„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.10 (95)

2008 m. spalio 17 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Dažniausias – plaučių vėžys

Džiuljeta Kulvietienė

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas bei šios klinikos doc. Kęstutis Malakauskas ir dr. Marius Žemaitis, KMU Onkologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė, KMU Torakalinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Romaldas Rubikas kalbėjo apie plaučių vėžį, vieną aktualiausių onkologijos sričių. Plaučių vėžio forma – viena labiausiai paplitusių ir daugiausia mirčių sukelianti onkologinė liga. Svarbi problema yra ligos diagnostika, nes vis dar nėra veiksmingų plaučių vėžio patikros priemonių.

Tyrimai rodo, kad 70 proc. sergančių plaučių vėžiu niekada nelaikė šios ligos pavojumi sveikatai. Tyrimo metu pusė pacientų pripažino, kad jų diagnozė nustatyta apsilankius pas gydytoją visai dėl kitų problemų.

Plaučių vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 1,5 tūkst. gyventojų. Sergamumas susijęs su rūkymu, todėl mesti rūkyti yra vienintelė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė.

Doc. K. Malakauskas atkreipė dėmesį, kad kasdien pasaulyje nuo plaučių vėžio miršta daugiau kaip 3 mln. žmonių. Tarp vyrų mirčių atvejų plaučių vėžys užima pirmą vietą, skrandžio – antrą, prostatos – trečią. Tarp moterų mirties atvejų pirmą vietą užima krūties vėžys, antrą – gimdos kaklelio ir trečią – plaučių. Abiejų lyčių mirties atvejų skaičiais plaučių vėžys neapleidžia pirmo trejetuko pozicijų. 80-90 proc. visų plaučių vėžio atvejų yra susiję su rūkymu.

Prof. E. Juozaitytė kalbėjo apie plaučių vėžio spindulinio gydymo naujoves.

Prof. R. Sakalauskas kalbėjo apie plaučių vėžio rizikos veiksnius ir kliniką bei apgailestavo, kad kol kas epidemiologiškai patvirtintų prevencinių plaučių vėžio tyrimų metodų sukurta nėra. „Kol kas vienintelis būdas apsisaugoti nuo plaučių vėžio yra nerūkyti arba nuodugni rūkančiojo diagnostika. Svarbu, kad žmonės kreiptųsi į medikus vos tik pajutę problemą“, – sakė prof. R. Sakalauskas ir išvardijo simptomus, kurie turėtų priversti rūkantį žmogų suklusti ir atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Tai lėtinis kosulys arba pasikartojantis bronchitas, kraujas kosint, balso užkimimas, krūtinės skausmas, dusulys, svorio arba apetito netekimas.

Dr. M. Žemaitis kalbėjo apie ankstyvos diagnostikos galimybes ir plaučių vėžio biologinę terapiją. „Plaučių vėžys yra dažniausiai mirtimi pasibaigianti onkologinė liga, bet šios ligos neturėtume sieti vien su mirties nuosprendžiu“, – sakė jis. Plaučių vėžio gydymo rezultatai nedžiugina, bet naujos gydymo perspektyvos – biologinė terapija ir gydymas, paremtas farmakogenomika, teikia vilčių, kad greitai pavyks sėkmingiau kovoti su plaučių vėžiu.

Prof. R. Rubikas kalbėjo apie chirurginį plaučių vėžio gydymą ir pavyzdžiais iliustravo, kaip operuojama ši vėžio forma. „Apie plaučių vėžį būtina kalbėti atvirai. Tarp medikų irgi pasitaiko pavėluotų plaučių vėžio atvejų, kai kolegos nebegali padėti“, – sakė prof. R. Rubikas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija