„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.7 (80)

2007-iųjų liepos 13 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Mes „nenorime“, bet sėkmingai girdome vaikus...

Visuomenė pradėjo bruzdėti. Matyt, atsibodo stebėti alkoholinės komos ištiktus į ligonines vežamus vaikus, girdėti apie nesibaigiančias traumas, laidoti savo artimuosius ir šeimos narius, kurie taip ir nesugebėjo atsispirti alkoholio pramonės vykdomam spaudimui gerti. Visuomenės sujudimą pajuto ir alkoholio gamintojai, kurie pradėjo tikrą melo ir šantažo kampaniją prieš visą Lietuvos visuomenę. Išvadinę visuomeninių organizacijų atstovus Seime „žąsinais“ ir „gaidžiais“, pradėjo užsakomųjų straipsnių maratoną, kuriuose teigia, kad Lietuva neišgyvens be alkoholio reklamos.

Pripažinkime, jog reikia ypatingos drąsos viešai grasinti visai Lietuvai, kad pabandžius kontroliuoti šią pramonę jie sužlugdys sportą ir kultūrą, kurią su ypatingu „pasiaukojimu“ remia. Panašų melą ir grasinimus svaidė ir tabako pramonė iki uždraudžiant tabako gaminių reklamą. Lietuvoje veikiančios alkoholio bendrovės deklaruoja turinčios savo garbės kodeksus ir pabrėžia, kad alkoholio vartojimas yra suaugusiųjų apsisprendimo reikalas. Taip pat pabrėžiama, jog alkoholio reklama yra skirta tam, kad informuotų vartotojus apie produktą (šiuo atveju – alkoholį). Girdint šiuos alkoholio gamintojų argumentus, norisi paklausti, kaip atsitiko, kad per nepilnus dešimt metų, ESPAD tyrimo duomenimis, girtaujančių (geriančių alkoholį kas trečią dieną) vaikų padaugėjo 5 kartus ir vis daugėja. Kaip atsitiko, kad alkoholinių psichozių skaičius nuo 1990 metais buvusių 9 atvejų 100 tūkstančių gyventojų išaugo iki 100,7 atvejo 100 tūkstančių gyventojų 2006-aisiais, t.y. daugiau nei 10 kartų. Atsakymas nevienareikšmis, tačiau gana aiškus: alkoholio bendrovėms galioja tik vienintelis kodeksas – pelno siekimas. Todėl šiandien galima atsakingai tvirtinti, kad alkoholio pramonė, orientuodama savo rinkodarą į vaikus ir jaunimą, seniai peržengė visas padorumo ir moralės ribas.

Lietuvos aludariai kreipėsi į Vyriausybę, prašydami liberalizuoti alaus mišinių prekybą ir reklamą. Kyla klausimas: kas bus pagrindiniai šio produkto vartotojai? Turbūt nesunku atsakyti, žinant statistiką apie alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių vartojimą. Statistikos departamento duomenimis, pagrindinis 15-17 metų berniukų vartojamas gėrimas buvo alus, o to paties amžiaus mergaičių – sidras ir alkoholiniai kokteiliai. Alkoholio gamintojai pastebėjo problemą: jaunimas nemėgsta stiprių alkoholinių gėrimų, todėl prasidėjo alkoholinių mišinių ir sidrų era. Vaikai šių gėrimų net nelaiko alkoholiniais. Kadangi alaus skonis patinka taip pat ne visiems, aludariai pagamino alaus ir gaiviųjų gėrimų mišinių, kurie dabar priimtini ir ketverių metų vaikui. Turbūt garbės kodeksas lėmė, kad alų aludariai pradėjo reklamuoti ir per animacinius filmus. Aludariai nesikuklino pasigirti ir tuo, kad sugebėjo įtikinti Europos Komisiją nedidinti mokesčių alui.

Negana to, jausdami visuomenės spaudimą, alkoholio gamintojai pradėjo viešųjų ryšių kampanijas, teigdami, kad nebegamins stipraus alaus, kurio aludarių asociacijos nariai ir taip beveik negamina. Deklaruota, kad alkoholio nebereklamuos jaunesni nei 25 metų žmonės. Norisi paklausti: o koks skirtumas, kokio amžiaus aktoriai reklamuoja alkoholį? Vyresni aktoriai tam tikrame kontekste gali būti net paveikesni vaikams.

Visa tai įvertinus tampa aišku, kodėl taip įsikibus laikomasi sporto ir kultūros bei miestų švenčių rėmimo. O kur jūs rasite geresnę galimybę be kliūčių pasiekti vaikus ir paauglius? Ar rasite geresnę alaus reklamą jaunimui, nei paauglių dievinamų krepšinio žvaigždžių marškinėliai ar alaus gamybos bendrovių logotipais išmargintos krepšinio aikštelių grindys?

Alkoholio gamybos bendrovių fantazijai ribų nėra. Klaipėdoje esančiame „Studlende“, kur vyksta ir paskaitos studentams, išmoningai pastatytas nemokamai kopijuojantis kopijavimo aparatas, kuriuo padarytos kiekvienos kopijos kitoje pusėje rasite degtinės reklamą.

Kiekvienas bent kiek rinkodarą išmanantis ekspertas pasakytų, kad tokie vaikų alkoholio vartojimo pokyčiai nėra atsitiktiniai, o logiškas vykdomos nusikalstamos rinkodaros rezultatas, kai dauguma „lengvų“ alkoholinių gėrimų (sidro, alkoholinių kokteilių bei alaus) reklama yra orientuojama į vaikus. Ką mes matome šiandien? Alaus pramonė jau seniai nusispjovė į valstybės nuostatą nesieti alkoholio reklamos su sportu ir žymiais sportininkais. Alaus gamintojų logotipai puošia krepšininkų marškinėlius, puikuojasi ant krepšinio aikštelių grindų. Keista, bet tokie užrašai nelaikomi reklama. Įdomu būtų sužinoti, su kuo vaikai, nuėję į parduotuvę, asocijuoja alaus gamybos bendrovių pavadinimus? Peršasi atsakymas, kad greičiausiai ne su tualetiniu popieriumi, o su alumi. Turbūt niekas neprieštaraus, jog krepšinio žvaigždės ir jų elgesys daro neginčijamą įtaką berniukų elgsenai, kurie orientuojasi į krepšininkus kaip į elgesio modelius.

Grįžtant prie nuostatos, kad reklama yra viso labo tik informacija apie produktą, norėtųsi paklausti: kokia gi informacija apie produktą pateikta alaus reklamoje, kurioje kalbama apie lietuvių tautos savybes? Ar tik ne pati gerianti tauta čia reklamuojama kaip produktas? Arba ko dar siekė alaus reklama, teigusi, kad vienas iš trijų vyrų negeria alaus ir vis dar gyvena su savo mama, ir po to kitas klausimas: ar tu vienas iš jų?

Tokių pavyzdžių yra daugybė, ir kyla klausimas: kiek ilgai valdžia apsimes nematanti šių faktų? Galbūt tuomet, kai alkoholio bendrovės nustos finansuoti politikų rinkimų kampanijas, o žymiausių alkoholio bendrovių vadovai taps „persona non grata“ aukščiausių valstybės pareigūnų organizuojamuose priėmimuose ir kai Lietuvoje auganti perspektyvaus jaunimo karta, o ne alus, bus įvardyta kaip „geriausia, ką turime“. Gal jau atėjo laikas nutraukti alkoholio bendrovių viešpatavimą Lietuvoje ir atimti iš jų teisę pelnytis vaikų sąskaita. Visa Lietuva mato, kad situacija darosi nevaldoma. Tai skatina bejėgiškumą, imama abejoti, ar apskritai ką nors čia dar galima pakeisti. Tačiau neturėtume pamiršti, jog tokių priemonių yra ir priešingai alkoholio gamintojų skleidžiamai demagogijai reikėtų nedelsiant:

- padidinti alkoholio kainą tiek, kad jos augimas viršytų gyventojų pajamų augimą;

- visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir rėmimą;

- sugriežtinti alkoholio prekybą ir bausmes už jo pardavimą nepilnamečiams;

- nedelsiant uždrausti gėrimų, imituojančių produktų, tokių kaip vaikiškas šampanas, pardavimą;

- įvesti privalomą sveikos gyvensenos ugdymą mokyklose.

Aurelijus Veryga

Bernardinai.lt

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija