Apie kovą su prekyba žmonėmis ir prostitucija Lietuvoje

Kristina Mišinienė

Spalio 18 dieną minima Europos kovos su prekyba žmonėmis diena. Lietuvoje aktyviausiai pagalbą prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms teikia „Lietuvos Caritas“, kuris jau daug metų vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Programos koordinatorė  Kristina Mišinienė papasakojo apie patirtį kovojant su prekyba žmonėmis ir prostitucija.

Žmogiškosios gyvybės unikalumas

Dėl Europos Tarybos priimto sprendimo

2010 m. spalio 7 dieną Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją „Dėl sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą“, kurioje išsakyta tvirta pozicija, kad „joks asmuo, ligoninė ar institucija neturi būti verčiama, laikoma atsakinga ar diskriminuojama dėl to, kad atsisakė atlikti, suteikti patalpas, padėti ar nukreipti abortui, persileidimo sukėlimui, eutanazijai ar bet kokiam veiksmui, kuris gali sukelti vaisiaus ar embriono žūtį, nesvarbu dėl kokių priežasčių“.

Dėl medicinos Nobelio premijos suteikimo

Nobelio medicinos premijos laureatas britų profesorius Robertas Edvardsas

Nobelio premijos komitetas rugsėjo 4 dieną paskelbė šių metų Nobelio premijos medicinos arba fiziologijos srityje laureatą. Juo tapo britų profesorius Robertas Edvardsas. Šis mokslininkas sukūrė dirbtinio apvaisinimo „mėgintuvėlyje“ technologiją. Jei moteris negali pastoti, paimamas jos kiaušinėlis, dirbtinai apvaisinamas ir, prasidėjus embriono vystymosi procesui, grąžinamas atgal. Pirmasis taip pradėtas sėkmingai išnešiotas ir 1978 metais per Cezario pjūvį gimęs kūdikis buvo Luisa Braun. Manoma, kad nuo to laiko iki mūsų dienų naudojant šią dirbtinio apvaisinimo techniką gimė apie 4 milijonai vaikų.

Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena

Prof. Arvydas Šeškevičius

Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos nariai, svečiai ir aktoriai Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje

Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) 2005 metais paskelbė, kad spalio antrą šeštadienį minima Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena. Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija (LPMD) šią dieną mini jau penktą kartą. Šis minėjimas turi atkreipti visuomenės dėmesį į sunkiai sergančius ligonius, kad nė vienas ligonis neliktų be priežiūros.

Šiais metais gana plačiai paminėta Pasaulio paliatyviosios pagalbos diena. Spalio 10 dieną Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje LPMD iniciatyva LSMU kapelionas kun. Artūras Kazlauskas aukojo šv. Mišias už nepagydoma liga sergančiuosius ir paliatyviosios pagalbos darbuotojus. Šv. Mišiose dalyvavo pirmasis Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Michael Peart ir jo žmona Elen bei Britanijos ir Lietuvos labdaros fondo koordinatorė ponia Wendy Howe ir jos vyras Peter. Po šv. Mišių M. Peart sakė, kad nuo laiko, kai jis 1992 metais pirmą kartą lankėsi Lietuvoje, šalyje padaryta didžiulė pažanga visose srityse. Jis įvertino draugijos pastangas kurti paliatyviosios pagalbos sistemą ir teigė, kad paliatyvioji pagalba Lietuvoje jau pripažįstama kaip svarbi asmens sveikatos priežiūros sritis. W.Howe nuoširdžiai sveikino ir drąsino, kad LPMD turi realią viziją ir visi darbai ir veiksmai skirti sunkiai sergančiam ligoniui ir jo šeimai.

Mūsų visuomenės problema – palikti vaikai 

Džiuljeta Kulvietienė

Kalba doc. Eglė Markūnienė Autorės nuotrauka

Lietuvos neonatologų asociacija ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neonatologijos klinika organizavo mokslinę praktinę konferenciją „Palikti tėvų vaikai – biopsichosocialinė problema. Sprendimo būdai“. Organizatorių vardu įžanginį žodį tarė ir konferencijos dalyvius pasveikino LSMU Neonatologijos klinikos vadovė doc. Eglė Markūnienė.

Konferencijos dalyvius sveikino Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Vincė Vaidevutė Margevičienė ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Asta Baukutė.

Viltinga moralios politikos pergalė

Mindaugas BUIKA

Šventosios Žemės krikščionė Hafsa Radajdia su naujagime dukrele Aiša Betliejaus Šv. Šeimos katalikų ligoninėje

Sąžinės laisvės patvirtinimas

Daug džiaugsmo gyvybės gynėjams ir Bažnyčiai atnešė Europos Tarybos parlamentinės tarybos (ETPA) priimta rezoliucija, kurioje besąlygiškai patvirtintas sąžinės prieštaravimo teisės galiojimas visose (ne tik privačiose, bet ir valstybinėse) medicinos įstaigose, atliekant su etikos reikalavimais prasilenkiančias operacijas. Spalio 7 dieną balsavimu priimtame ETPA dokumente pabrėžiama, kad „joks asmuo, jokia ligoninė ar institucija neturėtų būti verčiami, patraukiami atsakomybėn ar kokiu nors būdu diskriminuojami“ dėl atsisakymo atlikti ar padėti atlikti kokius nors veiksmus (konkrečiai nurodomi abortas, eutanazija, eksperimentai su embrionais), kurie veda į žmogaus gyvybės nutraukimą.

Kodėl visa tai man?

Knygynų lentynose gausėja spausdintų žodžių, kurie ima prarasti gelmę. Susidaro įspūdis, kad mūsų skubiam gyvenime žodžiai praranda prasmę. Dėl to kasdienybėje nustojame klausytis kito asmens, nebegirdime vienas kito, nemokame klausyti. Mūsų žodžiai tampa pastanga pabėgti, kalbame daug, kad išvengtume įsiklausymo į kitą. Neseniai pasirodžiusi knyga „Kodėl man?“ („Kronta“) verčia įsiklausyti. Jos autorius – kun. Virginijus Vaitkus. Ji skirta visiems, kurie susiduria su liga ar kelia klausimus – kodėl sergu aš, kodėl man ar kodėl mano artimui tokia nelaimė? Ligos refleksija pateikiama sekant popiežiaus Jono Pauliaus II mokymo doktrina, tikintis, kad liga taps ne tik našta, bet ir veikla, keičiančia ne tik ligonių, bet ir visos mūsų visuomenės dvasinį pasaulį.  Knygos „Prologe“ kunigas sako: „rašau visiems, kurie dažnai jaučiasi nereikalingi įvairialypei visuomenei ar dažnai mąsto, kad yra našta tiek sau, tiek artimiesiems. Manau, ši knyga reikalinga ir tiems, kurie susiduria su ligoniais, nes liga, kaip visuomeninė problema, daugumai kelia klausimus – kodėl sergu aš, kodėl man ar kodėl mano artimui tokia nelaimė? Tik ar šis požiūris teisingas? Tokie klausimai dažniausiai kyla dėl klaidingo išankstinio nusistatymo ligos atžvilgiu. Mano nuomone, apie tai reikia pamąstyti kiekvienam, nes beveik kiekviena šeima anksčiau ar vėliau susiduria su liga. Ši knyga kaip tik ir apmąsto šiuos klausimus iš Katalikų Bažnyčios mokymo pozicijų. Rašau jums, ligoniai, norėdamas priminti, kad esate reikšminga visuomenės dalis, nors ne visada galite tuo patikėti. Jums, sergantiems įvairiomis ligomis,  sukurta ministerija, vien Lietuvoje šimtai tūkstančių tarnautojų jums dirba, mokslo įstaigos ruošia specialistus, galinčius jums suteikti reikalingą pagalbą.“ Kun. V. Vaitkaus knygą galite įsigyti ne tik knygynuose, bet ir „XXI amžiaus“ redakcijoje.

Be mokslo onkologinė praktika neįmanoma

„Onkologija yra sritis, kur naujovių atrandama arba pradedama taikyti kiekvieną dieną, todėl sergančiųjų vėžiu gydymas be mokslo yra neįmanomas“, – kritikuodama Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pertvarką teigė žymi gydytoja onkologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė Laima Griciūtė. „Institutai kūrėsi nuo 20 amžiaus pradžios ir nė vienas jų per pastaruosius dešimtmečius nebuvo panaikintas. Pas mus yra arba medicinos organizatorių absoliutus nesupratimas, nekompetentingumas, arba tai yra pikta valia“, – sakė prof. L. Griciūtė per apskritojo stalo diskusiją.