„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.2 (63)

2006-iųjų vasario 10 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Penkiolikos metų darbas davė gerų vaisių

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija (pirmininkė dr. doc. Alina Šaulauskienė, vicepirmininkė gyd. Janina Tartilienė) švenčia penkiolikos metų darbo sukaktį. Prisiminkime šios nevyriausybinės organizacijos kūrimosi aplinkybes.

1990-ieji... Lietuvoje veikė (ir šiandien tebeveikia) 1955 metų pabaigoje sovietinės Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos išleistas įsakymas „Dėl legalaus dirbtinio aborto pagal moters norą“. Buvo susiformavusi nuomonė: kas leista, tas neuždrausta. Plito vieno vaiko kultas. „Kada pats pagyvensi, jeigu vaikais apsikrausi?“ „Kaip tu juos ant kojų pastatysi, materialiai aprūpinsi?“ „Ta operacija – juk menkniekis. Pašalinamas mažytis nereikalingas ląstelių gumulėlis“. Taip žmonės drąsindavo vienas kitą, nes alternatyvios, viešai skleidžiamos nuomonės nebuvo. Dar prisidėdavo ir gydytojai: „Nejaugi gimdysi tiek, kiek Dievas duos? Juk jau nebe XIX, o XX amžius“. Nė žodžio apie poabortinį sindromą, poabortinę depresiją – sunkiai įveikiamas psichikos komplikacijas. Tik viena institucija tuomet gynė gyvybę. Tai Bažnyčia, bet jos balsas prievartinio ateizmo sūkuriuose mažai buvo girdimas.

Atsikuriant valstybingumui, keletas Lietuvos medikų įkūrė Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociaciją. Įkūrė ir tuojau pat ėmėsi darbo. Savo kolegoms pasiūlė atnaujinti nemarųjį Hipokrato priesaką: saugoti gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios mirties, gerbti žmogiškąjį orumą. Asociacijos rūpesčiu Rasų kapinių Angelų kalnelyje pastatytas paminklas „Negimusiems kūdikiams“. Aukštinant motinystės idealą Vilniaus akušerijos ir ginekologijos klinikų kieme pastatyta prof. Leono Žuklio sukurta įspūdinga skulptūra – kūdikio besilaukianti moteris. (Lėšomis šį projektą rėmė JAV gyvenantis lietuvis gydytojas Rimvydas Sidrys.)

Asociacija rengė konferencijas, kuriose gydytojai, remdamiesi užsienio ir Lietuvos patirtimi, kalbėjo apie abortų, eutanazijos pragaištingumą. Pirmąjį balandžio sekmadienį, minint Pasaulinę gyvybės dieną, rengiamos eitynės per miestą, pokalbiai su žmonėmis, konferencijos. Iš pradžių atrodė, kad tas mažas būrelis gydytojų, tarsi koks Biblijos Dovydas, sukilo prieš stiprųjį Galijotą, neįvertino savo jėgų, ne kartą buvo išjuoktas, apšauktas naivuoliu. Tačiau lašas po lašo ir akmenį pratašo. Asociacija dideliais tiražais leido populiarias knygeles, pvz., „Rachelės rauda – negimusių kūdikių ilgesys“, kuriose ieškoma išeičių (reikia aiškinti kiekvienam visuomenės nariui žmogaus raidos prasmę ir negimusio kūdikio praradimo padarinius), patariama, kaip įveikti poabortinį sindromą ir t.t. Asociacija raštu ir žodžiu patarinėjo Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip rengti jaunimą šeimai. Džiugu, kad nuomonės dabar jau sutampa. Lapkričio pabaigoje gautame laiške Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius A.Puodžiukas rašo: „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos paskirtis – rengti jaunus žmones gyvenimui, santuokai, suteikti žinių apie šeimą, pateikti visuminę lytiškumo sampratą, ugdyti brandžią ir dorovingą asmenybę, gerbiančią žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento, gebančią kurti brandžius tarpasmeninius santykius, puoselėti lytinę sveikatą ir pasipriešinti neigiamai aplinkos įtakai. Asociacijos pastangomis Seime buvo sustabdyti kai kurie įstatymų projektai, prieštaraujantys žmogaus gyvybės ir orumo sampratai.

Asociacija, minėdama savo veiklos penkiolikos metų jubiliejų, Seimo rūmuose surengė konferenciją „Galėję gyventi...“ Per pertrauką pakalbinta vicepirmininkė gyd. J.Tartilienė kalbėjo: „Pereiname į kokybę. Pranešimai parengti pagal mokslinius kriterijus, tekstai paskelbti internete, juos daug kas skaito. Į konferenciją kvietėme tuos, kurie gyvybės klausimais turi kitokią nuomonę. Tačiau jie neatėjo, nebuvo su kuo diskutuoti principiniais klausimais. Vadinasi, opozicija traukiasi. Mūsų vertybės tampa pozicija. Keisti visuomenės požiūrį į abortus galima tik per švietimą. Kartu su Bažnyčia reikia stiprinti šeimos instituciją“.

Konferencijos „Programiniame pareiškime“ aiškiai įvardytos Asociacijos nuostatos: „Šiuolaikinio mokslo darbais patvirtinta, kad pradėta žmogaus gyvybė jau pačioje pradinėje vystymosi stadijoje yra išskirtinė gyva biologinė būtybė, turinti pilną, tik jai vienai būdingą žmogaus genų struktūrą. Ją sunaikinus, sunaikinamas jau pradėjęs savo gyvenimą žmogus. Todėl dirbtinis abortas pagal motinos norą iki 12 nėštumo savaitės yra didelis blogis, nes tai pradėtos žmogaus gyvybės sunaikinimas. Abortyviai veikia ir daugelis kontraceptinių preparatų. Kontracepcija ir abortai – to paties žalingo medžio vaisiai”.

Taip pat kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius ir Vyriausybę su konkrečiais pasiūlymais, kaip stiprinti šeimos instituciją, kaip sustabdyti nesiliaujantį kritimą į demografinę duobę, kaip padidinti gimstamumą. Siūloma:

· Įteisinti įstatymu žmogaus gyvybės apsaugą nuo pradėjimo momento.

· Suteikti paramą ir paskatą dirbtinio aborto alternatyvoms (motinos ir vaiko namų, krizinių nėštumo centrams steigti).

· Pasirengimo šeimai kursą įtraukti į ugdymo programas.

· Apriboti informacijos priemonėse amoralaus gyvenimo propagandą.

· Rūpintis šeimos institucijos stiprinimu bei moraline ir materialine gerove.

Jau kelinti metai Lietuvoje pastebimas dirbtinių abortų mažėjimas. Esame įsitikinę, kad tai yra ir Asociacijos penkiolikos metų nepertraukiamo darbo rezultatas.

Asociacijos darbą remia ir palaiko Bažnyčia. Pirmininkė doc. dr. A.Šaulauskienė su pasididžiavimu sako: „Pirmasis mus šv. Kalėdų ir Naujųjų 2006 metų proga pasveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis”.

Jau tapo tradicija baigiantis metams susirinkti į kuklų asociacijos kambarėlį, vieni kitiems paspausti rankas, aptarti darbo rezultatus, pasakyti vieną kitą šiltą, padrąsinantį žodį, išgerti puodelį kavos. Šiemet atėjo prof. Antanas Sučyla, linkėjęs, kad „šviestų sielos langai“, prof. Laima Griciūtė – kad „skleidžiamos idėjos kuo plačiau pasklistų“, prof. Leonas Laimutis Mačiūnas, teigęs, kad kova už gyvybę turėtų būti nepertraukiamas procesas, nes, anot doc. dr. A.Šaulauskienės, „gyvenimas yra mums pati didžiausia Dievo duota dovana“. Taip pat atėjo dr. Auksė Narvilienė, pirmoji asociacijos pirmininkė, gyd. Genovaitė Rotomskienė ir jaunieji „šviesuliukai“ – gydytojai Daiva Bartkevičienė, atsisakiusi daryti abortus, doktorantas Danielius Serapinas, kone kiekvienoje konferencijoje skaitantis pranešimus. Įsimintini liko asociacijos vicepirmininkės gyd. J.Tartilienės žodžiai: „Gyvenimas – tai deglas, įduotas į mūsų rankas. Ir nešti jį turime taip, kad jis kuo labiau įsiliepsnotų, Tokį, įsiliepsnojusį, jį perduosime kitoms kartoms“.

Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę” Lietuvos asociacijos nariams linkime nepavargti ir toliau skleisti žmogaus orumą aukštinančias idėjas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija