|
Leiskime užgimti vaikeliui
Inesė RATNIKAITĖ
Mirties kultūra ieško vis naujų būdų įsigalėti
mūsų visuomenėje, paveikti mąstymą, pakeisti gyvybės kultūros puoselėjamas
vertybes. Net nesusimąstydami pradedame žaisti savo ir kitų gyvybėmis.
Lietuvos šeimos centras ryžosi atkreipti visuomenės dėmesį į 1955
m. lapkričio 23 d. tuometinės valdžios priimtą įstatymą, kuris leidžia
daryti abortą iki trijų mėnesių nėštumo. Iki šiol jis nėra nei uždraustas,
nei pakeistas. Šiai akcijai pasirinkta negimusio kūdikio diena.
Visoje Lietuvoje buvo organizuojami įvairūs renginiai. Šiaulių vyskupijos
Šeimos centras, vadovaujamas Editos Gulbinienės, organizavo konferenciją
Leiskime užgimti vaikeliui.
Konferencija vyko Šiaulių ligoninės Chirurginio
korpuso salėje. Čia dirbančių medikų požiūris į konferenciją, anot
Šeimos centro direktorės, buvo palankus. Susirinko tie, kuriems
aktualus kūdikio gyvybės išsaugojimo klausimas.
Konferencijos metu perskaityti trys pranešimai.
Psichologės Justos Petronienės pranešime Nėštumo krizė ką pasirinkti?
pateikti įvairių tyrimų duomenys, kurie privertė susimąstyti. Pasirodo,
apsispręsti rinktis abortą dažniausiai paskatina būsimoji močiutė
nėščiosios motina. 96 proc. apklaustų moterų pripažįsta, kad aborto
darymas yra ne kas kita kaip žmogaus žudymas, tačiau vis tiek jį
daro. Ši netektis, tvirtu psichologės įsitikinimu, skaudžiai keičia
tiek moters, tiek vyro gyvenimą. Motinos kaltės jausmas yra pagrindinė
priežastis feminizmo, teigiančio, kad moters kūnas yra vien moters
nuosavybė. Vyrai pykčiu maskuoja įgytą nevisavertiškumo jausmą.
Negalima likti abejingiems, nes dauguma moterų, psichologės teigimu,
sulaukusios nors šiek tiek palaikymo, atsisako aborto.
Pranešimą Ar žmogus turi teisę gimti? parengė
Kaune esančių vienintelių Lietuvoje krikščioniškų gimdymo namų medikė.
Ten dirbanti gydytoja Banga Kulikauskaitė viena iš nedaugelio
ginekologių, kuri net rezidentūroje griežtai atsisakė žudyti kūdikius
ir nedarė abortų. Gydytojos teigimu, kiekvienas žmogus turi teisę
gimti. Jeigu jis atėjo į pasaulį, nesvarbu, 90-čiai metų ar vienam
mėnesiui, vadinasi, turi kažkokią misiją.
Kun. Ričardas Doveika kalbėjo apie slaptas tėvų
žaizdas. Jo teigimu, abortą patyrusi moteris iš pradžių kaltina
save, vėliau aplinkinius ir galiausiai Dievą, nes Jis atsiuntė
jai kūdikį, kurį ji turėjo nužudyti. Kūdikis nėra Dievo klaida,
sakė kun. R.Doveika. Dievas klaidų nedaro. Tačiau mūsų klaidos
gali turėti labai skaudžių pasekmių. Peržengus gyvybės ir mirties
ribą, nebebūna taip, kaip buvo. Negalima tikėtis viską tiesiog pamiršti.
Išpažintis bene vienintelis slaptas tėvų žaizdas gydantis vaistas.
Konferencijoje dalyvavo, savo tėvus prisiminė
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Jis buvo dešimtas vaikas šeimoje.
Ganytojas sakė, jog kiekvieną kartą dėkoja savo jau mirusiems tėveliams
už tai, kad gali džiaugtis gyvenimu. Jis suabejojo, ar išties gausių
abortų priežastis sunkios materialinės sąlygos. Ganytojas pasakojo,
kaip jo tėveliai sunkiomis karo sąlygomis augino dešimt vaikų ir
apie materialinius dalykus net negalvojo. Konferencijos metu buvo
išsakyta nuomonė, kad didelį daromų abortų skaičių lemia ne galvojimas
apie būsimą vargingą vaiko gyvenimą, o egoistiškumas, noras gyventi
patogiai.
Konferencija susilaukė netikėtai didelio susidomėjimo.
Gana aktyviai apie tai buvo diskutuojama interneto svetainėje delfi.lt.
Šiaulių vyskupijos Šeimos centro direktorė sakė sulaukusi nemažai
skambučių, pasiūlymų. Jie akivaizdus įrodymas, kad kalbėti apie
šias problemas būtina. Planuojama panašią, tik mažiau mokslinę
konferenciją pavasarį surengti moksleiviams ir studentams.
Šiauliai
© 2006 XXI amžius
|
