„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.9 (82)

2007-iųjų rugsėjo 14 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Motina Teresė – didžioji gyvybės gynėja

Mindaugas BUIKA

Motina Teresė

Meilės misionierių kongregacijos
seserys mini savo vienuolijos
įkūrėjos 10-ąsias mirties metines

Abortas kelia pavojų taikai

Neseniai minint palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos (1910-1997) mirties dešimtąsias metines vėl buvo apžvelgti šios artimo meilės darbų apaštalės nuopelnai rūpinantis pačiais vargingiausiais žmonėmis. Motina Teresė, kurios humanitarinė veikla įvertinta 1979 metų Nobelio taikos premija, išgarsėjo ir kaip bekompromisinė silpniausios, negimusios žmogaus gyvybės gynėja. Ji atvirai iš aukščiausių tribūnų įtakingiausiems pasaulio asmenims kalbėjo apie abortų legalumo blogį, kaip didžiausią mūsų meto kontroversiją, sukeliančią pavojų paversti veidmainyste visus kitus kilnius žmonijos siekius.

„Kunigų už gyvybę“ sąjūdžio Jungtinių Valstijų nacionalinis direktorius kunigas Frenkas Pevonas rugsėjo pradžioje publikuotose pastabose priminė, kaip Motina Teresė, pakviesta kalbėti JAV prezidento Bilo Klintono surengtuose 1994 metų Nacionaliniuose maldos pusryčiuose Vašingtone, be užuolankų iškėlė liberalią visuomenę kaltinantį klausimą: „Jeigu esame abejingi, kai motina nužudo net savo kūdikį, tai kaip galime kalbėti kitiems žmonėms, kad jie nežudytų vienas kito?“

Garsioji katalikų vienuolė čia pat daro išvadą, jog kiekviena šalis, kurioje yra įteisintas abortas, – o Jungtinės Valstijos yra viena iš tokių šalių, – „nemoko savo žmonių mylėti, bet naudoti smurtą, kad pasiektų tai, ko nori. Štai kodėl abortas yra didžiausias meilės ir taikos griovėjas“.

Apie abortą, kaip pagrindinį taikos priešininką, Motina Teresė kalbėjo ir priimdama Nobelio taikos premiją. Pradėta, laukiama ir globojama gyvybė gali būti taikos skelbėja, kaip tas Evangelijoje minimas „mažasis negimęs kūdikis“, džiaugsmingai šoktelėjęs šv. Elzbietos įsčiose per Dievo Motinos apsilankymą. Tačiau dabar milijonai negimusių kūdikių kasmet žūsta dėl sąmoningo motinų sprendimo daryti abortą. „Ir tai šiandien yra didžiausias taikos griovėjas, nes jeigu motina gali nužudyti savo kūdikį – ką reiškia man nužudyti jus ir jums nužudyti mane, jokio skirtumo“, – kalbėjo Motina Teresė per Nobelio taikos premijos įteikimo ceremoniją.

Žmogaus gerumo liudijimas

Jungtinių Tautų Organizacija 1979 metus buvo paskelbusi Tarptautiniais vaikų metais, ir Motina Teresė kreipėsi į Indijos ir viso pasaulio bendruomenę, kad šiais metais kiekvienam pradėtam kūdikiui būtų leista saugiai gimti. Ta proga Motinos Teresės įkurtos Meilės misionierių kongregacijos seserys ligoninėms, klinikoms, policijos institucijoms išsiuntinėjo atsišaukimus, kad nebūtų žudomi abortui pasmerkti kūdikiai, bet būtų pagimdyti ir perduoti globai. Vienuolių bendruomenė surengė kūdikių įvaikinimo kampaniją, taip pat teikė paramą sunkumuose atsidūrusioms, ypač netekėjusioms motinoms bei populiarino natūralius šeimos planavimo metodus.

Kunigas F.Pevonas savo pastabose prisiminė Motinos Teresės reakciją, kai jis, apsilankęs Kalkutoje, papasakojo jai apie prezidento B.Klintono pasirašytą įstatymą, kuriuo paskirta kriminalinė atsakomybė gyvybės gynėjams už pastangas sukliudyti abortą nusprendusioms pasidaryti moterims patekti į ginekologijos įstaigas, taikiai atkalbant jas nuo to fatališko žingsnio. „Jeigu tokie įstatymai veiktų pas mus, Indijoje, aš jau daug kartų būčiau įmesta į kalėjimą, – sakė Motina Teresė. – Čia aš einu į tas vietas, kur daromi abortai, imu moterį už rankos ir sakau: „Eikite su manimi, mes padėsime jums ir jūsų kūdikiui“.

„Kunigų už gyvybę“ sąjūdžio vadovas taip pat buvo sujaudintas, kai Motina Teresė jį nuvedė į namus, kuriuose gyveno buvusios prostitutės, jos išgelbėtos nuo nuodėmingo gyvenimo gatvėse. Motina Teresė jam parodė tų merginų naujajame būste pasiūtas paklodes ir, lygindama jas, džiaugėsi atliktu geru darbu. Pasak Motinos Teresės, žmogaus gerumo nesumenkina jo anksčiau padarytas blogis, jei vėliau įvyksta tikras atsivertimas.

„Meilės revoliucijos“ poreikis

Didžiosios Britanijos katalikų laikraštis „Catholic Herald“ savo komentare pažymi, kad Motinos Teresės priešinimasis abortui, eutanazijai bei kitoms mirties kultūros apraiškoms buvo visiškai tikras ir patikimas dėl jos praktinio įsipareigojimo ginti ir rūpintis visais, kuriuos visuomenė atmeta; yra pasirengusi aukotis dėl kitų gerovės bei smurto aukų. Iš tikrųjų žmogaus orumo idėjos greitai sumenkėja žiaurumo ir kitokio blogio akivaizdoje, jeigu nėra tų, kurie pasirengę jas praktiškai liudyti su visišku atsidavimu. Kaip tik tokia didžioji liudytoja ir buvo Motina Teresė, kuri garbingai ir ištvermingai gynė žmogaus gyvybės orumą paprasčiausiai mylėdama tuos, kurie kitiems atrodė beverčiai ir nereikalingi.

Tarnaudama varge gimstantiems ir mirštantiems, ji taip pat gelbėjo jų orumą, jų žmogiškąją vertę, kartu patvirtindama, kad orumas, kuris lengvai gali būti paniekintas nežmoniško elgesio, gali būti atkurtas dovanojant autentišką meilę. „Catholic Herald“ pažymi, kad Motinos Teresės „meilės revoliucija“ tapo tobula imitacija tos revoliucijos, kurią atnešė Įsikūnijimas per orumo suteikimą nuodėmingam, atstumtam žmogui, apgaubiant jį Žodžio, tapusio Žmogumi, meile.

Šią meilę ji matė visur, Kristų ji stengėsi įžiūrėti visuose, viską vertindama Evangelijos tvirtinimu: „Ką padarėte vienam iš šių mažiausių, man padarėte“. Motina Teresė taip pat kritikavo Vakarų visuomenės dvasinį skurdą, jį prilygindama Kalkutos lūšnynams. Ji kalbėjo, kad Vakaruose žmonės metaforiškai miršta iš noro būti mylimi, noro būti išklausyti, iš troškimo, kad jiems kas nors nusišypsotų ir aplankytų, kai jie jaučiasi vieniši.

Minėtoje kalboje skiriant Nobelio taikos premiją Motina Teresė pateikė pavyzdį apie nuliūdusius senelių namų gyventojus, kurie viskuo aprūpinti, tačiau sutelkę dėmesį į duris, nesulaukdami apsilankančių savo sūnų ir dukterų. Ji taip pat kalbėjo apie nepilnamečių berniukų ir mergaičių pasidavimą narkotikams ir kitoms ydoms dėl to, kad jų tėvai ir motinos yra užsiėmę ir nebeturi laiko bendrauti su savo vaikais. Todėl suvokiant Motinos Teresės šventumą reikia vertinti ne tik jos darbus gelbėjant Kalkutos lūšnynų mirštančiuosius, bet ir pranašišką įžvalgą, kad Vakarų materializmas ir beatodairiškos sėkmės siekimas sukūrė naujos rūšies dvasinį skurdą, kuris skaudžiai žaloja XXI amžiaus gerovės visuomenę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija