 27-osios sukurtų žmogaus embrionų sunaikinimą, atliekant mokslinius tyrimus, kuriuos finansuotų visi tam pritariantys ar nepritariantys Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai ir valstybės. Vien tik Prancūzijoje, kur iki šiol eksperimentai su embrionais, kaip ir Vokietijoje, draudžiami, dabar saugoma septyni aštuoni tūkstančiai užšaldytų „perteklinių“ žmogaus embrionų.
P.Lyzė, neseniai grįžęs iš informacinės kelionės į Jungtines Valstijas, katalikų žiniasklaidai aiškino, kad toje šalyje, kaip ir Europos Sąjungoje, situacija kai kuriuo atžvilgiu yra panaši. Vienose valstijose embrionų ir kamieninių ląstelių tyrimas įstatymais yra visiškai uždraustas, kitose, pavyzdžiui, liberaliojoje Kalifornijoje, jis yra remiamas ir netgi skatinamas. Būtent dėl to JAV federalinė vyriausybė yra labai atsargi, skirdama biudžetines lėšas, ir apsiriboja tik jau esamų kamieninių ląstelių tyrimo finansavimu, atmetant tiesiogines ar netiesiogines pastangas naujų kamieninių ląstelių grupių kūrimui, dėl ko būtų naikinama embrioninė žmogaus gyvybė.
Be to, kaip yra nurodęs ir savo krikščioniškomis nuostatomis žinomas prezidentas Dž.Bušas, jo vyriausybė prioritetą teikia kaip tik suaugusių ląstelių, o ne embrionų naudojimui kamieninėms ląstelėms gauti. Nereikia užmiršti, kaip karinėje, taip ir mokslinėje srityje Jungtinių Valstijų pranašumas Europos Sąjungos atžvilgiu yra neabejotinas. Labai skiriasi ir ekonominės galimybės finansuoti medicinos tyrimus: JAV federalinė vyriausybė įvairioms biologinių ir medicinos tyrimų programoms kasmet gali skirti 27 mlrd. dolerių, tuo tarpu Europos Sąjunga - tik pusę milijardo eurų, tai yra net 50 kartų mažiau. Tuo labiau ši, anot P.Lyzės, „juokingai maža suma“ neturi būti skiriama moraliniu atžvilgiu abejotiniems tyrimų projektams, kurių galimybės ir moksliniu atžvilgiu yra labai ribotos.
Liepos 9-ąją priimti Europos Komisijos siūlymai dėl medicinos tyrimų tvarkos toliau bus rudenį svarstomi Europos Parlamente, kuris turės pateikti savas išvadas. Europos Parlamente kairiosios politinės jėgos daugumos neturi ir čia vyrauja daug griežtesnės nuostatos dėl embrionų ir kamieninių ląstelių tyrimo sąlygų. Balandžio mėnesį daugiau kaip pusė Europos Parlamento narių pasisakė už tai, kad žmogaus embrionų tyrimas būtų paskelbtas nusikalstamu ir uždraustas visoje Europos Sąjungoje. Esant tokioms nuostatoms neatrodo, kad Europos Parlamentas norėtų pritarti tokios tyrimų technologijos finansavimui, kurią siūlo socialistinė Europos Komisija. Galutinį sprendimą šiuo klausimu 2004 metų pirmąjį pusmetį turėtų priimti ES Ministrų taryba, kuriai priklauso Europos Sąjungos šalių vyriausybių vadovai.
Krikščioniška nuostata dėl neigiamo požiūrio į embrionų tyrimus yra tokia pati, kaip dėl aborto, eutanazijos ar invitro fertilizacijos: žmogaus gyvybė kiekvienoje savo egzistencijos fazėje yra neliečiama ir reikalauja ypatingos visuomeninės apsaugos. Abejotina moksline pažanga (čia geriau tiktų kalbėti apie tam tikrų suinteresuotų grupių „finansinę pažangą“, nes joms „viskas galima“, jeigu yra pinigų) būtų absurdiška teisinti žmogaus, taip pat ir embrioninio žmogaus gyvenimo prievartinį nutraukimą. Todėl Europos Komisijos siūlomas „kompromisas“ dėl žmogaus embrionų egzistencijos savavališko laikino terminavimo, finansuojant jų sunaikinimą eksperimentų metu, reikalauja ne tik etinio, bet turbūt ir baudžiamosios teisės ekspertų įvertinimo.

Mindaugas BUIKA

© 2003"XXI amžius"