Vaisingumas – prigimtinis asmens gëris

Dþiuljeta Kulvietienë

Birþelio 24 – 26 dienomis Kaune vyko tarptautinë konferencija „Vaisingumas ir ðeimos gyvenimas besikeièianèiame pasaulyje. Antropologiniai ir medicininiai aspektai“. Konferencijà laiðku per arkivyskupà Sigità Tamkevièiø, globojusá ðá renginá, pasveikino arkivyskupas Leonardas Sandris ið Vatikano valstybës sekretoriato ir perdavë popieþiaus Jono Pauliaus II nuoðirdþiausius linkëjimus bei palaiminimà.

Lietuvos šeimos centras, kuris yra Europos instituto, iðkelianèio gyvenimo ðeimoje vertæ (EIFLE – European institute for family life education), narys, pasiûlë ðià konferencijà organizuoti ðalyje, tik kà tapusioje ES dalimi ir turinèioje pripaþintà autoritetà tarp pokomunistiniø ðaliø – Lietuvoje ir Kauno mieste.

EIFLE – tai 1992 metais Grenoblyje (Prancûzija) ákurta skëtinë visuomeninë organizacija. Ji vienija daugelio Europos ðaliø organizacijas, kelianèias gyvenimo ðeimoje vertæ. EIFLE filosofija – norint bûti laisvam, reikia paþinti save. Lietuvos ðeimos centras, jungiantis katalikiðkø ðeimos centrø tinklà visoje Lietuvoje, ðios organizacijos narys yra nuo 1993-iøjø. Anksèiau EIFLE konferencijos vyko Birmingeme (Jungtinë Karalystë) bei Milane (Italija).

Kaune sulaukta sveèiø ið ES ir ið posovietiniø ðaliø, ið viso uþsiregistravo 430 dalyviø. Praneðimus skaitë ir konferencijos grupëse dirbo Lijono, Diuseldorfo, Haidelbergo, kitø universitetø medikai, teologai, edukologai. Rengiant konferencijà aktyviai dalyvavo Kauno medicinos ir Vytauto Didþiojo universitetø mokslininkai. Konferencijà apibendrino ir mintimis apie jos darbà su „XXI amþiaus“ skaitytojais pasidalijo Kauno medicinos universiteto Akuðerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas, dr. Eimantas Ðvedas, konferencijos metu skaitæs praneðimà apie kontracepcijos átakà moters sveikatai.

Dr. E.Ðvedas iki doktorantûros studijø Ðvedijoje bendradarbiavo su Lietuvos ðeimos centro filialu Kaune, bendravo su jaunimu, prisidëjo rengiant katalikiðkas programas ðeimø rengimui, sutuoktiniø gyvenimui ðeimoje ir jaunimo lytiðkumo paþinimo bei „Paauglio þvaigþdës programà“, dirbo konsultantu natûralaus ðeimos planavimo srityje. Savo praneðimu dr. E.Ðvedas siekë atkreipti visø þmoniø, ypaè moterø, dëmesá á oraliniø kontraceptikø vartojimà. Ðis plaèiai reklamuojamas ir pakankamai daþnai vartojamas apsisaugojimas nuo nëðtumo turi neigiamos átakos moters sveikatai. Apie oraliniø kontraceptikø paðaliná poveiká kalbama jau 35 metai, bet kai kurios moterys vis dar labiau klauso brangiai kainuojanèiø reklamø, nei moksliðkai pagrástø árodymø ir jø sveikata nuoðirdþiai susirûpinusiø specialistø.

Konferencijos ypatumas – sujungtos ávairiø srièiø specialistø pastangos ir siekis padëti Europos ðeimoms atsakyti á ðiø dienø keliamus iððûkius: kaip teisingai rengti þmones ðeimos gyvenimui, puoselëjant pagarbà negimusiai gyvybei ir aiðkinant bei diegiant prasmingumà - ðeimà planuoti ne sveikatà luoðinanèiomis kontraceptinëmis priemonëmis, bet moksliðkai pagrástais natûralaus ðeimos planavimo metodais.

Europa šiandien išgyvena ðeimos ir demografinæ krizes. Tam turi átakos socialiniai ir politiniai pasikeitimai, sàlygoti ekonomikos vystymosi ir gyvenimo standartø. Paradoksalu, taèiau Europa, bûdama vienu turtingiausiu pasaulio regionu, tampa demografiðkai sukaustytu kontinentu. Naujø ðaliø priëmimas á ES tik laikinai aritmetiðkai padidina gyventojø skaièiø, taèiau ið esmës nesprendþia gyventojø maþëjimo problemos. Tiek senosiose Europos ðalyse, tiek naujai ásiliejusiose gimstamumas yra nepakankamas natûraliam visuomenës atsinaujinimui. Visais laikais taip vertintas ir laikytas didþiausia dovana, vaisingumas civilizuotoje visuomenëje nebetenka savo vertës. Prieðingai, sukurta gausybë medikamentø ir priemoniø, leidþianèiø þmogui naudoti lytines galias ir negimdyti vaikø. Nuo lytinio gyvenimo „debiuto“ paauglystëje iki pirmojo vaikelio gimimo (daþniausiai sulaukus daugiau nei 30 metø), europieèiai kelis deðimtmeèius gyvena lytiná gyvenimà, eikvoja vaikø gimdymui skirtas galias ir neretai dël seksualiai plintanèiø ligø, nëðtumo nutraukimo netenka savo natûralaus vaisingumo. Net á pagalbà siûlomos brangios dirbtinio apvaisinimo technologijos ne visada gali padëti susigràþinti prarastà vaisingumà.

Lietuvà veikia tiek jau anksèiau minëti reiðkiniai, tiek gyventojø netekimas dël gausios emigracijos. Pasak Eltos pateiktø ðiø metø duomenø, per artimiausius dvideðimt penkerius metus Lietuvoje gyventojø skaièius sumaþës deðimtadaliu. Remiantis Statistikos departamento prognozëmis, 2030 metais mûsø ðalyje gyvens 3,117 mln. þmoniø – beveik 10 proc. maþiau nei 2004-øjø pradþioje: per ketvirtá amþiaus Lietuvoje sumaþës net 300 tûkst. gyventojø, t. y. kaþkur dings uþ Klaipëdà didesnis miestas. Nuo 1990 iki 2000 metø vidutinis vaikø skaièius, tenkantis vienai moteriai, sumaþëjo nuo 2,02 iki 1,27 vaiko. Norint iðlaikyti bent nekintantá gyventojø skaièiø reikia, kad ðis skaièius bûtø nors 2,1 vaiko vienai moteriai.

Ne kà geresnë ir kaimyniniø kraðtø padëtis. Latvijoje 1998 metais vienai moteriai teko 1,1 vaiko, t. y. maþdaug perpus maþiau uþ stabilø gyventojø skaièiø uþtikrinantá gimstamumà. Remiantis ðiuo rodikliu, Latvija uþima paskutinæ vietà pasaulyje. Prognozuojama, kad iki 2050 metø mûsø kaimyninëse ðalyse gyventojø skaièius þenkliai sumaþës: Ukrainoje – 20 proc., Rusijoje – 18 proc., Baltarusijoje – 14 proc. Todël konferencija svarbi ne tik Lietuvai. Joje dalyvavo sveèiai ið Belgijos, Èekijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Anglijos, Korëjos, Latvijos, Lenkijos, Prancûzijos, Rusijos, Ðveicarijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. Á konferencijà susirinkæ medikai, pedagogai, ðeimos centrø bendradarbiai maloniai bendravo su bendraminèiais ið visos Europos, iðgirdo argumentus, kaip mûsø visuomenës ðeimos ir mokyklos galëtø teisingai formuoti jaunosios kartos poþiûrá á gyvybæ ir vaisingumà, kokiais bûdais ðeimos turi gauti neiðkreiptà, moksliðkai pagrástà informacijà apie vaisingumà, sveikà ir moralø, natûralø ðeimos planavimà. Konferencijoje persipynë Vakarø ir Rytø ðaliø specialistø sukaupta patirtis, padedanti atpaþinti visoms kultûroms ir tautoms bendrus ðeimos vaisingumo paþinimo ir moksliðkai pagrásto natûralaus ðeimos planavimo principus bei jø pritaikymà. Ávairiø valstybiø specialistai iðreiðkë bendrà nuostatà paaugliø rengimo ðeimai programø atþvilgiu: efektyviausios programos yra tampriai susijusios su tëvø vertybinëmis nuostatomis, grástos atsakomybës ir valios ugdymu. Tarptautinës konferencijos dalyviai priëmë baigiamàjà rezoliucijà, kurià pasiraðë ávairiø ðaliø organizacijø vadovai bei atstovai. „Ðeima yra kiekvienos visuomenës pagrindas. Rûpinimasis visapusiðka ðeimos gerove turi bûti aiðkus kiekvienos valstybës prioritetas, – sakoma konferencijos rezoliucijoje. – Vaisingumas yra prigimtinis asmens gëris. Tokie propaguojami projektai kaip „Jaunimui palankios paslaugos“ Lietuvoje (o kituose kraðtuose – kitais pavadinimais) - tai ne kas kita kaip kontraceptikø rinkos plëtimas ir yra nepalankûs jauno þmogaus vaisingumui iðsaugoti. Sveikatos mokymas ir sveikatos apsaugos bei prieþiûros sistema turëtø bûti nukreipta vaisingumo tausojimo ir atstatymo kryptimi.“

© 2004 "XXI amþius"