Mirė Džonas Bilingsas, natūralaus šeimos planavimo metodo pionierius

Naktį iš balandžio 1-osios į 2-ąją mirė pasaulyje garsus australų gydytojas Džonas Bilingsas. Jam buvo 89 metai. Jis gimė Melburne 1918 metais, 1943-aisiais vedė Eveliną, taip pat gydytoją. Dž.Bilingso biografijoje galime rasti įvairių mokslinių nuopelnų, administracinę karjerą, bet labiausiai jis išgarsėjo, kai nustatė ir pagrindė natūralaus vaisingumo, tad ir šeimos planavimo metodą, kuris vadinamas „ovuliacijos metodu“ arba tiesiog Bilingsų metodu. Rašoma daugiskaita, mat tyrimuose esminį indėlį įnešė ir jo žmona Evelina.

Dž.Bilingsas tyrimus pradėjo 1953 metais ir kartu su žmona jiems skyrė tolesnius 50 savo gyvenimo metų. Billingsai daug keliavo po įvairias pasaulio šalis, kur įvairioms auditorijoms pristatydavo savo tyrimų rezultatus. Jie buvo pripažinti galiojančiais įvairių valstybių nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų, taip pat ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO), kuri, atlikusi keletą didelių ir išsamių tarptautinių tyrimų, konstatavo, jog Bilingsų metodas lengvai pritaikomas ir efektyvus praktikoje. Pastarąjį dešimtmetį šis metodas buvo pripažintas Kinijos valdžios ir pradėtas populiarinti šioje šalyje.

Bilingsų metodas sukėlė ypač didelį Katalikų Bažnyčios susidomėjimą. XX a. dirbtinė kontracepcija tapo masiniu reiškiniu šeimų gyvenime ir sukėlė daug diskusijų. Bažnyčios nuomone, kontraceptikų vartojimas nėra moraliai leistinas, nes sudaiktina lytinį asmenų gyvenimą ta prasme, kad atskiria, padaro nebepriklausomus vieną nuo kito du seksualinio akto aspektus – vienybę ir vaisingumą. Tai visiškai nereiškia, kad Bažnyčia nepripažįsta šeimos planavimo ir atsakingo tėvų sprendimo dėl fizinių, psichologinių, ekonominių, socialinių ir kitokių motyvų planuoti šeimos dydį, priešingai, tokią teisę pripažįsta ir gerbia. Tačiau ji moko, jog ši teisė turi būti realizuota morališkai teisingomis priemonėmis, ir Bilingsų pagrįstą metodą laiko viena iš tokių. Bažnyčios nuomone, tai deramas būdas krikščionims, norintiems išgyventi lytiškumo dovaną.

© 2007 „XXI amžius“