Kodėl Premjeras tampa pavojingas visuomenei

Lietuvos blaivybės fondo nariai pasipiktino premjero Gedimino Kirkilo išsakytomis mintimis apie alkoholio liberalizavimo politiką ir reklamą. Teigdami, kad Premjeras – verslininkų, gramzdinančių piliečius į alkoholizmą, įkaitas, fondo nariai retoriškai klausia, ar Vyriausybės vadovas nejaučia atsakomybės prieš visuomenę.

Lietuvos blaivybės fondo narių pasipiktinimą ir nusivylimą sukėlė kovo viduryje premjero „Žinių radijui“ išsakytos mintys. Pasak jų, iš G.Kirkilo atsakymų atrodo, jog apie jokias veiksmingas priemones alkoholizmo grėsmei tramdyti Premjeras net negalvoja. Naudodamasis vienpusiškais ir klaidinančiais pasvarstymais bei verslininkų per ilgus dešimtmečius nuvalkiota argumentacija ir jų pasiūlymais, iš tikrųjų jis tęsia tautos girdymo politiką.

Fondo narius itin papiktino Premjero išsakytos mintys apie alkoholio reklamą. „G.Kirkilas radijo laidoje pareiškė, neva padėtį išgelbėtų socialinė reklama, prieš tai pripažinęs, kad tokia reklama, nukreipta prieš narkotikus, neveiksminga. O draudimai, pasak jo, esą sovietinis metodas, kuris niekada nepasiteisino“, – Premjerą citavo blaivybės propaguotojai.

Tuo tarpu Lietuvių katalikų mokslo akademijos medicinos skyriaus pirmininkas profesorius habilituotas daktaras Leonas Laimutis Mačiūnas teigia, kad be draudimų švietimo akcijos neveiksmingos. „Užsienio praktika rodo, kad vien šnekėdami apie šeimos socialinę ir ekonominę gerovę ir alkoholio žalą organizmui norimų rezultatų nepasieksime. Reikia mažinti parduotuvių, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiu, skaičių, uždrausti prekiauti juo degalinėse, daugiabučiuose, uždrausti reklamą“, – teigė prof. dr. L.L.Mačiūnas.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės prezidento daktaro Aurelijaus Verygos teigimu, politikai bijo imtis konkrečių veiksmų, susijusių su alkoholio draudimu, o tie, kurie jų imasi, sumaišomi su žemėmis. „Lietuva nuo 1996 metų turi veikiantį Alkoholio kontrolės įstatymą, 1998 metais buvo priimta Lietuvos sveikatos programa, turim Valstybės alkoholio kontrolės programą, visuose dokumentuose buvo numatyti ir tikslai, ir uždaviniai, ir priemonės, kaip stabdyti alkoholio vartojimo mastus. Tačiau pastaruosius 10 metų politikų veiksmai prieštaravo šiems dokumentams“, – sakė A. Veryga. Pasak jo, dokumentuose buvo numatyta kainomis ir akcizais reguliuoti pirkimą atsižvelgiant į gyventojų pajamų augimą.

„Per praėjusius metus gyventojų pajamos išaugo 21 procentu, tad alkoholiniai gėrimai turėjo pabrangti 22 procentais, kad gyventojai jų negalėtų įpirkti. Iš tiesų alkoholiniai gėrimai atpigo 0,4 procento“, – pastebėjo daktaras. Jis atkreipė dėmesį ir į politikų išsikeltus tikslus sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir kurti palankią socialinę aplinką be alkoholinių gėrimų. „Tad per dešimt metų mes tokią aplinką „kūrėme“, leisdami prekiauti alkoholiniais gėrimais visą parą, panaikindami apribojimus prekybai alkoholiu degalinėse, sanatorijose, gyvenamuosiuose namuose“, – sako A. Veryga. Jis atkreipė dėmesį, kad į įstatymą, kurio tikslas – mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, įtrauktas punktas, kuriame rašoma, kad valstybė teikia prioritetą prekybai silpnais alkoholiniais gėrimais. Tuo naudojasi gamintojai. „Ir dabar Ūkio ministerija nuolat teikia siūlymus, kaip ir toliau koreguoti alkoholio kontrolės įstatymą. Priimant palankius sprendimus gamintojams, užsimerkiama į mokslu pagrįstus alkoholio kontrolės pasiūlymus“, – apgailestauja daktaras.

Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas Krescencijus Stoškus mano, jog Premjero pareiškimas, kad alkoholizmo nėra ir tai tik švietimo klausimas, išsakytas tuo metu, kai vyko konferencija, skirta Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio jubiliejui atminti, yra simboliškas. „Premjeras – verslininkų įkaitas. Kodėl jis apsimeta, kad nemato, kokia yra padėtis?“, – klausia K.Stoškus.

Premjero išsakytomis mintimis spaudos konferencijoje pasipiktinimą reiškė ir Labdaros bei paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ valdybos pirmininkė Elena Kubilienė, ir Nacionalinės šeimų bei tėvų asociacijos atstovas Juozas Šaulys.

Pagal Eltą

© 2007 „XXI amžius“