Aborto legalumo palaikymas
yra sunki nuodëmë

Mindaugas BUIKA

Naujasis St.Luiso arkivyskupas Raimondas Berkas ðiemet per Petrines ið popieþiaus Jono Pauliaus II priëmë metropolito regalijas

Amerikieèiø vyskupai vertina politikø nuostatas

Tarp katalikø vyskupø Jungtinëse Valstijose toliau vykstantys debatai dël politikø neprileidimo prie ðventosios Komunijos, jeigu jie nevykdo savo moraliniø pareigø ginti negimusià gyvybæ, sutampa su pastaruoju metu stiprëjanèiu Baþnyèios hierarcho, ganytojo atsakomybës iðkëlimu skelbiant tiesà ir palaikant bendràjá gërá. Apie tai iðkalbingai byloja plataus dëmesio sulaukæs nuoseklaus gyvybës gynëjo St.Luiso (Misurio valstija) arkivyskupo Raimondo Berko straipsnis „Katalikai politikai ir vyskupai“, birþelio pabaigoje paskelbtas JAV jëzuitø þurnale „America“, kuriame kaip tik kalbama apie ðá iððûká.

Arkivyskupas R.Berkas paþymi, kad ganytojo pastoraciniø priemoniø katalikø politikø atþvilgiu, kurie atlieka svarbiausià tarnybà visuomenei, jokiu bûdu negalima vadinti neteisingu Baþnyèios kiðimusi á politikà. „Vyskupas palieka katalikams politikams ir visiems kitiems politikams praktinius sprendimus, kaip yra geriausia pasitarnauti bendrajam gëriui“. Taèiau ði tarnyba apima kiekvieno individo – pirmiausia silpniausio ir labiausiai paþeidþiamo – gyvybës gynimà. Todël parlamentaras, palaikydamas abortà legalizuojantá ástatymà, tai yra negindamas negimusio kûdikio gyvybës, nusiþengia moralës ástatymui, paþeidþia bendrojo gërio reikalavimus ir pagaliau iðduoda rinkto pareigûno gautà pasitikëjimà.

Ið esmës toks politikas yra sunkioje nuodëmëje ir „vyskupas, jeigu jis tikrai rûpinasi tikinèiøjø kaimene, turi perspëti ir sudrausti katalikà politikà, kuris nukrypsta nuo Baþnyèios mokymo apie þmogiðkosios gyvybës nepaþeidþiamumà savo vieðajame gyvenime“, paþymi arkivyskupas R.Berkas. Ganytojas èia visuomet turi omenyje gyvybës nuo pradëjimo momento „fundamentaløjá gërá“, taip pat tai, kad minëtu savo skandalingu elgesiu – pateisindamas abortà – politikas, kaip visuomenës lyderis, gali patraukti kitus á ðià sunkià nuodëmæ ir sudaryti nuomonæ, kad á Baþnyèios mokymà apie gyvybës nepaþeidþiamumà galima þiûrëti „pro pirštus“, laukiant neva netrukus galimo jo pakeitimo.

Toliau arkivyskupas R.Berkas primena Baþnyèios mokymà apie Eucharistijà, kaip didþiausià gërá, kuris yra „visø sakramentø kulminacija“ tikinèiojo tobuloje bendrystëje su Dievu. Todël ðventosios Komunijos priëmimui reikalinga atitinkama tikinèiojo dispozicija, apie kà kalba Kanonø teisës kodeksas (915 kanonas), popieþiaus Jono Pauliaus II mokymas (enciklika „Ecclesia de Eucharistia“), ávardijant Ðvè. Sakramento priëmimà nesant malonës bûsenoje, kaip ðventvagiðkà veiksmà. „Katalikø Baþnyèios katekizmas“, pasiremdamas Evangelijos mokymu (apaðtalo ðv. Pauliaus 1-asis laiðkas Korinto bendruomenei), taip pat nurodo asmeniui su sunkia nuodëme pirmiausia atlikti iðpaþintá ir tik su Atgailos sakramento malone eiti prie Dievo stalo.

Ganytojas taip pat atkreipia dëmesá, kad, neprileidimas prie Komunijos tø katalikø politikø, kurie nesilaiko Baþnyèios mokymo apie þmogiðkosios gyvybës nepaþeidþiamumà, nëra kokia nors „kanoninë sankcija“, bet tik áprastas sunkios nuodëmës pripaþinimas, dël ko netenkama teisës á Ðvè. Sakramentà. Panaðiai, pavyzdþiui, yra su tais asmenimis, kurie iðsiskiria – nors sakramentinë santuoka lieka galioti – ir sudaro naujà civilinæ santuokà, kurioje gyvenimas reiðkia sunkios nuodëmës bûsenà. Arkivyskupas R.Berkas pastebi, jog pastaruoju metu á reikalavimà bûti be sunkios nuodëmës priimant ðv. Komunijà daugelis þiûri gana pavirðutiniðkai, ir tai tampa „kaþkuo panaðiu á áprastà socialiná veiksmà visø, dalyvaujanèiø ðv. Miðiose“. Todël neprileidimas prie ðv. Komunijos ir priimamas kaip grieþta bausmë ar sankcija, nors ið esmës tëra tik objektyvus pripaþinimas apie sunkios nuodëmës padëtá.

Straipsnyje taip pat primenama, jog 915 kanonas nereikalauja, kad, prieð atsakant Ðvè. Sakramentà, „bûtø ávertinta esama asmens sielos padëtis, kà gali padaryti vien tik Dievas“. Baþnytinë vadovybë turi tik pripaþinti „objektyvø prieðtaravimà tarp asmens iðpaþástamo tikëjimo ir jo nuolatiniø veiksmø, prieðingø aiðkiam Baþnyèios mokymui“, ypaè jeigu apie tai jis buvo perspëtas. Pagaliau dël klausimo, ar katalikas politikas, kuris nutolsta nuo Baþnyèios mokymo apie gyvybës nepaþeidþiamumà, tikrai yra sunkios nuodëmës bûsenoje, arkivyskupas R.Berkas primena tai, kà Baþnyèia vadina formaliu bendrininkavimu sunkios nuodëmës veiksme. Bûtent taip atsitinka, kai katalikas politikas remia arba balsuoja uþ neteisingà ástatymà, leidþiantá negimusios gyvybës sunaikinimà.

Vertumo priimti ðv. Komunijà bendrieji principai

Natûraliai kyla klausimas ir dël paèiø rinkëjø atsakomybës, kurie balsuoja uþ abortus palaikantá politikà, þinodami toká jo nusistatymà. Ðtai gyvybës gynimo tema yra viena svarbiausiø lapkrièio pradþioje ávyksianèiuose JAV prezidento rinkimuose ir kaip tik numatomas demokratø kandidatas á Baltuosius rûmus senatorius Dþonas Keris rodo didelá liberalumà abortø bei kitais su morale susijusiais klausimais, nors skelbiasi esàs katalikas. Birþelio pabaigoje duodamas interviu St.Luiso arkivyskupijos laikraðèiui „St. Louis Review“ bei vietiniam radijui arkivyskupas R.Berkas, be uþuolankø, nurodë, kad ir katalikai rinkëjai padaro sunkià nuodëmæ, jeigu balsuoja uþ abortus remiantá kandidatà. Todël taip balsavæs asmuo gali priimti ðv. Komunijà tik po „tikros atgailos“ ir gavæs atleidimà po iðpaþinties atlikimo.

Arkivyskupas pastebëjo, jog rinkëjø padëtis yra kitokia nei politikø, kurie vieðai iðreiðkia savo pozicijà þmogiðkosios gyvybës atþvilgiu. „Bet katalikai, kurie balsavimu palaiko abortus remianèius kandidatus, taip pat dalyvauja dideliame blogyje. Todël jie turi parodyti ðirdies pasikeitimà ir sakramentiná susitaikymà arba susilaikyti nuo ðv. Komunijos priëmimo“, - sakë arkivyskupas R.Berkas. Jis atmetë kaltinimus, kad tokiais komentarais vyskupai savotiðku bûdu dalyvauja rinkimø kampanijoje. „Að nesu nei demokratas, nei respublikonas“, - kalbëjo arkivyskupas, atsisakydamas aptarti konkreèius kandidatus. Jis nurodë, jog tie, kurie priekaiðtauja vyskupams, kad jie neva yra palankesni respublikonø partijai – respublikonø kandidatas bûsimuose rinkimuose dabartinis prezidentas Dþordþas Buðas yra aiðkus abortø prieðininkas – ið tikrøjø „bando nutildyti ganytojus“ jø moraliniame mokyme.

Ásitraukæs á ðià Jungtiniø Valstijø katalikø vyskupø diskusijà Ðventojo Sosto Tikëjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Ratcingeris taip pat nurodë, kad balsuotojo nuodëmingumas priklauso no to, kokio tikslo skatinamas jis balsuoja uþ abortà remiantá kandidatà. Memorandume JAV vyskupams, kurio tekstas liepos 3 dienà buvo paskelbtas Italijoje leidþiamame þurnale „L’Espresso“, kardinolas J.Ratcingeris raðo, jog „katalikas bûtø kaltas dël formalaus bendrininkavimo blogyje ir nevertas ðventosios Komunijos priëmimo, jeigu jis sàmoningai balsuoja uþ kandidatà bûtent dël to, kad ðis kandidatas laikosi permisyvinës nuostatos aborto ir (arba) eutanazijos atþvilgiu“. Taèiau jeigu katalikas rinkëjas nepritaria kandidato liberaliam poþiûriui á abortà (eutanazijà), bet balsuoja rinkimuose uþ ðá kandidatà dël kitø prieþasèiø, tai jo bendradarbiavimas blogyje bus atitinkama proporcija, ne toks þymus, ir balsavimas uþ ðá kandidatà nelaikytinas sunkia nuodëme.

Savo memorandume kardinolas J.Ratcingeris paþymi, jog kiekvienas katalikas turi rodyti didesná sàmoningumà Ðvè. Sakramento atþvilgiu ir spræsti apie savo vertingumà priimti ðv. Komunijà pagal Baþnyèios nustatytus objektyvius kriterijus. Tarp kitø klausimø, kuriuos savo sàþinëje turi iðkelti tikintysis, yra „buvimas visiðkoje bendrystëje su Katalikø Baþnyèia“, „pasirengimas bent vienos valandos pasninkui“, iðriðimas ið sunkios nuodëmës kaltës su atitinkamos atgailos atlikimu. Dabar tapusi áprasta praktika, kada kiekvienas ðv. Miðiø dalyvis, be jokio skirtumo dël jo dvasinës bûsenos ar nuodëmingumo, stengiasi priimti ðv. Komunijà, „yra piktnaudþiavimas, kuris turi bûti iðtaisytas“, paþymi kardinolas J.Ratcingeris, nurodydamas á ðiuo klausimu neseniai paskelbtà Vatikano dokumentà „Redemptionis Sacramentum“.

Ávertindami savo vertingumà priimti ðv.Komunijà, visi katalikai turi pripaþinti Baþnyèios mokymà, kad „abortas ir eutanazija yra sunki nuodëmë“, ir èia bendrininkavimas visiðkai negalimas. Krikðèionys savo sàþine turi suvokti aiðkià pareigà prieðintis minëtoms praktikoms, „net jeigu jas leidþia civilinis ástatymas, kuris yra prieðingas Dievo ástatymui“. Kardinolas J.Ratcingeris paþymëjo, kad aborto ir eutanazijos moralinio blogio svorio negalima lyginti, pavyzdþiui, su mirties bausme arba karu. Baþnyèia ragina civilinæ valdþià siekti taikos bei rodyti tam tikrà diskretiná gailestingumà nusikaltëliams, taèiau agresijos atveju tenka imtis ginklo, taip pat ir mirties bausmë Katalikø Baþnyèios mokyme nëra galutinai atðaukta. Tuo tarpu abortas ir eutanazija, kaip nekaltas gyvybës sunaikinimas, visiðkai nëra pateisinimai, ir bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendrininkavimas uþtraukia sunkià nuodëmæ.

Tokiais atvejais, kai asmuo rodo formalø bendrininkavimà (kataliko politiko atveju, jeigu jis veda kampanijà uþ aborto bei eutanazijos legalumà bei balsuoja arba remia ðio ástatymo veikimà), „ganytojas turëtø susitikti su juo, susipaþinti su Baþnyèios mokymu, informuoti apie negalëjimà dalyvauti ðventojoje Komunijoje, kol nebus pakeista jo objektyvi sunkios nuodëmës padëtis“. Jeigu ðios áspëjamosios priemonës nëra veiksmingos ir minëtas asmuo toliau atkakliai laikosi savo nuostatø pareiðkimuose bei veiksmuose, tuo pat metu pats nesusilaikydamas nuo ðv. Komunijos priëmimo, tuomet Ðvè. Sakramento teikëjas privalo já nuðalinti nuo dalyvavimo Eucharistijoje. Pareiðkimo pabaigoje kardinolas dar kartà primena, kad „ðis sprendimas … nëra sankcija arba bausmë“, bet atitinkamas ganytojo „reagavimas á asmens vieðà nevertingumà priimti ðventàjà Komunijà dël objektyvios nuodëmës padëties“.

* * *

Birþelio viduryje Denveryje (Kolorado valstija) vykusiame JAV vyskupø konferencijos pilnaties posëdyje ganytojai beveik vienbalsiai priëmë pareiðkimà „Katalikai politiniame gyvenime“, kuriame taip pat pripaþino, kad aborto atlikimas arba valingas bendrininkavimas ðiuose veiksmuose sàlygoja sunkios nuodëmës kaltæ ir tuo paèiu atskyrimà nuo Dievo malonës. Kartu jie nurodë, jog sprendimas dël neprileidimo prie ðventosios Komunijos tø katalikø politikø, kurie taip bendrininkauja blogyje, rodydami vieðà paramà aborto legalumui, priklauso konkreèiam vyskupui, kuris turi veikti „darnoje su nustatytais kanoniniais ir pastoraciniais principais“. JAV katalikø þiniø agentûros CNS praneðime, pasiremiant Vatikano ðaltiniais, nurodoma, jog kardinolas J.Ratcingeris savuoju memorandumu taip pat nenorëjo daryti spaudimo amerikieèiams vyskupams. Jis tik priminë tuos principus, kurie atitinkamomis sàlygomis sudaro galimybæ ganytojams daryti „iðmintingus sprendimus“. Tà kardinolas J.Ratcingeris patvirtino liepos 9 dienos laiðke Vaðingtono arkivyskupui kardinolui Teodorui Makarikui, paþymëdamas, jog JAV episkopato priimtas minëtas dokumentas „Katalikai politiniame gyvenime“ yra visiðkoje darnoje su Tikëjimo mokslo kongregacijos vadovo memorandume iðdëstytomis mintimis.

© 2004 "XXI amþius"