„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.8 (81)

2007-iųjų rugpjūčio 10 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Blaivybės idėjos patinka ne visiems

Gintaras VISOCKAS

Vyskupo Motiejaus Valančiaus
blaivystės sąjūdžio narys
Juozas Šaulys įsitikinęs,
jog kultūros ir sporto negalima
remti iš alkoholio reklamos
uždirbtų pinigų

Kas dabar suskaičiuos,
kiek tokių nelaimėlių, neatsispyrusių
alkoholiui, gyvena Vilniuje,
Kaune, kituose Lietuvos
miestuose ir miesteliuose?

Juozo Šaulio profesija – labai taiki. Jis yra dantų technikas. O ir visuomeninių organizacijų, kurioms jis priklauso, agresyviomis, įtartinomis nepavadinsi. Nė vienos. J.Šaulys aktyviai dalyvauja Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio, Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos bei Lietuvių fronto bičiulių veikloje, taip pat priklauso grupei žmonių, kurie rūpinasi, jog Lietuvoje būtų ribojama alkoholio ir tabako reklama. Raginantis negirtuokliauti bei kviečiantis puoselėti šeimos vertybes lietuvis nusipelno didžiausios pagarbos. Užuot laisvu nuo darbo metu ilsėjęsis kur nors Maljorkoje, J.Šaulys rūpinasi visai lietuvių tautai aktualiais reikalais: kad šalyje būtų kuo mažiau girtuoklių, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau skyrybų. Argi tai – smerktina veikla?

Alkoholiui neatspari tauta

Štai tik keletas ištraukų iš Lietuvos valdžiai įteiktų pareiškimų, kuriuos drauge su kitomis visuomeninėmis organizacijomis pasirašė J.Šaulys. Paklausykite: „Esame viena labiausiai prasigėrusių valstybių, su alkoholiu susijusiomis psichikos ligomis ir savižudybėmis pirmaujame pasaulyje, o pagal eismo įvykių daromą žalą – pirmaujame Europoje. Bėdos, kurias atneša alkoholis, jau atėjo į daugumą mūsų tautiečių namų – turime 59 tūkst. vien tik registruotų alkoholikų ir apie 300 tūkst. dar jiems „prijaučiančių“ neregistruotų alkoholikų. Dėl alkoholio vartojimo išyra šeimos, daugiau kaip 46 tūkst. vaikų, dažniausiai dėl tėvų alkoholizmo ir su tuo susijusių skyrybų, yra beglobiai ar mažai prižiūrimi. (...) Alkoholį esminiu, visuomenės sveikatą žalojančiu veiksniu pripažįsta Europos Komisija bei Europos Taryba. Europos Komisijos užsakymu 2006 metais atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kurios priemonės alkoholio vartojimui bei alkoholio daromai žalai mažinti yra efektyviausios. Viena svarbiausių, veiksmingiausių priemonių – tai alkoholio paklausos ir pasiūlos mažinimas. Kitaip tariant, – draudimas reklamuoti alkoholį. (...) Ypač svarbu, kad įstatymais būtų numatyta, kaip skatinti blaiviai gyventi vaikus ir jaunimą. Todėl būtina mažinti veiksnius, skatinančius vartoti alkoholį – ypač reklamą“. Po šiais žodžiais pasirašė 18 visuomeninių organizacijų: Lietuvos kultūros kongresas, Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, Lietuvos blaivybės fondo taryba, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos moterų lyga, Vyskupo M.Valančaus blaivystės sąjūdis ir kai kurios kitos gausesnės ar mažiau žinomos organizacijos.

Piketų metu nebuvo jokių nesusipratimų

Kam gali nepatikti tokie pareiškimai? Žinoma, aludariai, degtindariai, barų, kavinių, naktinių klubų savininkai, prekybininkai negali labai mylėti šiuos pareiškimus platinančių organizacijų bei aktyvistų. Tačiau dėl ko blaivų gyvenimo būdą propaguojančių organizacijų turėtų nemėgti Seimo ar Vyriausybės nariai? O juk nemėgsta, o juk nekenčia. Ir labai norėtų, kad tokie kaip blaivininkas J.Šaulys iš viso neorganizuotų akcijų „už blaivią tautą“. Net pačių mažiausių. Šie įtarimai – ne iš piršto laužti.

J.Šaulio visuomeninė veikla – labai korektiška, mandagi, taktiška. Štai tik keli pavyzdžiai. Kartu su savo bendraminčiais J.Šaulys šią vasarą prie Seimo, Prezidentūros ir Vyriausybės rūmų Vilniuje surengė keletą negausių mitingų, raginančių valdžią riboti alkoholio reklamą bent jau dienos metu – nuo 8 val. ryto iki 23 val. vakaro. Piketų metu neužfiksuota nė vieno nesusipratimo. Niekas nesikeikė, nesimušė, nešiukšlino. Niekas neragino versti teisėtai išrinktos valdžios, nemėtė į langus akmenų, neužgauliojo praeivių. Niekas nepažeidė galiojančių teisės aktų: akcijose dalyvaudavo mažiau kaip dešimt žmonių, akcijos trukdavo ne ilgiau kaip valandą, nurodyto atstumo iki pastatų, prie kurių piketuota, būdavo griežtai laikomasi. Tačiau padėkos iš valdžios institucijų už prasmingas ir korektiškas akcijas J.Šaulys nesusilaukė.

Policija liepė rašyti pasiaiškinimą

Netgi daugiau – J.Šaulys patyrė vien nemalonumų. Dar aiškiau kalbant, oficialioji valdžia jį pabandė nubausti – pažeminti, įbauginti. Valdiškoms institucijoms kažkodėl labiausiai užkliuvo piketas prie Vyriausybės rūmų, organizuotas šių metų birželio 28 dieną. Apie tai byloja J.Šaulio paaiškinimas, skirtas Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato tyrėjui K.Pučiui. Mitingas jau buvo beveik pasibaigęs, kai prie jo, J.Šaulio žodžiais tariant, priėjo keli policijos uniformas dėvintys pareigūnai ir paprašė atsakyti į keletą klausimų: ar jie turi leidimą mitinguoti, ar apie akciją informuota sostinės savivaldybė, kas tikrasis akcijos organizatorius.

Dabar galima drąsiai teigti, jog mitingo metu neužfiksuota nė viena konfliktinė situacija. Tačiau policininkai įsakė J.Šauliui sėstis į jų tarnybinį automobilį ir savo teiginius pateikti raštiškai. Akcijos dalyvis nieko neslėpė, nieko nemelavo, nieko nepagražino. Kaip buvo, taip ir pateikė savąją versiją. Policininkas K.Putys surašė paaiškinimą, o blaivininkas J.Šaulys pasirašė, kad jo žodžiai surašyti teisingai. Sėdėdamas policininkų automobilyje akcijos dalyvis dar spėjo pasiteirauti, ar policijos pareigūnai jį tardyti sumanė patys, ar jiems kažkas liepė taip pasielgti. Vienas pareigūnas ironiškai atkirto maždaug tokiais žodžiais: „Negi mes panašūs į tuos, kurie neturėtų rimtesnių užsiėmimų“. Iš pareigūno tono J.Šaulys susidarė įspūdį, kad policininkams mitinguotojų persekiojimas – visai ne prie širdies. Jiems tiesiog kažkas liepia „iš aukščiau“ taip elgtis, ir jie sukandę dantis vykdo absurdiškus vadovybės nurodymus.

Pasijuto pažemintas ir paniekintas

Ir vis dėlto J.Šaulio nemalonumai tuo nesibaigė. Kitą dieną po piketo jį ir jo bendraminčius oficialiai iškvietė į 3-iąjį policijos komisariatą, kur buvo pareikšta apie akcijos metu padarytą „administracinę pražangą“. Todėl akcijos dalyviai turėsią aiškintis teismuose ir greičiausiai bus nubausti pinigine bauda. Nuo 500 iki 1000 litų. Teismas iš tiesų įvyko viename iš Vilniaus miesto apylinkės teismų. Teisme tiek J.Šaulys, tiek kiti akcijos dalyviai buvo verčiami daug sykių aiškinti, jog sostinės savivaldybė apie rengiamą akciją buvo informuota laiku, jog šalies įstatymai nedraudžia rengti piketų prie valdžios įstaigų, kad apie organizuojamus mitingus, kuriuose dalyvauja mažiau nei dešimt žmonių, iš viso nieko nereikia informuoti – nei savivaldybės, nei policininkų, nei įstaigos, prie kurios piketuojama, vadovybės.

Žinoma, teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 28-ąją J.Šaulio ir jo bendraminčių veiksmuose „nebuvo nusikaltimo sudėties“. Žinoma, teisėjas išteisino blaivybės idėjas platinančius aktyvistus. Tačiau J.Šaulys vis tiek jaučiasi pažemintas. Vaizdžiai tariant, jam reikėjo įrodinėti, jog nėra kupranugaris.

Paklaustas, ar neketina paduoti į teismą pareigūnų, kurie jį nepagrįstai padavė į teismą, J.Šaulys rimtai susimąstė. Jo įsitikinimu, taip ir derėtų pasielgti. Tačiau jis žinąs, bent jau jį taip informavę pažįstami teisininkai, kad toks žingsnis teoriškai įmanomas, bet praktiškai sunkiai įgyvendinamas. Įstatymai sukurpti taip, kad eiliniam piliečiui būtų kuo kebliau teisinėn atsakomybėn patraukti valdžios pareigūnus.

Ir šantažuoja, ir baugina

Priežasčių, kodėl J.Šaulys be pagrindo buvo verčiamas varstyti teisėsaugos institucijų duris, daug. Pirma, kai kurie blaivininkų pareiškimai, platinti akcijų metu, buvo itin griežti. Pavyzdžiui, birželio 21-osios pareiškime, adresuotame Seimui, esama konkrečių kaltinimų parlamentarams, „ginantiems aludarių, degtindarių, reklamos užsakovų, bet tik ne sveikos tautos interesus“.

Nacionalinės vartotojų konfederacijos, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo sekcijos ir Piliečių santalkos pasirašytame dokumente teigiama: „Mes ir didžioji dalis sąmoningos visuomenės tikėjomės, kad deklaratyvius Seimo sprendimus stabdyti masinę tautos girtuoklystę, paskelbiant 2008-uosius „Blaivybės metais“, seks ir konkretūs darbai. Todėl norime pasakyti, kad antradienį vykusio Seimo plenarinio posėdžio metu priimtas sprendimas nepritarti alkoholinių gėrimų reklamos ribojimui papiktino ir nevyriausybines organizacijas, ir eilinius piliečius. Esame labai nusivylę dėl jūsų nenuoseklumo ir neatsakingai priimamų sprendimų. Mus dar labiau papiktino tai, kad jūs neatsižvelgėte ir net nesvarstėte nevyriausybinių organizacijų ir sveikatos apsaugos specialistų argumentų, o aklai pasitikėjote tendencinga Ekonomikos komiteto nuomone, dar kartą įrodydami, kad alkoholis jums tėra verslo ir ekonomikos interesų, o ne žalą visuomenės sveikatai keliantis, objektas. Matome akivaizdų spaudimą Seimui alkoholio pramonės įtakojamoje ir valdomoje žiniasklaidoje. Žinome ir tai, kad esate gąsdinami ir šantažuojami ir aludarių, ir kitų alkoholio gamintojų. Suprantame, kad alkoholio kontrolė yra nepopuliari veikla, nuo kurios stengiatės, pasitaikius pirmai galimybei, pasišalinti. Tą liudija ir faktas, kad balsavime dalyvavo mažiau nei pusė parlamentarų“.

Įstatymo dviprasmybė

Kelių visuomeninių organizacijų atstovo J.Šaulio įsitikinimu, jokiai valdžiai tikrai negali patikti tokio pobūdžio priekaištai. Todėl ji ir mėgina kiekvieną potencialų kritiką nutildyti. Ypač aktyvesniuosius, ypač įžvalgius, griežtesnius. Tampymas po teismus – labai veiksminga priemonė. Tai kas, kad teismas piketuotojus bent jau iki šiol visuomet išteisindavo. Tai kas, kad dar nė vienas piketuotojas nesusilaukė konkrečios bausmės – nei baudos, nei arešto. Valdžia įsitikinusi, kad pilietiškai aktyvius visuomenės narius atgrasinti nuo piketų galima tik vaikant po teismus. Ir ji yra teisi.

Ne visi aktyvistai atlaiko įtampą, stresą, patiriamą policijos komisariatuose ar teismo posėdžių salėse. Net jeigu esi ir visiškai teisus, menkas malonumas sėdėti policijos automobilyje ir rašyti pasiaiškinimą, juo labiau – ginčytis su teisėju teismo posėdžio salėje. Net ir labiausiai aktyvus visuomenininkas turi šeimą, darbą, rūpesčių, todėl papildomi nemalonumai optimizmo neskatina, neprideda energijos, ryžto. Be to, šiandien piketų, mitingų ir protesto akcijų organizavimą reglamentuojantys įstatymai nėra tobuli. Tiksliau tariant, surašyti taip, kad juos būtų galima, esant reikalui, dviprasmiškai traktuoti.

Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas savo struktūriniams ir teritoriniams padaliniams 2006 metais išplatino oficialų paaiškinimą „Dėl susirinkimams keliamų reikalavimų“. Tą paaiškinimą pasirašė viršininko pavaduotojas Raimundas Dervinskas. Nepulsiu aiškinti visų smulkmenų, kas ir kaip tame paaiškinime pasakyta, juolab neketinu komentuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kas, kaip ir kodėl gali rengti protesto akcijas Lietuvoje. Tačiau perskaitęs oficialų policijos atstovo R.Dervinsko raštą susidariau įspūdį, jog po teismus tampomas turėtų būti būtent policijos tyrėjas K.Putys, be pagrindo prisikabinęs prie J.Šaulio, kitaip tariant, viršijęs tarnybinius įgaliojimus, o ne mitingo organizatoriai ir dalyviai. Taip pat bent jau morališkai turėtų būti smerkiami tie Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai, sąmoningai nuo visuomenės slepiantys potvarkį, skelbiantį, kur konkrečiai žmonėms galima piketuoti prie Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų. Dabar gi šis prieš keletą metų priimtas potvarkis nuo visuomenės slepiamas. Kad vėliau, esant reikalui, mitinguotojus būtų galima apkaltinti ne ten žengus žingsnį, ne ten atsistojus, ne ten tūptelėjus.

Pavojingi net „lengvieji“ gėrimai

Blaivybės idėjas propaguojantis J.Šaulys įsitikinęs, jog pavojus, esą ilgainiui prasigersime, – visiškai realus. Esame viena iš labiausiai alkoholiu piktnaudžiaujančių valstybių pasaulyje. Todėl jis mano, kad neturime pasiduoti alkoholio gamintojų sėjamai demagogijai, girdi, „lengvieji“ alkoholiniai gėrimai nėra pavojingi, ir juos galima be saiko reklamuoti ir be saiko gurkšnoti. Pasak J.Šaulio, „nėra jokio pagrindo leisti dienos metu reklamuoti visokius sidrus ir putojančius alučius, nes būtent šią reklamą mato vaikai ir jaunimas“.

Įvairių tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio reklama ypač lengvai paveikia vaiko, paauglio sąmonę – užprogramuoja svaigintis alkoholiniais gėrimais ne tik dabar, čia, bet ir rytoj, poryt. J.Šaulio duomenimis, Lietuvoje nuolat alkoholinius gėrimus jau vartoja 97,5 proc. vyresniųjų klasių mokinių. Teiginys, esą alkoholio reklama neskatina daugiau ir dažniau girtuokliauti, o tik teikia pasirinkimo galimybes, yra gudriai paslėptas melas. Dar 2006-aisiais JAV mokslininkai nustatė, jog reklama ženkliai skatina alkoholio vartojimą, o suvartojimo kiekis beveik proporcingas reklamos pasirodymo dažnumui.

Todėl sveiką gyvenimo būdą propaguojančių organizacijų laukia daug nenuveiktų darbų, kuriuos, esant tokiam pasipriešinimui ir iš valdžios, ir iš prekybininkų pusės, bus sunku realizuoti.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija