Pasmerkimas ar solidarumas?

Nauji iššūkiai Bažnyčiai kovoje su ŽIV ir AIDS Europoje

Balandžio 24-26 dienomis Kijeve, Ukrainoje, vyko „Europos Caritas“, „Caritas Internationalis“ ir „Ukrainos Caritas“ surengta tarptautinė konferencija, skirta ŽIV ir AIDS problemoms Vidurio ir Rytų Europoje bei Vidurinėje Azijoje. Pasaulyje šiuo metu yra apie 39,5 mln. ŽIV infekuotų asmenų, kasdien šis skaičius padidėja maždaug 11 tūkstančių. Europoje ŽIV ir AIDS serga apie 1,7 mln. žmonių; Ukrainoje susirgimų žmogaus imunodeficito virusu problema yra viena ryškiausių visame žemyne.

Konferencijoje, vykusioje Kijevo viešbutyje „Rusj“, dalyvavo 76 delegatai iš 26 Europos, Afrikos, Azijos šalių, tarp jų ir „Lietuvos Caritas“ atstovas. Susitikimo tikslas – apsvarstyti, kaip Bažnyčia galėtų labiau prisidėti prie pagalbos teikimo ŽIV infekuotiesiems.

Renginio pradžioje dalyviai apsilankė medicininės socialinės slaugos centre, kuriame gydomi užsikrėtę ŽIV ir AIDS ligoniai. Centras įsteigtas prie Kijevo-Pečioros vienuolyno. Slaugos centre dirba medicinos personalas. Tai valstybinė įstaiga, o vienuoliai čia atlieka dvasinę tarnystę. Kaip įvardijo patys ligoniai, tai jiems labai svarbu, nes į gyvenimą žmones veda tikėjimas, o ne medikamentai.

Antrąją dieną oficialiame konferencijos atidaryme kalbėjo „Europos Caritas“ prezidentė Kristina Loghin, „Ukrainos Caritas“ vadovas Andrijus Vaskovičius, Kijevo lotynų apeigų katalikų vyskupas Stanislavas Šyrokoradiukas, posėdžio pirmininkas – „Europos Caritas“ generalinis sekretorius Mariusas Vandersas. Sukaupta patirtimi teikiant pagalbą AIDS ligoniams pasidalijo sesuo Alison Munro iš Pietų Afrikos Respublikos. Šioje šalyje yra daugiausia sergančiųjų AIDS. Apie pirmus tarpkonfesinio komiteto žingsnius kalbėjo „Rusijos Caritas“ atstovė iš Maskvos Oksana Dolgich.

Į konferenciją buvo pakviesti paliudyti savo išgyvenimus ŽIV užsikrėtę žmonės. Jie išsakė savo rūpesčius, poreikius, kas jiems, kaip sergantiems šia nepagydoma liga, yra labai svarbu. Pasisakymai visiems konferencijos dalyviams paliko didelį, jaudinantį įspūdį, nes buvo paminėti egzistenciniai dalykai, apie kuriuos nesusimąsto sveikas žmogus. ŽIV infekuotųjų liudijimu, svarbiausia jiems yra artimųjų, visuomenės, ypač dvasininkų palaikymas. Žinoma, būtinas ir medicininis gydymas, kuris yra labai brangus ir šiems žmonėms sunkiai prieinamas.

Buvo aptarta ir vadinamojo saugaus sekso tema. Bažnyčia nepritaria kontraceptinių priemonių, kaip apsaugos nuo ŽIV ir AIDS, naudojimui. Bažnyčios nuostata – reikia susilaikyti nuo lytinių santykių iki vedybų ir po jų puoselėti ištikimybę šeimoje.

AIDS epidemijos iššūkius ir jų įveikimo galimybes konferencijos dalyviai aptarė darbo grupėse. Buvo priimta keletas pagrindinių nutarimų, kaip Bažnyčia, tikinčiųjų bendruomenė, galėtų veiksmingiau prisidėti stabdant AIDS plitimą bei gerinant infekuotųjų sielovadą. Nutarta kelti Bažnyčios narių sąmoningumo šios problemos atžvilgiu lygį, parengti tikslinę ŽIV ir AIDS specialistų grupę, kuri dirbtų švietimo darbą, religinėse bendrijose supažindinti su AIDS problematika dvasininkus, parengti vieningą AIDS įveikimo programą nacionaliniu lygiu, sukurti tarpkonfesinį ŽIV ir AIDS problemų komitetą.

Tokio pobūdžio konferencijas numatyta surengti kas dvejus metus. Dalyviai užmezgė darbinius ryšius tarp jų atstovaujamų šalpos organizacijų, sutvirtino ryžtą bendromis jėgomis priešintis grėsmingam AIDS iššūkiui.

Konferencijos rengimą Kijeve finansavo ir rėmė „Vokietijos Caritas“ („Deutscher Caritasverband“), Vokietijos katalikų solidarumo akcija „Renovabis“, „Flandrijos Caritas“ (Belgija), katalikiška JAV šalpos organizacija CRS („Catholic relief servines“).

Vytautas ILEVIČIUS,
„Lietuvos Caritas“ projekto „Kalinių globa ir reintegracija“ koordinatorius

© 2007 „XXI amžius“