Tvirta šeima – mūsų valstybės
ir visuomenės pagrindas

Prezidentas Valdas Adamkus bendrauja su jaunais žmonėmis, atėjusiais į inauguracijos iškilmes Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, birželio 24-26 dienomis vyko Europos konferencija „Vaisingumas ir šeimos gyvenimas besikeičiančiame pasaulyje. Medicininiai ir antropologiniai aspektai“. Konferencijos organizatoriai abiejų kandidatų į prezidentus paprašė išdėstyti savo požiūrį apie gyvybės apsaugą. Skaitytojams pateikiame Valdo Adamkaus atsiųstus atsakymus. Kandidatė Kazimira Danutė Prunskienė atsakymų neatsiuntė.

LR Vyriausybė tvirtina tokius projektus, kaip „Jaunimui palankios paslaugos“, kuriuose vaikai nuo 10 metų įvardijami kaip jauni žmonės, turintys teisę apsispręsti dėl seksualinės orientacijos, seksualinės saviraiškos laisvės. Kokių imtumėtės žingsnių, kad tėvams nebūtų trukdoma auginti ir auklėti vaikus pagarbos žmogaus gyvybei (nuo pradėjimo iki natūralios mirties) ir tvirtų moralinių nuostatų atmosferoje?

Esu įsitikinęs, kad tik tvirta šeima – mūsų valstybės ir visuomenės pagrindas – užtikrins darnią pilietinės visuomenės raidą. Manau, kad švietimas ir tėvų auklėjimas šeimoje negali būti paliktas savieigai arba į jį žiūrima tik formaliai. Nuo pat ankstesnės kadencijos pradžios skyriau didžiulį dėmesį švietimo sistemos Lietuvoje tobulinimui ir pagal Prezidento turimas galias stengiausi, kad mokyklos taptų tikrais bendruomeniškumo židiniais, kad į mokyklose vykdomą veiklą ir priimamus sprendimus kuo aktyviau įsitrauktų tėvai. Esu tikras, jog tik bendruomeniška mokykla, kurioje tėvai kartu su mokytojais sprendžia vaikų ugdymo klausimus, gali būti gyvybinga ir išties padėti jaunam žmogui subręsti gyvenimui visapusiškai – tiek žinių, tiek moraliniais bei vertybiniais aspektais. Todėl pradėtą pilietiškumo ir socialinio neabejingumo darbą yra būtina tęsti ir esu pasirengęs imtis priemonių, suteikiančių tėvams teisę aktyviai dalyvauti vaikų ugdymo procese.

Ką ketinate padaryti, kad mūsų jaunosios kartos netvindytų iš žiniasklaidos kanalų plūstančios smurto ir perdėto seksualumo bangos?

Manau, kad geriausia auklėjimo priemonė yra asmeninis pavyzdys. Vis dėlto dažnai to nepakanka. Manau, Lietuvai būtina iš tikrųjų, o ne biurokratiškai įgyvendinti tarptautines sutartis, garantuojančias žmogaus laisves, kurios kartu suteikia nemažai pareigų ir įsipareigojimų. Manau, kad ir šiuo metu šią sritį kuruojantys pareigūnai privalo imtis veiksmingesnių priemonių, o ne tik reikšti susirūpinimą viena ar kita publikacija, vienu ar kitu reportažu. Todėl sieksiu, kad kiekvienas žmogus išties dirbtų jam patikėtą darbą ir kad Lietuva galiausiai taptų tikrai europietiška valstybe visose gyvenimo srityse.

Mūsų sveikatos apsaugos ir priežiūros sistema persunkta „reprodukcine“ ideologija (žr. LRS Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą). Tai skatina jaunimą neįpareigojančiam seksualiniam elgesiui, bet nerengia šeimai. Ką keistumėte?

Esu įsitikinęs, kad šioje srityje yra būtinas kuo platesnis visuomenės ir pareigūnų dialogas siekiant kuo geresnių sprendimų. Manau, kad pats blogiausias dalykas būna tuomet, kai visuomenė paliekama nežinioje ir sprendimai priimami remiantis kurios nors vienos lobistinės grupės naudai. Todėl sieksiu kuo daugiau atvirumo ir skaidrumo, stengsiuosi, kad būtų kuo daugiau diskusijų šiuo klausimu ir kad šiose diskusijose ir sprendimuose dalyvautų visos visuomenės grupės, kurioms šie klausimai yra svarbūs. Manau, kad technologijos negali būti naudingos pamirštant vertybinį pamatą, kuriuo grindžiamas gyvenimas mūsų valstybėje. Taip pat manau, kad šioje srityje nepaprastai svarbus yra ir pačios šeimos vaidmuo. Būtina, kad tėvai būtų pasirengę savo vaikams suteikti šį vertybinį ir moralinį pagrindą.

Nėštumo nutraukimas nėra išeitis krizės ištiktai moteriai ir šeimai. Daugelyje Europos šalių tokioms moterims suteikiama psichologinė, socialinė ir materialinė pagalba, siekiant išsaugoti ir moters sveikatą, ir negimusį kūdikį. Ką ketinate keisti Lietuvoje, kad padėtumėte tokioms šeimoms apsispręsti moters sveikatos ir naujos gyvybės naudai?

Jau minėjau, kad šioje srityje labai svarbus yra švietimo vaidmuo. Čia svarų vaidmenį gali atlikti nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės. Mano programoje yra pabrėžiama, kad nevyriausybinių organizacijų veikla ir plėtra privalo būti visokeriopai skatinama. Konkrečius žingsnius ar sprendimus gali priimti tik Vyriausybė, tačiau manau, kad ir valstybės vadovo pozicija bei moralinis autoritetas lemia labai daug. Todėl sieksiu, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas, kuriam reikalinga pagalba ar patarimas, visuomet sulauktų profesionalių konsultacijų bei galėtų apsispręsti ir viltingai žvelgti į ateitį. Tai susiję ir su gyventojų ekonomine bei socialine padėtimi. Lankydamasis Rokiškyje labai aiškiai pasisakiau už gimstamumo Lietuvoje skatinimą ir pabrėžiau, jog valstybė privalo sudaryti visas sąlygas šeimoms, kad jos nebijotų gimdyti ir auginti kuo daugiau vaikų.

Kaip rengiatės ginti silpniausius visuomenės narius – negimusiuosius?

Manau, kad didžiausią dėmesį reikia skirti tėvų bei jaunuolių švietimui bei aiškių vertybinių ir moralinių normų įtvirtinimui. Esu įsitikinęs, jog tik darni šeima gali būti tvirtos valstybės pagrindas. Todėl būtina pasiekti, kad Lietuvoje atsirastų vis daugiau bendruomeniškumo ir pilietiškumo, kad nė vienas žmogus Lietuvoje nebūtų užmirštas. Ypač silpniausieji ir labiausiai pažeidžiami.

© 2004 "XXI amžius"