Pražūtingoji reklama

Benjaminas ŽULYS

Dosni firma Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Žingsnį žengė Seimas

Brendame į alkoholizmo liūną – taip drąsiai galime tvirtinti regėdami, kas dedasi mūsų laisvoje Lietuvoje. Esame labiausiai prasigėrusi šalis Europos Sąjungoje ir pasaulyje. Be to, pagal savižudžių skaičių irgi esame beveik pirmi. O kur dar girtų ir apgirtusių vairuotojų sukeliamos avarijos – žūsta arba sužalojami niekuo nekalti žmonės. Skausmas, ašaros, materialinis nepriteklius lydi girtuoklių, alkoholikų šeimas, luošinami tokių šeimų vaikai.Visų blogybių neišvardysime… Šalis praranda vis daugiau padoraus jaunimo – vos sulaukę trisdešimties, jie tampa alkoholikais, apgirtusių mokinių gaujos terorizuoja mokyklas ir pagaliau per amžius negirdėtas reiškinys – vaikai alkoholikai. Kas toliau? Miestuose ir kaimuose atvirai veikia pilstukų „taškai“, jų likviduoti teisėsaugininkai kažkodėl niekaip neįstengia.

Apie valstybės ateitį mąstantys piliečiai, aktyvioji inteligentijos dalis nuolat ragina Seimą, Vyriausybę imtis esminių priemonių girtavimui mūsų šalyje slopinti. Nors palyginti nedaug ir ne iš esmės, bet šis tas daroma. Būtent Lietuvos Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, numatančias alkoholio reklamos draudimą per radiją ir televiziją bei sulyginančias alaus ir stipriųjų gėrimų reklamas televizijoje sąlygas.

Ir iškart – kai kurių visuomenės sluoksnių nepasitenkinimas, pasipiktinimo protrūkis.

Nežinia, savo iniciatyva ar kokiu nors būdu įtikinti, kai kurie mūsų šalies veikėjai priėmė viešą kreipimąsi į Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų, kad šis nepritartų alaus sulyginimui su stipriaisiais gėrimais ir kitiems reklamos draudimams. Dokumentą, kviečiantį toliau per radiją ir televiziją reklamuoti alų, kažkodėl pasirašė Nacionalinės premijos laureatas, Valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas prof. Gintaras Rinkevičius, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas Virgilijus Noreika, Nacionalinės premijos laureatė operos solistė Irena Milkevičiūtė, Nacionalinės premijos laureatas prof. Vladimiras Prudnikovas, Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis, kiti šalyje žinomi žmonės. Jų manymu, „didžiausia šio populistinio sprendimo žala yra ta, kad didelei daliai visuomenės, skaudžiai nukentėjusiai ir tebekenčiančiai nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, suteikiama viltis, kad, uždraudus alaus reklamą, jų bėdos pagaliau baigsis ir girtavimas liausis...“ (Bet ar tvirtinama, kad, uždraudus tokią reklamą, girtavimo problema tuoj pat bus išspręsta? – B.Ž.) Kreipimesi sakoma, kad „alkoholio reklamos draudimas, kaip efektyvi priemonė mažinti alkoholio vartojimą, yra nepagrįstai sureikšminama. Nes sureikšminama pačios reklamos įtaka žmogaus apsisprendimui“. Tiesa, negalima nesutikti su mintimi, kad alkoholio vartojimui yra svarbus ir šeimos, bendruomenės požiūris, tradicija ir kultūra, socialinės ir ekonominės Lietuvos problemos. Ir tuoj pat skubama pridurti, kad „alkoholio reklamos draudimas – dar vienas problemos sprendimo imitavimas“.

Šis kreipimasis buvo išspausdintas ne viename dienraštyje. Pavyzdžiui, „Lietuvos ryte“ jis užima net visą laikraščio puslapį. O juk ne paslaptis, kiek kainuoja tokia „metrinė“ reklama didžiojoje spaudoje. Be abejo, ne vieną dešimtį tūkstančių. Naivu galvoti, kad tokius pinigus leidėjams paklojo kreipimosi autoriai… Dar daugiau, panašūs „kreipimaisi“ didžiuosiuose laikraščiuose, mintančiuose iš tokių „užsakymų“, pasipylė vienas po kito.

Čia dera pastebėti, kad pastaruoju metu įvairūs inteligentai ir kultūros veikėjai (tai nebūtinai taikoma minėtojo kreipimosi autoriams) vėl tampa viešų pašaipų taikiniu. Sunku pasakyti, kiek jų nuoširdžiai gina aludarių interesus iš tariamos baimės dėl kultūros ateities, o kiek buvo tiesiog priversti tai daryti. Kad ir kaip ten būtų, užguito ir progas gaudančio inteligento stereotipas tokiais atvejais nevalingai iškyla prieš akis. Nors „alaus afera“ yra iškilusi į paviršių, bet galima prisiminti ir kitus atvejus, kai inteligentais buvo pasinaudota pateisinti ar suteikti autoriteto visokiems pelnodaros dalykams ar net machinacijoms.

Graudinantį kreipimąsi prezidentui Valdui Adamkui ir ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui parašė Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, dar keturios federacijos. Jų atstovai (nepasirašę, kas konkrečiai) teigia, kad, uždraudus alkoholio (taip pat ir alaus) reklamą, Lietuvos sportui būtų padaryta didelė finansinė žala, nes esą valstybė dar nepajėgi visiškai finansuoti sporto. Mat daugelis sporto šakų ženklią dalį lėšų varžyboms gauna iš alaus gamintojų, importuotojų paramos ir reklamos. Esą pasaulio, Europos krepšinio ir futbolo čempionatų, įvairių sporto šakų elitinių lygų, tarptautinių turnyrų generaliniai rėmėjai dažniausiai būna alaus gamintojai. Jie taip pat ir pagrindinių žaidimų rinktinių, garsių komandų, individualių sportininkų pagrindiniai rėmėjai. Esą alaus gamintojų dėka sporto mėgėjai galį matyti aukščiausio lygio sporto varžybas per televiziją.

Pasirodo, uždraudus alaus reklamą, Lietuvos sporto federacijos duomenimis, jos kasmet prarastų apie vienuolika milijonų litų rėmėjų lėšų, labai nukentėtų žaidimų sporto klubai. Sporto organizacijų vadai aiškiai pasako, kad jie – už alų. Kreipimesi, aišku, prašyta Lietuvos Prezidento nepasirašyti šio įstatymo.

Premjero pozicija

Dar šių metų kovo viduryje, taigi gerokai anksčiau nei Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, LR ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pokalbyje su žurnalistu Aurimu Peredniu kalbėjo apie alkoholio liberalizavimo politiką bei alkoholio reklamą. Deja, Vyriausybės vadovo atsakymai sukrėtė ne vieną Lietuvos pilietį. Juos savo kreipimesi į Lietuvos prezidentą V.Adamkų pakomentavo mūsų tautos šviesuoliai ir blaivybės propaguotojai – Lietuvos katalikų mokslų akademijos Medicinos skyriaus pirmininkas, Pasaulio katalikų gydytojų federacijos Europos asociacijų valdybos narys, prof., hab. dr. L.L.Mačiūnas, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas doc. dr. K.Stoškus, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. A.Veryga, Vyskupo M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas J.Kančys, Labdaros ir paramos fondo „Visos Lietuvos vaikai“ direktorė B.Peleckienė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. habil dr. O.Voverienė, Blaivios gyvensenos, sveikatos, sporto ir turizmo draugijos „Optimalietis“ prezidentas V.Kondratovič, kiti garbūs Lietuvos visuomenės veikėjai. Savo kreipimąsi jie pavadino „Premjeras tampa pavojingas visuomenei“. Dokumente sakoma, kad Premjero atsakymai sukrečia. „Naudodamasis vienpusiškais ir klaidingais pasvarstymais bei alkoholio verslininkų per ilgus dešimtmečius nuvalkiota argumentacija ir jų pasiūlymais, iš tikrųjų jis tęsia tolesnę tautos girdymo politiką. Vadinasi, suprasdamas mūsų visuomenės padėtį ar ne, jis prisideda prie grėsmingo jos ir ypač mūsų vaikų bei jaunimo luošinimo“, – rašoma kreipimesi. „Paaiškėjo, kad labai didelę įtaką jaunimui, ypač vaikams daro alkoholio reklama, kuri visuomet yra skirta ištikimų alkoholio vartotojų, taigi ir alkoholikų, naujai kartai parengti“. Blaivybės propaguotojų žiniomis, Europos Sąjungos stebėjimais nustatyta, kad apie trys ketvirtadaliai ES piliečių sutiktų, jog būtų uždrausta alkoholio reklama, skirta jaunimui. Bet Premjeras „paguodžia“, kad „narkotikų niekas nereklamuoja, o jų vartojimas vis tiek auga“. „O ar imasi mūsų valdžia ryžtingų priemonių šiam vartojimui mažinti?“ – klausia blaivybės skleidėjai. Jie primena, kad Lietuvoje dar 1998 metais patvirtinta Sveikatos programa, kurios vienas iš tikslų – iki 2010 metų 25 procentais sumažinti alkoholio vartojimą. Šią programą Premjeras, matyt, pamiršo, nors ji yra privaloma kiekvienai šalies vyriausybei. Kaip išeitį jis siūlo kultūringai gerti vyną. O juk kelias į girtavimą labai dažnai eina per alų ir vyną, tik po to pereinama prie stipriųjų gėrimų. Tai supranta alkoholio prekybininkai – vaikui ar neįpratusiam gerti jaunuoliui ne visada įsiūlysi degtinės. Todėl ir siekiama kuo plačiau reklamuoti alų, jo mišinius, sidrą, alkoholinius kokteilius. Savo juodą darbą dirba ir „naktinės bobutės“. Todėl, Vyriausybės vadovo nuomone, įveikti „bobutes“ galima vieninteliu keliu – girdyti Lietuvą legaliai pardavinėjamu alkoholiu. „Premjeras nenori žinoti, kad skurdo, nesantaikos, smurto šeimose ir jų irimo, kaip ir nelaimių keliuose, nusikaltimų bei daugelio kitų socialinių problemų pirmutinė priežastis yra alkoholis. Bet Premjeras buvo nuoseklus – neišgirdome nė vieno argumento, kurį jis būtų paėmęs iš visuomenės sveikatos interesus ginančių organizacijų“, – rašoma kreipimesi. Pagaliau Premjeras savo samprotavimus dėl alkoholio problemų baigia mintimi, kad „alkoholio reklama yra labai mažytė priemonė, kuri, neaišku – turės neigiamų ar teigiamų poveikių“. Pagaliau jis tvirtina, kad „draudimai – tai sovietinis metodas, kuris niekada nepasitvirtino“.

Kreipimosi autoriai, be kitų priemonių, reikalauja visiškai uždrausti bet kokio alkoholio reklamą.

Į Seimą dėl alkoholio ir jo reklamos Lietuvoje kreipėsi ir kiti mūsų šalies patriotai, blaivybės šalininkai. Vienas jų, Aurelijus Veryga primena visuomenės sujudimą prieš alkoholį ir jo reklamą. Tai pajuto alkoholio gamintojai, kurie pradėjo tikrą melo ir šantažo kampaniją prieš Lietuvos visuomenę. Išvadinę visuomeninių organizacijų atstovus Seime „žąsinais“, „gaidžiais“, jie pradėjo užsakomųjų straipsnių maratoną, kuriuose teigiama, kad Lietuva be alkoholio reklamos neišgyvens.

Į LR Seimą dėl alkoholio reklamos uždraudimo kreipėsi ir piketo, įvykusio birželio 17 dieną prie Seimo rūmų, dalyviai.

Bažnyčia – prieš alkoholio reklamą

Savo poziciją dėl alkoholio reklamos tarė ir Bažnyčia. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kreipimesi į prezidentą V.Adamkų atkreipė dėmesį, kad alkoholizmas sukelia didžiules socialines ir žmogiškąsias problemas. Ypač svarbu, aktualu nuo jo apsaugoti jaunus žmones, pabrėžia arkivyskupas. Net ir silpnų alkoholinių gėrimų reklamavimas daro didžiulį neigiamą poveikį jaunimui, formuojama nuomonė, kad be jų neįmanoma nei švęsti, nei linksmintis, nei kitaip bendrauti. Negalime rizikuoti žmonių ir net visos šalies likimu, sakė arkiv. S.Tamkevičius. Jis prašė Prezidentą pasirašyti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris prisidės ne tik prie blaivesnės, bet ir prie šviesesnės Lietuvos ateities.

Be to, į Prezidentūrą buvo atvykęs Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jis su prezidentu Valdu Adamkumi aptarė situaciją dėl alkoholio reklamos žiniasklaidoje. Tad netenka abejoti, kad, siekiant uždrausti alkoholio reklamą, ypač didelį indėlį įnešė Bažnyčia.

Čia reikia pastebėti, kad didelę dalį dokumentų šia tema, kreipimųsi į Prezidentą, prašančių pritarti draudimui reklamuoti alų ir kitus alkoholinius gėrimus, kuriais remiantis ir sadaryta ši apžvalga, redakcijai įteikė nenuilstantis kovotojas už blaivystę monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Galima priminti, kad dirbdamas klebonu jis visur diegdavo blaivystę, pavyzdžiui, neimdamas kokių nors aukų, jei per laidotuves nebus vartojama alkoholinių gėrimų, o dabar visuose renginiuose, kuriuose daug kur dalyvauja, ragina atsisakyti alkoholio.

Ir štai Lietuvą pasiekė gera žinia – šalies prezidentas V.Adamkus pasirašė Alkoholio kontrolės pakeitimo papildymo įstatymo pataisas. Nuo kitų metų šalies televizijoje bei radijuje bus draudžiama visų rūšių alkoholio reklama nuo 6 iki 23 valandos. Prezidentas pabrėžė, kad taip pat reikia ieškoti priežasčių, dėl kurių šalyje didėja alkoholio suvartojimas, ir būdų joms įveikti.

O alkoholio gamintojai ketina nenusileisti – išnaudoti ir kitą laiką, svaigiuosius gėrimus reklamuoti tuoj pat po 23 valandos, taip pat rasti kitų, ne vien žiniasklaidos, būdų. Pagyvensim – pamatysim, bet stovėti vietoje ir nieko nedaryti irgi negalima.

© 2007 „XXI amžius“