Mums rašo

Kad alkoholio verpetai nutiltų

Dievas yra gailestingas, nors šėtonas dievinamas taip, kad ne tik puošiamas, liaupsinamas, iškilmingai laikomas buteliuose su blizgančiomis etiketėmis maisto prekių parduotuvėse, degalinėse bei vaistinėse net per šventes, bet, pasivadinęs visokiais, suprantat, švyturiais, kalnapiliais, stumbrais, balzamais, ypač daug dėmesio skiria labdarai ir paramai, visiems tylint.

Taigi velnias nėra toks baisus, kaip jį piešia. Baisūs jo darbai, kada nelabasis prievartą naudoja atvirai, pavyzdžiui, buvęs užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys liudija:

„…Ateina kažko paklausti nedičkis vyrukas – turbūt iš raštinės. Stalinas įpila jam pilną arbatinę stiklinę degtinės ir sako:

– Gerk!

Vyrukas kiek pasimaivo. Stalinas jam:

– Pej, pej, nečevo tut! Ruskij čelovek vypit liubit (gerk, gerk, nėr čia ko, rusas išgerti mėgsta).

Vyrukas užsiverčia stiklinę ir išmaukia iki dugno. Stalinas siūlo jam užkąsti.

– Ačiū! Nereikia! Kam?“ (J. Urbšys „Lietuva lemtingiausiais 1939–1940 metais“, 1988 m., „Mintis“, p. 36).

Ką daryti? Vienintelė išeitis – prašyti pagalbos taip: „Marija, Marija, (...) palengvink vergiją, (...) pagelbėk žmoniją, ją gelbėk nuo priešo baisaus“ (Maironis) arba, kaip sakė kun. Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931) – blaivininkų himno autorius – „Viešpatie, teikis galingai prabilti, liepki alkoholio verpetams nutilti ir atsigaus Lietuva“.

Alfredas ČIUČIURKA

Vilnius

© 2012 „XXI amžius“