Popiežiškosios Gyvybės
akademijos dešimtmetis

Meilė vaikams yra meilė gyvybei

Mindaugas BUIKA

Šiemetinėje Popiežiškosios Gyvybės akademijos plenarinėje sesijoje, kuri Vatikane vyko vasario antroje pusėje, buvo paminėtos ir šios svarbios institucijos įkūrimo dešimtosios metinės. Taip pat buvo pagerbtas popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas pirmasis Akademijos prezidentas žymus prancūzų genetikas Žeromas Ležionas, kuris mirė praėjus vos mėnesiui po paskyrimo, tačiau paliko gilų pėdsaką jos veikloje.

Šventojo Tėvo apaštaliniu laišku „Vitae mysterium“ 1994 metais įkurtos Popiežiškosios Gyvybės akademijos pagrindinis uždavinys yra tirti svarbiausias biomedicinos ir teisės problemas santykyje su gyvybės skatinimu ir gynimu pagal Bažnyčios magisteriumą ir krikščioniškosios moralės reikalavimus. Per savo egzistavimo dešimtmetį Akademija yra parengusi apie 20 reikšmingų studijų žmogaus embriono, genomo projekto, mirštančiųjų orumo, klonavimo ir kamieninių ląstelių panaudojimo temomis.

Valstybė turi visokeriopai remti,
o ne griauti šeimos instituciją

Pastaruoju metu šeimos institucija Lietuvoje patiria krizę. Apie tai įspėja mokslininkai, apie tai kalba Bažnyčia, visuomeninės organizacijos, apie tai dar rudenį įspėjo Tėvynės sąjunga, siūlydama konkrečius projektus, kurie padėtų sustabdyti dabartinę krizę.

Lietuvoje mažėja santuokų ir daugėja skyrybų, vis didesnė vaikų dalis gimsta nesantuokinėse šeimose. Kartu sparčiai mažėja gimstamumas apskritai. Socialinių tyrimų instituto parengtoje „Demografinės politikos strategijoje“ aiškiai teigiama, kad visuose demografiniuose procesuose (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo ir migracijos) vyksta neigiami pokyčiai. Jų pasekmė – gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, spartus gyventojų senėjimas. Daugiausia su darnios ir stabilios šeimos krize susijęs gimstamumo mažėjimas yra pasiekęs tokią ribą, kai iškyla reali grėsmė tautos išlikimui.

Kas apgins vienišas motinas?

Povilas PIPINYS

Spaudoje apstu duomenų apie beveik katastrofišką mūsų šalies demografinę situaciją, kai kasmet žmonių miršta daugiau negu gimsta. Tą labiausiai lemia per nepriklausomybės metus smarkiai kritęs vaikų gimstamumas. 2002 metais gimusiųjų buvo tik 30 tūkstančių. O dar 1988 metais gimė apie 58 tūkst. vaikų – taigi gimusiųjų sumažėjo beveik du kartus. Toks gimimų sumažėjimas per trumpą laiką kiekvienai šaliai turėtų katastrofiškų socialinių pasekmių, ypač paveiktų tautų gyvybingumą. Nors apie tai dažnai tenka girdėti per žiniasklaidą, tačiau ką daryti, kad mažai tautai negrėstų išnykimas, mažai diskutuojama. Tik valdininkai mėgsta kategoriškai pasisakyti, kad valstybei kištis į gyventojų reprodukcijos reikalus jokiu būdu nereikia, o vaikų tegu gimsta tiek, kiek Dievo duota. Ypač priešiškai sutinkami pasiūlymai vaikus auginančioms šeimoms skirti didesnę materialinę paramą. Net iš Vyriausybėje esančių moterų tenka girdėti, kad vaikai - tai tik tėvų reikalas.

Švediškomis lytinio švietimo
programomis Vyriausybė žaloja visuomenę

Vyriausybės patvirtintos vaikų lytinio švietimo programos žaloja vaikus ir visą visuomenę, teigia Tėvynės sąjungos krikščioniškųjų demokratų frakcijos pirmininkė Seimo narė Irena Degutienė.

Pasak spaudos konferencijoje kalbėjusios I.Degutienės, Vyriausybė, prieš patvirtindama bei įgyvendindama vaikų lytinio švietimo programas, turėtų jas įvertinti, ar „jie neprisideda prie šeimos institucijos erozijos”.

Kelios tokios Vyriausybės jau patvirtintos ir vykdomos programos, I. Degutienės manymu, yra ypač ydingos. Tai - Sveikatos apsaugos ministerijos remiamas „Jaunimui palankių paslaugų teikimo” bei Švietimo ir mokslo ministerijos remiama lytinio švietimo programa, perimta iš švedų.

Blogiui nuolaidos nedaromos

Popiežiaus Jono Pauliaus II
mokymas apie narkotikus ir narkomanus

Popiežius sako, jog šiandien iš jaunimui ir visai visuomenei gresiančių pavojų pats didžiausias yra narkomanija. Ji tuo klastingesnė, kuo mažiau suvokiama masto reikšmė. Prekiaujantys narkotikais parduoda savo brolių laisvę: jie tarnauja vergais, ir jų vergija daug baisesnė už juodųjų vergovę. Vergų pirkliai atima iš savo aukų teisę naudotis laisve, priversdami aukas griauti savo pačių laisvę…

Iš pradžių įsivyrauja skeptiškas požiūris į žmones ir į religiją, hedonizmas, kurie galiausiai baigiasi egzistencine tuštuma, manymu, jog gyvenimas yra tuščias. Ši tuštuma atsiranda tada, kai prarandamos moralinės vertybės.

Narkotikų rinkos ir vartojimo augimas rodo, kad gyvename pasaulyje, kuris stokoja vilties ir neturi stiprių dvasinių pamatų.

Ar turėsime Lietuvoje
paliatyvios slaugos sistemą?

Pokalbis su Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto dekanu profesoriumi Arvydu Šeškevičiumi

Gerbiamas profesoriau, jūs jau daugelį metų domitės paliatyviąja slauga, esate parengęs ir studentams dėstote paliatyvios slaugos kursą. Manau, daugelis mūsų skaitytojų žino, ką reiškia žodis slauga, bet žodis paliatyvioji turbūt ne vienam kelia abejonių. Gal galėtumėte trumpai pasakyti, kas tai yra paliatyvioji slauga?

Pagal mūsų vartojamą apibrėžimą, paliatyvioji slauga – tai priežiūra ligonių, sergančių aktyvia, progresuojančia ar toli pažengusia liga, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė trumpa, o pagrindinis priežiūros tikslas – išvengti ir sumažinti kančias bei pagerinti gyvenimo kokybę. Pagrindinė paliatyvios priežiūros idėja – galimybė pagerinti paciento likusio gyvenimo kokybę. Todėl paliatyvioji pagalba siekia ne tik mažinti ir palengvinti mirštančių ligonių skausmą, bet ir patenkinti jų fizinius, emocinius, socialinius bei dvasinius poreikius. Anksčiau buvo kreipiamas dėmesys tik į ligonio gyvenimo prailginimą. Tuo tarpu šiandien įvairios sveikatos problemos ir sėkmingi gydymo rezultatai nustatomi pagal gyvenimo kokybę. Svarbus elementas paliatyvioje slaugoje yra tas, kad pagalba teikiama ne tik ligoniui, bet ir jo šeimos nariams, kurie kartu su slaugančiu ir gydančiu personalu sudaro vieną visumą. Taigi šios sistemos filosofijoje slypi holistinis požiūris į žmogų.

Abortų draudimas
Portugalijoje liko galioti

Mindaugas BUIKA

Gyvybės gynėjai Portugalijoje laimėjo dar vieną nelengvą mūšį: po svarstymų kovo pradžioje, šalies parlamentas paliko galioti dabartinį įstatymą, kuris draudžia abortų darymą. Taip pat, nepaisydamas abortų šalininkų triukšmingų reikalavimų, Portugalijos parlamentas atsisakė rengti dar vieną referendumą dėl abortą draudžiančio įstatymo liberalizavimo. Centro dešinės (socialdemokratų ir Liaudies partijos koalicijos) vyriausybės premjeras Chozė Manuelis Durao Barosas sakė, kad jo vyriausybė neteiks jokių iniciatyvų dėl abortų įstatymo keitimo iki 2006 metais įvyksiančių šalies parlamento rinkimų.

Amerikiečių kunigai kovoja
už negimusių kūdikių teisę
ateiti į šį pasaulį

Šiandien civilizuotame pasaulyje abortais nesistebima. Viena galingiausių pasaulio valstybių JAV - taip pat ne išimtis. Daugumai amerikiečių tai tik teisė rinktis. Šioje šalyje abortai legalizuoti.

Praėjusiųjų metų lapkritį JAV katalikų bažnyčiose buvo nutarta melstis už negimusius kūdikius, kuriems gresia pavojus niekad neateiti į pasaulį. Gruodį bažnyčiose tikintieji raginti maldose prisiminti abortų metu mirusias moteris.

Tuo tarpu amerikiečių medikai ir toliau tebeieško mokslinių pateisinimų negimusių kūdikių žudymui. Pasak kai kurių autoritetingų leidinių, pirmuosius tris mėnesius gemalas neturįs nieko, kas jį leistų vadinti žmogumi ar bent jo užuomazga. Tačiau Ilinojaus valstijoje stebint abortus buvo įrodyta, kad, net ir medicininiais įrankiais suskaidžius negimusį vaisių į atskiras dalis, galima užfiksuoti jo širdies plakimą bei kitas gyvybines funkcijas.