Kova už gyvybę Gvadelupės žemėje

Mindaugas BUIKA

Daugiatūkstantinėje protesto manifestacijoje Mechike jaunoji dalyvė laiko „kraujuojančią“ lėlę, kuria primenamos gausios aborto aukos

Bandymas sostinėje liberalizuoti aborto įstatymą

Lotynų Amerikoje, kurios didžiausią valstybę Braziliją popiežius Benediktas XVI netrukus rengiasi aplankyti su apaštaliniu vizitu, vyksta ne mažiau atkakli kova už motinos įsčiose pradėtos kūdikio gyvybės išsaugojimą nei Europoje ar Jungtinėse Valstijose. To geras pavyzdys yra Meksika, kurios Bažnyčia, katalikiškos ir pilietinės organizacijos vykdo kampaniją prieš kairiųjų politinių jėgų pastangas sostinėje Mechike įteisinti abortą pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais. Meksikoje nacionaliniu mastu galioja griežtas abortus ribojantis įstatymas: nėštumą galima nutraukti tik išprievartavimo atveju ir kai iškilusi grėsmė moters sveikatai. Tačiau šalyje veikianti federalinė valdymo sistema suteikia plačias įstatymų leidimo galimybes atskiroms valstijoms, taip pat ir sostinės Mechiko apygardai, kurioje telkiasi penktadalis iš Meksikos, t.y. 100 milijonų, gyventojų.

Mechiko asamblėjoje daugumą turinti kairioji Demokratinės revoliucijos partija įregistravo aborto įstatymo liberalizavimo projektą ir šalies senate. Tačiau ten jos galimybės yra mažesnės, nes Meksikos parlamento abiejuose rūmuose vyrauja dešiniosios jėgos, ypač Tautinės akcijos partija, kuri griežtai nusistačiusi įstatymiškai ginti negimusią gyvybę šioje katalikiškoje šalyje (90 proc. meksikiečių yra katalikai). Šiai partijai priklauso ir Meksikos prezidentas Felipė Kalderonas, kuris taip pat aiškiai pasisako prieš aborto įstatymo liberalizavimą. „Mano asmeniniu įsitikinimu, reikia ginti gyvybę ir gerbti jos orumą, todėl esamas įstatymas tam yra visai adekvatus“, – pažymėjo valstybės vadovas Associated Press žinių agentūrai duotame interviu.

„Demokratinių revoliucionierių“ ir šios partijos atstovo Mechiko mero Maršelo Ebrardo nusistatymas legalizuoti pažeidžiamiausios žmogaus gyvybės naikinimą šiame didžiausiame pasaulio mieste sukėlė ant kojų veikliąją meksikiečių katalikų visuomenę. „Tai pažadino mūsų miesto pilietinės visuomenės sąžinę“, – sakė Mechiko katalikų teisininkų sąjungos pirmininkas advokatas Armandas Martinesas. Jo organizacija yra pasiryžusi, jeigu minėtas įstatymas būtų priimtas, kelti ieškinį Meksikos konstituciniam teismui, nes leidimas žudyti pradėtą žmogaus gyvybę prieštarauja šalies konstitucijai. Užuot legalizavę (t.y. dekriminalizavę, išbraukę iš kriminalinių nusikaltimų sąrašo) abortus, įstatymų leidėjai turi stengtis teisinėmis priemonėmis suteikti paramą pagalbos stokojančioms moterims arba suteikti mokestines nuolaidas šeimoms, aiškino A.Martinesas.

Teisė gyventi yra pagrindas kitoms teisėms

Advokato A.Martineso vadovaujama katalikų teisininkų grupė įsitraukė į Mechiko katalikiškų organizacijų sudarytą koaliciją „Mes už gyvybę“, kuri kovo 22 dieną surengė daugiatūkstantinę protesto manifestaciją prie sostinės savivaldybės rūmų. Po kelių dienų, kovo 25-ąją, kai Bažnyčios liturgijoje celebruojama Apreiškimo iškilmė – daugelyje Lotynų Amerikos šalių, taip pat ir Meksikoje, ta proga minima Pasaulinė gyvybės diena – meksikiečių gyvybės gynėjai surengė didžiulę piligriminę eiseną iš sostinės į Gvadelupės Dievo Motinos šventovę, kur buvo giedamos šventos giesmės, kalbamas rožinis, meldžiant apsaugoti Meksiką nuo mirties kultūros pavojų.

Pagrindines šv. Mišias „Už gyvybę“ aikštėje prie Gvadelupės bazilikos aukojo Mechiko arkivyskupas kardinolas Norbertas Rivera Karera. Savo homilijoje jis klausė kairuoliškos krypties įstatymų leidėjų, kodėl jie, tiek daug kalbėdami apie teisių į švietimą ir sveikatos apsaugą užtikrinimą, tuo pat metu atmeta teisę gyventi. „O juk teisė gyventi yra pagrindas visoms kitoms žmogaus teisėms“, – pabrėžė ganytojas, ir šie jo žodžiai buvo palydėti plojimais bei pritarimo šūksniais maldininkų minioje.

Dar griežčiau dėl galimo aborto legalizavimo pasekmių patiems įstatymo rengėjams yra perspėjęs Mechiko vyskupas augziliaras Marčelinas Ernandesas. Jis be užuolankų nurodė, kad kiekvienas sostinės asamblėjos narys, kuris balsuos už naująjį įstatymą, automatiškai bus ekskomunikuotas po pirmojo kūdikio nužudymo, darant abortą pagal šį įstatymą. Ganytojas paaiškino, kad Bažnyčiai nereikia skelbti oficialios ekskomunikos, nes tokiais veiksmais patys įstatymų leidėjai automatiškai save išvaro iš Bažnyčios. „Asmuo ekskomunikuoja save, ir Bažnyčiai nereikia „vaikščioti su lazda“ ieškant žmonių, darančių lemtingas klaidas, kad suduotų jiems per galvą“, – vaizdingai apibendrino vyskupas M.Ernandesas.

Mechiko arkivyskupija pareiškime spaudai, pavadintame „Bažnyčia nėra nugalėta“, pažymi, kad nei ji, nei „visuomenė, kurioje aktyviai dalyvauja geros valios žmonės, nebuvo nugalėta tų, kurie palaiko neteisingą, neatsakingą ir nusikaltėlišką įstatymą, kuriuo stengiamasi nutraukti gyvybes nekaltų ir beginklių žmonių motinos įsčiose, žmonių, kurie turi teisę gimti ir gyventi savo gyvenimą“. Atsiliepiant į kairiųjų politinių jėgų Meksikoje atsinaujinusias pastangas Bažnyčiai „užčiaupti burną“ esminėse diskusijoje, pareiškime taip pat nurodoma, kad Bažnyčia turi „pranašišką pareigą smerkti nuodėmę, blogį ir neteisingumą“. Bažnyčia turi perspėti dėl fatališkų pasekmių piktybiško egotizmu ir subjektyvizmu grindžiamo veikimo, kuris „bandomas pristatyti kaip teisė, nors faktiškai yra moralinis palaidumas“. Meksikos sostinės diecezija, savo pareiškime priminusi Dievo aiškų ir kategorišką įsakymą „Nežudyk!“, pažymi, kad žmogaus įstatymas gali legalizuoti abortą, bet jis visuomet liks „absoliučiai nemoralus aktas“.

Bažnyčia turi teisę reikšti savo nuomonę

Kaip minėta, aborto legalizavimo klausimas atnaujino įtampą tarp Katalikų Bažnyčios ir Meksikos kairiųjų, kurie vėl pradėjo ginčyti, ar dvasininkai ir katalikų grupės gali dalyvauti visuomeniniuose debatuose, kada religija ir valstybė yra atskirtos įstatymu. Meksikoje iš esmės galioja po praėjusio XX a. pradžios vadinamosios antiklerikalinės revoliucijos 1917 metais priimta konstitucija, labai suvaržiusi Bažnyčios socialinį veikimą.

Kada Demokratinės revoliucijos partija, kuri po 1917-ųjų kelis dešimtmečius valdė Meksiką, vykdydama Katalikų Bažnyčios diskriminavimą, dabar kreipėsi į šalies vidaus reikalų ministeriją dėl Bažnyčios teisėtumo dalyvauti debatuose, kuriuose svarstomas abortų klausimas, jai buvo paaiškinta, jog prieš penkiolika metų Meksikos konstitucija buvo reformuota, suteikiant Bažnyčiai teisinį pripažinimą ir galimybę viešai reikšti savo nuomonę jai rūpimais politinio gyvenimo klausimais, kaip yra kiekvienoje demokratinėje visuomenėje. (Beje, prie valstybės ir Bažnyčios santykių normalizavimo Meksikoje daugiausia prisidėjo popiežius Jonas Paulius II, šią šalį aplankęs net penkis kartus. Dėl to pagrįstai teigiama, kad, po tėvynės Lenkijos, būtent Meksikoje Dievo tarnas Jonas Paulius II labiausiai gerbiamas Bažnyčios vadovas.)

Meksikoje vykstant karštiems debatams dėl aborto įstatymo liberalizavimo, šalies sostinėje kovo pabaigoje surengtas trečiasis Tarptautinis gyvybės gynėjų kongresas, kurį inauguravo iš Vatikano apsilankęs Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas kardinolas Alfonsas Lopesas Truchiljas. Jo karšta ir gerai argumentuota kalba dėl gyvybės gynimo svarbos paskatino radikaliuosius abortų šalininkus kreiptis į Meksikos dešiniųjų politinių jėgų sudarytą vyriausybę, kad ši „Vatikano agentui“ kardinolui A.Lopesui iškeltų bylą dėl kišimosi į šalies vidaus reikalus ir jis būtų išvarytas iš šalies.

Tačiau vyriausybės atstovai teisingai paaiškino, kad kardinolas A.Lopesas „nepažeidė jokio įstatymo“ ir savo kalboje tik reiškė mokymą Katalikų Bažnyčios, kuriai priklauso. Tuo tarpu kairiųjų politikai, reikalaudami sankcijų prieš kardinolą, tik parodė savo netoleranciją kitokiai nuomonei. Mechiko arkivyskupija taip pat priminė, jog kardinolas A.Lopesas buvo pakviestas ne specialiai dabartiniams debatams, bet jau prieš metus, kai buvo organizuojamas minėtas tarptautinis gyvybės gynėjų kongresas. Taigi Popiežiškosios šeimos tarybos pirmininkas naudojosi demokratinės Meksikos garantuojama viešosios nuomonės reiškimo teise. Inauguruodamas gyvybės gynėjų kongresą ir tiesiogiai neliesdamas Meksikoje vykstančių debatų temos, savo kalboje jis tik nurodė pasaulyje atliekamų abortų didžiulį skaičių (45-50 mln. per metus), pabrėždamas, jog „mes neturime naikinti nė vienos žmogaus gyvybės, kuri yra Dievo kūrinys ir neša viltį pasauliui“.

© 2007 „XXI amžius“