„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.1 (110)

2010 m. sausio 15 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Pirmtako pėdomis

Baltarusijos Minsko–Mogiliovo
arkivyskupas metropolitas
Tadeušas Kondrusevičius
Broniaus Vertelkos nuotrauka

Kasmet skelbiamo Vyskupo Motiejaus Valančiaus literatūrinio konkurso blaivybės tematika laureatais pastaruoju metu, įvertinant poveikį moraliniam visuomenės ugdymui, išrenkami kunigai ir vyskupai. Šiemet komisija (pirmininkas – VPU Etikos katedros  prof. Česlovas Kalenda) paskelbė, kad M. Valančiaus literatūrinio konkurso blaivybės tema laureatu tapo Baltarusijos Minsko–Mogiliovo arkivyskupas metropolitas Tadeušas Kondrusevičius.  Jis baigė Kauno kunigų seminariją, dirbo Druskininkų ir Vilniaus parapijose, o tapęs vyskupu ėjo europinės dalies Rusijos apaštalinio administratoriaus pareigas, buvo Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininku.  

Gruodžio 21 dieną Vilniaus pedagoginiame universitete, pagerbiant laureatą  arkivyskupą metropolitą T. Kondrusevičių, prof. Č. Kalenda sakė, kad Vyskupo M. Valančiaus literatūrinis konkursas yra viena iš priemonių, skirtų skatinti visuomenės blaivinimo darbą, ugdyti dorovingą ir sveiką gyvenseną, įvertinti ir pagerbti šiai kilniai misijai pasišventusius asmenis. Konkursas, kurį pirmą kartą surengė Lietuvos blaivybės draugija „Baltų ainiai“ prieš 21 metus, dabar yra vėliau įkurtos Nacionalinės žalingųjų įpročių prevencijos tarybos veiklos sudedamoji dalis. Šia iniciatyva siekiama tęsti vieną tauriausių mūsų kultūros tradicijų, pradėtą XIX  a. viduryje Žemaičių vyskupo ir švietėjo M. Valančiaus. Metų pabaigoje sveikindami konkurso laureatą, mes prisimename didį žmogų, kurio atliktų darbų prasmė aktualėja ir iš kurio patys šiandien mokomės ir kviečiame kitus mokytis.

Naujojo laureato arkivyskupo T. Kondrusevičiaus gyvenimo ir darbo kelias yra pilnas reikšmingų darbų, o jo ganytojiška veikla prasidėjo Lietuvoje. T. Kondrusevičius gimė 1946 metais Odelske, Gardino srityje. 1962 metais baigęs vidurinę mokyklą  įstojo į Gardino pedagoginio instituto Fizikos ir matematikos fakultetą, bet po metų buvo pašalintas už bažnyčios lankymą. Dirbo statybos organizacijoje, o 1964 metais įstojo į  Leningrado politechnikos institutą, kurį su pagyrimu baigė 1970 metais. Dirbo inžinieriumi Vilniaus šlifavimo staklių gamykloje ir 1976-aisiais įstojo į  Kauno kunigų seminariją. 1981 metais įšventintas kunigu kelerius metus dirbo Vilniaus ir Druskininkų bažnyčiose, 1988 m. –  dviejų parapijų klebonu Gardine. 1989 metais tapo tituliniu Hipono vyskupu ir Minsko vyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

1990 metais įkūrė kunigų seminariją Gardine, prisidėjo prie daugelio bažnyčių atkūrimo, leido ir platino religinę literatūrą. 1991 metais tapo arkivyskupu, Rusijos europinės dalies lotynų apeigų katalikų apaštaliniu administratoriumi. Jo rūpesčiu atkurta 100 parapijų ir kitų bažnyčios institucijų, organizuotas Caritas, įkurta informacijos ir leidybos centrų, bibliotekų, katalikų dienraštis Svet Evangelija, radijo stotis Radio Marija Sankt Peterburge. 1991 metais Maskvoje įsteigė Šv. Tomo Akviniečio filosofijos, teologijos ir istorijos kolegiją, o 1993 metais Aukštąją dvasinę katalikų seminariją, kuri 1995-aisiais perkelta į Sankt Peterburgą. 1998 metais T. Kondrusevičius paskirtas Rusijos šiaurinės europinės dalies apaštaliniu administratoriumi, 1999–2005 metais ėjo Rusijos Federacijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininko pareigas. Nuo 2002 metų buvo Dievo Motinos arkivyskupijos Maskvoje arkivyskupas metropolitas.

Arkivyskupas T. Kondrusevičius paskelbė per 70 straipsnių teologijos klausimais. Labai plati jo organizacinė,  ganytojiška ir teorinė veikla, pamokslai doros ir blaivybės tema suvaidino žymų vaidmenį skleidžiant tikėjimą, dorą, skatinant tėvus atsakingai auklėti vaikus, ugdant blaivų ir sveiką gyvenimo būdą.

Arkivyskupas T. Kondrusevičius sakė esąs labai dėkingas už šį apdovanojimą, nors nesupratęs, ką jis ypatingo padaręs blaivybės klausimu – juk kiekvienas kunigas turi dirbti doros labui. Tik Dievas sprendžia, ar pakankamai gerai. „Gerai žinome, kad girtuokliavimas yra didžiulė nelaimė, ypač čia, Rytų Europoje – Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje, – interneto portalui bernardinai.lt sakė Baltarusijos arkivyskupas. – Susiformavusi gal net tam tikra psichologija: negalime susitikti, pabendrauti be butelio. Esame įpratę, kad visada susitikus turi būti jei ne degtinė, tai bent alaus ar vyno. Kitaip žmonės nemoka, o kodėl – nežinia. Turime atsižvelgti į tai, kad šiuolaikinio pasaulio iššūkiai kelia išties rimtų pavojų. Tarp jų ir alkoholizmas, narkomanija, netvarkingas seksualinis gyvenimas. Dažnai viso to pradžia yra alkoholis. Žinau, kad Lietuvoje labai daug daroma, Bažnyčia daug daro, siekdama sustabdyti tą blogį.“ Pasak arkivyskupo T. Kondrusevičiaus, Baltarusijoje yra blaivybės muziejus, veikia blaivybės sąjungos. Rengiant žmones santuokai ar krikštui, stengiamasi išaiškinti, kad galima džiaugtis ir kitaip, laimingas žmogus gali pasijusti ne tik tada, kai visi nusigeria. Šis iššūkis šiais laikais iškyla kiekvienam, nors atrodytų turėtume džiaugtis atgauta laisve ir tikėjimu. Niekas nedraudžia eiti į bažnyčią, ne taip kaip anksčiau, kai pamatę vaiką sakydavo: „Tau dar nėra 16 metų“, ir išmesdavo už ausies. Dabar reikia teisingai šią laisvę panaudoti. Laisvė – tai iššūkis, ja reikia mokėti naudotis. Kartais laisvės filosofija neigia aukščiausios tiesos buvimą. Viskas reliatyvu, viskas leista, darau tai, ką noriu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija