„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.3 (136)

2012 m. kovo 23 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Sąnariams gali padėti natūralios priemonės ir augalai

Genovaitė Baliukonytė

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ergoterapeutė medicinos daktarė Jolita Rapolienė teigia, kad sveiki sąnariai labai svarbūs kiekvienam iš mūsų, mat, dėl jų deformacijų sutrinka kasdieninė mūsų veikla. Sunegalavus sąnariams žmogus tampa ne tik nejudrus, bet net gali tapti ir neįgalus. Šiandien įvairios sąnarių ligos žmones kamuoja visame pasaulyje, todėl joms įveikti nuolat ieškoma vis naujesnių vaistų ir vis sudėtingesnių gydymo būdų, bet saugiausios priemonės yra mūsų pačių pastangos pasveikti ir vaistai iš gamtos, kuriais dažnai laiku nepasinaudojame.

Sergant sąnarių ligomis žmones vargina skausmas, sąnarių sustingimas, patinimas, braškėjimas, tirpimas ar jausmas panašus į „skruzdžių bėgiojimą“.

Viena iš dažniausių priežasčių, sukeliančių sąnarių skausmus bei jų deformacijas, – sąnarių kremzlių susidėvėjimas. Dažniausiai sutinkamos sąnarių kremzlės pažeidimo priežastys yra įvairios osteochondropatijos (kremzlės ir kaulo augimo, vystymosi sutrikimai). Taip atsitikti gali jau vaikystėje (10–13 metų vaikams), tačiau dėl nespecifinių ir neryškių simptomų ši liga kartais diagnozuojama tik po kelių dešimtmečių. Kita sąnarius kamuojanti liga yra osteoartritas (osteoartrozė). Tai – degeneracinė sąnarių liga. Liaudyje ji dar vadinamoji „druskų nusėdimo“ liga. Osteoartritu susergama, kai nusidėvi sąnario kremzlė, apsauganti kaulų galus ir sumažinanti trintį tarp kaulų. Iki tol buvęs švelnus kremzlės paviršius tampa šiurkštus, nelygus. Kremzlei visiškai nusidėvėjus, kaulai ima trintis tarpusavyje, dėl to atsiranda skausmas.

Osteoartritą dažniausiai sukelia nutukimo, senėjimo proceso, sąnarių pažeidimų, kaulų ir sąnarių ligų, paveldėjimo ir kitų veiksnių kompleksas. Vyresnio amžiaus moterys osteoartritu serga dažniau nei vyrai. Manoma, kad tam įtakos turi aukštakulnių batelių avėjimas. Osteoartritas dažniausiai atsiranda vyresniame amžiuje (vyresniems nei 50 metų) ir tai yra dažniausiai pasitaikanti artrito forma tarp šio amžiaus žmonių.

Kaip išsaugoti sąnarius  sveikus

Kauno klinikų ergoterapeutė medicinos daktarė Jolita Rapolienė teigia, kad didžiausias dėmesys paprastai būna skiriamas stambiesiems sąnariams (klubo, kelio, alkūnės ir pan.), bet žmonėms dažniausiai deformuojasi riešo ir smulkieji pirštų sąnariai. Todėl labai svarbu saugant savo sąnarius, tinkamai atlikti namų ruošos ir profesinius darbus. Rekomenduojami specialūs plaštakoms bei riešui skirti įtvarai, kurie sumažina sąnario kapsulės įtempimą ir apsaugo nuo nereikalingų (tuo metu pavojingų) judesių, leidžia atsipalaiduoti raumenims ir sumažina uždegimo sukeltą skausmą. Šie įtvarai dažniausiai uždedami nakčiai. Kartu ergoterapeutė pataria ką nors keliant įdarbinti kuo didesnį abiejų rankų paviršių ir stengtis, kad ši apkrova veiktų stipresnius, didesnius sąnarius. Dar svarbu kuo mažiau įtempti raumenis dirbant kasdieninius darbus.

Sumažinti krūvį, tenkantį skaudamam sąnariui, galima įvairiais būdais, pavyzdžiui, jei skauda kelio sąnarį, galima įtaisyti specialią kėdutę duše, kad nereikėtų stovėti prausiantis. Labai svarbu reguliariai mankštinti pažeistą sąnarį: vaikščioti, važinėti dviračiu, plaukioti, atlikti specialius pratimus. Tai sustiprins raumenis, ir sąnarys bus stabilesnis. Sportuoti reikia atsargiai – pajutus skausmą, pratimų daugiau nebetęsti. Jei sąnarys yra jautrus ar patinęs, fizinio aktyvumo reikėtų visai vengti. Jei yra antsvorio, reikėtų jo atsikratyti, nes svoris didina klubų ir kelių sąnariams tenkantį krūvį. Patariama išbandyti įtvarus ar įdėklus į avalynę skaudamo sąnario imobilizavimui ar jam tenkančio krūvio sumažinimui.

Labai dažnai sąnariai sunegaluoja, kadangi reaguoja į bet kokį kitą uždegimą organizme. Pavyzdžiui, jei ilgai bus nesutvarkyti, neužgydyti dantys ar tonzilės, gali pradėti skaudėti sąnarius. Jei vargina sąnarių skausmai ir nepadeda nei liaudiškos, nei fizioterapinės procedūros, įtrynimai, vonelės ar kompresai, reikia ieškoti kito uždegimo organizme ir jį gydyti. Jei sąnarių skausmas yra labai varginantis, tačiau jis dar nekeičia gyvenimo ritmo, pakanka pakeisti gyvenimo būdą – pailsėti (tuo metu nedirbti darbų, kuriuos atliekant nuolat lankstomas skaudamas sąnarys arba bent kas valandą daryti 10 min. trukmės pertraukėles).

Padeda kompresai, vonelės ir pratimai

Nuo seno žinoma, kad sąnarių skausmą malšinti padeda šiluma (padeda išvengti sustingimo) arba šaltis (malšina skausmą, raumenų spazmus). Galima išbandyti šiltą vonią ar šilto vandens butelį, pridėtą šalia skaudamo sąnario. Svarbu, kad vonia ar butelis būtų šilti, o ne karšti. Veiksmingi yra šalti kompresai arba ledo kubeliai. Ergoterapeutė J. Rapolienė teigia, kad esant sąnarių sutrikimams labai padeda šiltos parafino vonelės, kurios derinamos su specialiais mankštos pratimais. Dėl pratimų komplekso specialistė siūlo pasikonsultuoti su poliklinikose dirbančiais ergoterapeutais ar kineziterapeutais. Tai, pasak J. Rapolienės, pagerina plaštakų raumenų jėgą, sumažina sąnarių skausmus, padeda greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą ir išvengti daug sudėtingesnio konservatyvaus gydymo.

Kaip gydytis parafinu

Parafino vaške gausu naudingų medžiagų, kurios ne tik saugo odą nuo raukšlių formavimosi, bet ir pasižymi gydomuoju poveikiu. Šilta parafino vaško vonelė sušildo, minkština ir drėkina rankų bei pėdų odą, pagreitina ląstelių atsinaujinimą, pagerina kraujotaką. Dar kita svarbi parafino savybė – jis malšina skausmą. Specialaus parafino (reumafino), skirto rankoms ir pėdoms gydyti šiluma, galima įsigyti vaistinėse ar iš specialių platintojų, kurie siūlo ir indą vonelėms. Parafiną galima ištirpinti ir paprasčiausiame puode, laikant jį ant nekarštos viryklės. Kai vanduo pakankamai įkais, į jį reikėtų įmesti parafiną ir laukti, kol šis ištirps. Tada šiek tiek pravėsus ir pasiekus 50°C temperatūrą švariai nuplautą ir nusausintą plaštaką arba pėdą kelis kartus panardinti kelioms sekundėms į puodą, kol ant gydomosios kūno dalies susiformuoja parafino „pirštinė“. Po to parafine suvilgyta galūnė dedama ant šalia ištiestos neperšlampamos ir šilumą laikančios specialios servetėlės arba polietileno plėvelės, patiestos ant rankšluosčio, ir galūnė suvyniojama. Laikyti tokioje padėtyje galūnę reikia, kol pajuntama, kad temperatūra „pirštinės“ viduje susilygino su normalia kūno temperatūra. Po parafino sluoksniu galūnės oda prakaituoja, o su prakaitu iš jos išsiskiria toksinai ir mažėja pabrinkimas bei patinimas. Kadangi daugeliui sergančiųjų reumatologinėmis ligomis sunku judinti pirštus, todėl po to reikėtų pradėti silpnai juos judinti, kol „pirštinė“ taps balta. Visiškai balta „pirštinė“ rodo, kad sąnariai funkcionuoja. Jei šito nepasiekiama, reikalingas papildomas gydymas. Pajudinus pirštus, parafino „pirštinė“ tampa laisva, tada ji numaunama ir suvyniojama. Reikėtų išspaudyti likusias oro pūsleles pirštais, nes parafino sudėtyje yra odai minkštinti skirtų medžiagų. Tai labai tinka sergantiems reumatologinėmis ligomis, kurių oda yra plona ir sausa. Po to atliekamas galūnės raumenis stiprinančių pratimų kompleksas.

Šildomosiomis parafino vonelėmis galima gydyti ir kitus sąnarius (alkūnės, peties, kelio).

Mankšta sąnariams

Mankštinti sąnarius reikėtų kasdien rytais arba 1–2 valandoms praėjus po valgio. Iš pradžių pratimai atliekami keletą kartų (maždaug 3–5 minutes), palaipsniui ilginant juos iki 20–30 minučių. Judesiai neturi būti labai intensyvūs ir skausmingi. Visi pratimai atliekami kiek galima mažiau apkraunant sąnarius (gulint, sėdint arba stovint, atsirėmus į kėdės atlošą).

Mankšta rankų pirštams. Atsisėsti ant kėdės. Ištiesti delną ir pirštus. Sulenkti nykštį taip, kad jis pasiektų mažojo piršto pagrindą. Ištiesti nykštį. Pratimą kartoti 3–5 kartus. Po to ištiesti delną ir pirštus. Sulenkti pirštus per vidurinį ir galutinį (distalinį) sąnarį taip, kad gautųsi statūs kampai. Pirštų galais pasiekite delnų kraštus. Ištiesti pirštus. Kartoti 3–5 kartus. Tada sugniaužti kumščius kelias sekundes, po to atpalaiduoti rankų raumenis. Kartoti 3–5 kartus.

Pratimas braškantiems kojų sąnariams. Tiesia nugara atsisėsti ant kėdės krašto. Dešinę koją sulenkti per kelį ir užkelti ant kairės šlaunies, kaire ranka apkabinti pėdą iš apačios. Dešinę ranką uždėti ant sulenktos kojos šlaunies vidinės pusės – ir švelniai 5–8 kartus spausti žemyn. Tą patį pratimą kartoti su kita koja.

Pratimas klubų ir kelių sąnariams. Atsigulti ant nugaros. Dešinę koją sulenkti per kelio sąnarį stačiu kampu, kairę ištiesti. Sulenkti kairę koją per kelį ir pritraukti prie krūtinės. Po to ištiesti ir kelti į viršų, tada vėl nuleisti ant grindų. Tą patį daryti su dešine koja. Kartoti 4–6 kartus.

Pratimai rankų, kojų pirštams, riešų, čiurnų sąnariams. Atsigulti ant nugaros, rankos išilgai kūno, kojos – pečių plotyje. Keletą kartų trumpai įkvėpti ir lėtai iškvėpti. Įkvėpdami sulenkite kojų ir rankų pirštus, iškvėpdami – juos ištieskite. Kartokite 4–10 kartų. Po to sulenkti ir ištiesti rankas per riešų sąnarius, kojas – per čiurnų sąnarius. Kartoti 4–10 kartų.

Liaudiškos priemonės sąnariams gydyti

Svarbiausias patarimas: sąnarius reikia gydyti naktį, kai jie ilsisi. Skaudančius sąnarius nakčiai apdėkite tarkuotų bulvių arba juodųjų ridikų košele ir apriškite šiltai. Procedūrą kartoti kas antrą dieną. Labai gerai skausmą malšina ir uždegimą gydo karklo žievė (ypač rinkta pavasarį dar neišsprogus lapams). Sumaltą ir padžiovintą žievę supilti į kojinę (kojoms) arba į drobinį užvalkalą. Sąnariai mėgsta šilumą, todėl labai sveika juos pašildyti vaistažolių vonioje (iki 20 min.) ir po to eiti miegoti arba nors valandą šiltai pagulėti. Sąnarius gydo vonios (1–2 kartus per savaitę) su tokių augalų antpilu: beržo lapų, alksnio lapų, karklo lapų ir žievės, žilvičio lapų, kaštono lapų ir vaisių, garšvos, vingiorykštės, asiūklio, viržio, gailio. Nuo uždegimo galima gerti beržo lapų ir avižų arbatą. Į stiklinį ar emaliuotą indą įberti po žiupsnelį sudžiovintų beržo lapų ir avižų šluotelių (nuskintų avižoms žydint) užplikyti 1 litru vandens ir palaikyti pusvalandį šiltai, kad pritrauktų. Išgerti gurkšnojant per dieną. Gerti 21 dieną ir padarius mėnesio pertrauką vėl pakartoti. Pradedant ir baigiant kursą gerti tik pusę dienos normos. Galima išbandyti ir tokį mišinį: sumaišykite 4 sumaltas citrinas (be kauliukų) su 3 susmulkintomis česnakų galvutėmis, užpilti litru verdančio vandens, parą palaikyti, perkošti, gerti po 50 g 3 kartus per dieną prieš valgį. Vertėtų išbandyti baltųjų alyvų ir kaštonų žiedų spiritinę ištrauką. Lygiomis dalimis paimti baltųjų alyvų ir kaštonų žiedus (be kotelių) ir užpilti stipria degtine. Laikyti šiltai, kasdien sukratyti. Po 2 savaičių naudoti įtrynimams. Sąnarius gydo medaus kompresai. Medų lygiomis dalimis sumaišyti su degtine, gautą mišinį užtepti ant skaudančio sąnario, aprišti šviežio kopūsto lapu, audiniu ir palaikyti per naktį. Arba šviežią krieno lapą patepti medumi ir pabarstyti druska, dėti ant skaudamo sąnario, uždėti minkšto popieriaus lapu ir užvynioti keliais medvilninio audinio sluoksniais.

Jei išbandžius minėtas priemones sąnarių skausmas nepraeina, gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Tačiau svarbu ir toliau tęsti pratimus, mesti svorį, mažinti krūvį, tenkantį pažeistam sąnariui, nes gydymas net ir labai stipriais vaistais nebus efektyvus. Laiku ir tinkamai negydant osteoartrito, gali prireikti ir chirurginio gydymo – sąnarį supančios zonos išvalymo ar net sąnario pakeitimas protezu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija