„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (69)

2005-iųjų rugpjūčio 12 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Vištytės su kelnytėmis, gaidžiukai su sijonėliais

Kęstutis STARINSKAS

Tai – kiek perfrazuotos eilutės iš reportažo, kuriame aprašomas triukšmingas šios vasaros karnavalas Hamburge („Lietuvos rytas“, 2005 m. liepos 16 d.). Miesto centrą drebino gėjų ir lesbiečių fiesta. Autoriaus teigimu, nebuvo galima atskirti, „kas yra jie, o kas – jos“. Tai nebuvo šiaip sau eitynės, o ištisa išpuoštų vilkikų kolona. „Tartum milžiniška barškanti gyvatė šliaužė iš Šv. Pauliaus aikštės... – rašo autorius. – Priekyje plevėsavo didžiulė vėliava. Ryškių spalvų vaivorykštė – lesbiečių ir gėjų globėja...“

Kas yra skaitęs Naujajame Testamente Apreiškimą Jonui, nesunkiai atseks panašumą tarp šios šliaužusios Hamburgo gatvėmis „milžiniškos barškančios gyvatės“ ir vieno šventojo regėjimų: „Pasirodė danguje didingas ženklas: moteris apsisiautusi saule, po jos kojų, mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Pasirodė ir kitas ženklas: štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis ir dešimčia ragų. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn...“(Slibinas norėjęs nužudyti moters kūdikį.)

Bet grįžkime prie minėto Hamburgo reportažo. Netrūksta panašių publikacijų, kuriose aprašomi netradicinės lytinės orientacijos žmonių sambūriai įvairiose šalyse. Gal ir dėl šio reportažo nevertėtų laužyti iečių, jeigu ne jo reziumė. „Dar ilgokai slampinėjau po šį miestą, – rašo autorius, turėdamas galvoje Hamburgą, – kur vyrai lyg dainoje apsikabinę vaikšto po du. Tolumoje barškėjo vaivorykštėmis švytinti gyvatė, kuri neabejotinai greitai atšliauš ir prie Gedimino kalno“.

Atrodo, jog po šios frazės pats didysis kunigaikštis Gediminas, stovintis Katedros aikštėje ant postamento šalia žirgo, turėtų vėl tvertis kardo ir sėsti į balną. Kiekvienam moksleiviui žinoma, jog anaiptol ne tokio kirpimo vakariečių patirtis domino didįjį kunigaikštį, o meistrai, mokslininkai ir menininkai, turėję išgarsinti Europoje Lietuvos sostinę.

O gal šiandien vilniečiams visai nesvarbu, kokią reputaciją pelnys jų miestas? Dr. Rimantas Skeivys „Varpo“ žurnale rašo: „Ne vienas susigūžė, tapo apatiškas ir nejautrus rėksmingai triumfuojančiai, tačiau daugeliu atvejų paviršutiniškai vulgariai modernybei“.

Bet ji, vulgari modernybė, kibi kaip derva. Latvijos premjeras Aigaras Kalvytis, pavyzdžiui, prieštaravo, kad Rygoje šių metų liepos 23 dieną būtų surengtas gėjų ir lesbiečių paradas. Jis sakė, kad Latvijos sostinės širdyje, prie Rygos katedros, nepritinka „seksualinių mažumų“ paradas. Premjero teigimu, „latvių tauta remiasi krikščioniška etika ir todėl neturėtume skatinti nepriimtinų didžiajai visuomenės daliai reiškinių“. Vis dėlto konfliktinę situaciją Latvijos Temidė išsprendė gėjų naudai, ir leidimas minėtam paradui buvo duotas. Nors netradicinės seksualinės orientacijos išpažinėjus saugojo policijos kordonai, susidūrimų su pasipiktinusiais rygiečiais, kurių buvo žymiai daugiau negu demonstruojančių gėjų ir lesbiečių, išvengti nepavyko.

Pilies kalno papėdė su mūsų Katedra bei jos aikšte taip pat tituluojama kaip mūsų sostinės širdis. O žurnalisto pranašystė dėl būsimo gėjų ir lesbiečių parado šioje vietoje – ne iš piršto laužta. Lietuvos homoseksualistai net planuoja 2007 metais Vilniuje surengti visos Europos gėjų ir lesbiečių konferenciją.

Viena iš Lygių galimybių plėtros centro vadovių Margarita Jankauskaitė, tiesa, nėra tikra, kad Vilniuje galėtų vykti gėjų ir lesbiečių paradai. Jos teigimu, „tyrimai rodo, kad Lietuvos visuomenė labai homofobiška“. Gerbiama prelegentė dėl to apgailestauja: marširuojantys gėjai ir lesbietės, jos manymu, „parodytų, kad mes galime būti skirtingi, spalvingi, tokie paradai turėtų vykti linksmai“.

Tenka pastebėti, kad pas mus labai dažnai mėgstama bet kokia kaina linksmintis ir pralinksminti kitus. Dar galima suprasti, jei tai daro TV „Dviračio žynių“ herojai ar pretendentai į anekdotų karalius. Bet štai priverstas dėl prasilenkimo su vadovo etika atsistatydinti Viktoras Uspaskichas, palikdamas savo postą, pareiškia: „Dabar vyksiu į pajūrį – paišdykauti“. Žodžiu, karalius kad ir nuogas, bet šmaikštus ir linksmas.

Teko matyti ir girdėti TV laidoje kalbantį Lietuvos gėjų lygos pirmininką Vladimirą Simonko. Žmogus jautėsi labai nejaukiai: prisiėjo atsakinėti į piktokus oponentų bei TV žiūrovų klausimus ir replikas – jį palaikė vos vienas kitas. Be to, laidos metu buvo demonstruojami epizodai iš apsinuoginusių gėjų eitynių. Gal todėl šiuo metu Lietuvos gėjų lygos koordinatorius Eduardas Platonovas yra pareiškęs, kad visuomenė priimtų homoseksualistus visai kitaip, jei matytų juos su kostiumais ir pasirišusius kaklaraiščius. Ko gero, reikėtų sveikinti tokį koordinatoriaus santūrumą, bet situacija gali susiklostyti taip, kaip toje pasakoje apie bobutę ir jos oželį, kuris, įšokęs į rūtų darželį, nesidavė iš jo išvaromas.

Net kai kuriems mūsų kaimynams estams šiaurietiškas santūrumas – nė motais: kaip buvo skelbiama, gėjų klubo atidarymo iškilmėse Taline dalyvavo net ministras ir nemaža sostinės elito. Ir pats klubas – ne šiaip sau užeiga: suprojektuotas garsaus britų dizainerio, kainavęs 1,75 mln. litų. Visur spindesys ir prabanga. Tualete, pavyzdžiui, įmontuotas specialus veidrodis, ant kurio galima... nusišlapinti...(Nepakartojama erdvė lankytojų saviraiškai.)

Viena šiurpiausių šios vasaros naujienų, išplatintų pasaulio žiniasklaidos, – pedofilija kaltinamų grupės nusikaltėlių byla Prancūzijoje. Teisiamieji prievartavo vaikus, iš kurių dauguma – ikimokyklinio amžiaus. Klausant liudytojų parodymų kai kam teismo salėje prireikdavo medikų pagalbos. Šie, teisiamieji, – taip pat netradicinės seksualinės orientacijos... Kas po šia saule ryžtųsi nubrėžti ribą, kurios nedrįstų peržengti tie „netradiciniai“, nors ir daugelis „tradicinių“ – gana toli nuo teisiųjų?

Tos pačios Prancūzijos sociologai prognozuoja, kad 2010 metais šalyje kas penktas vaikas gyvens šeimoje, kurioje tebus vienas iš tėvų. Ir ši šalis Europoje nėra ypatinga išimtis... O kur dar tie, kuriems gyvybė daugelyje šalių (tarp jų ir Lietuvoje) atimama negimusiems?

Niekas, matyt, šiandien negalėtų tvirtinti, kad ir mūsų Vilniaus gatvėmis nenuvingiuos ta „ugniaspalvė gyvatė“, neabejotinai vienos prigimties su slibinu, nušlavusiu nuo dangaus milijonus žvaigždžių.

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija