„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.10 (143)

2012 m. spalio 19 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Gyvybės klausimai JAV rinkimų kampanijoje

Mindaugas BUIKA

Diskutuoja (iš kairės) viceprezidentas
Džozefas Baidenas ir kongresmenas
Polas Rajanas

Katalikai – kandidatai į viceprezidentus

Gyvybės gynėjai, visa katalikų bendruomenė (ir ne vien tik Jungtinėse Amerikos Valstijose) su dideliu susidomėjimu ir tam tikra įtampa stebėjo kandidatų į viceprezidentus šiemetiniuose rinkimuose televizijos debatus, kuriuos tiesiogiai transliavo ir daugelis tarptautinių žinių kanalų. Toks dėmesys visiškai suprantamas – spalio 11 dieną Denvilyje (Kentukio valstija) vykusioje diskusijoje pirmą kartą JAV politinėje istorijoje dalyvavo du Katalikų Bažnyčios nariai, vienu metu pretenduojantys į tokį aukštą galingiausios pasaulio valstybės postą. Tai buvo rinkiminis dialogas tarp demokratų partijai ir dabartinio prezidento Barako Obamos administracijai atstovaujančio viceprezidento Džozefo Baideno ir respublikonų iškelto kandidato į prezidentus, buvusio Masačiusetso valstijos gubernatoriaus Mito Romnio bendražygio, kongresmeno Polo Rajano. Nors anksčiau yra buvę, kad katalikai politikai pretendavo ir netgi tapo Jungtinių Valstijų prezidentais (Džonas Kenedis) ar viceprezidentais, tačiau tokia jų diskusija į tą patį postą lapkričio 6 dieną vyksiančiuose rinkimuose bus pirmoji.

JAV katalikai – didžiausia šalies religinė konfesija, tačiau sudaro tik 25 proc. visų 300 milijonų gyventojų, kurių dauguma priklauso įvairioms protestantų grupėms. Pagrindinių kandidatų į Jungtinių Valstijų vadovo postą religinė priklausomybė šį kartą tikrai unikali: antrai kadencijai pretenduojantis prezidentas B. Obama yra išaugęs ateistų šeimoje ir, nors buvo pakrikštytas, savo tikėjimo beveik nepraktikuoja. Jo konkurentas dabartiniuose rinkimuose gubernatorius M. Romnis taip pat nėra „tradicinis“ protestantas, bet priklauso konservatyviai mormonų („paskutinės dienos šventųjų“) bendruomenei. Taigi katalikiška atsvara tiek Dž. Baideno, tiek P. Rajano atžvilgiu yra akivaizdi, nors jų skirtinga partinė priklausomybė daro įtaką požiūriui į Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą.

Amžius ir partinė priklausomybė

Liberaliai ir kairuoliškai demokratų partijai priklausantis Dž. Baidenas, sekdamas kitų savo partiečių pavyzdžiu, dažnai nurodo, kad jo katalikiškas tikėjimas neturi daryti įtakos viešajai politinei veiklai, nes tai, neva, „netinkama pliuralistinėje visuomenėje“, ir religija yra tik „privatus reikalas“, todėl jis – dabartinis viceprezidentas – (priešingai Bažnyčios mokymo tvirtinimui apie pradėtosios gyvybės šventumą ir neliečiamumą) palaiko aborto teisėtumą ir netgi pastaruoju metu išreiškė palankumą homoseksualų „santuokai“. Praėjusioje 2008 metų rinkiminėje kampanijoje Dž. Baidenas susilaukė griežto katalikų vyskupų perspėjimo, nes išreiškė nuomonę, kad gyvybės prasidėjimas nuo apvaisinimo tėra tik „tikėjimo idėja“ ir, neva, neturi nieko bendro su prigimtine teise. Taigi septyniasdešimtmetis viceprezidentas Dž. Baidenas priklauso „senajai“, sekuliarizmo įtakai pasidavusiai, katalikų politikų kartai, kuri dažnai iškraipo ar netgi profanuoja Katalikų Bažnyčios mokymą pagal „dienos madų“ ar vyraujančių nuomonių reikalavimus.

Nors 42 metų kongresmenas P. Rajanas gerokai jaunesnis už viceprezidentą Dž. Baideną, tačiau savo religinėmis nuostatomis pabrėžia žymiai tvirtesnę ištikimybę Bažnyčios magisteriumui. Nuosekliai praktikuodamas savo tikėjimą jis ne tik kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišiose, bet ir priklauso parapijos Šventojo Rašto studijų grupei, kuri renkasi į užsiėmimus trečiadieniais. P. Rajanas niekada neslepia, jog tikėjimas daro tiesioginę įtaką jo politinei veiklai ir dažnai remiasi popiežių enciklikomis bei Katalikų Bažnyčios katekizmo nuostatomis, kurdamas ekonominę programą (šis jaunas politikas vadovauja Kongreso finansų komitetui, turinčiam įtakos formuojant valstybės biudžetą). Jis bet kokiais atvejais prieštarauja abortams, kaip nepriimtinam kėsinimuisi į pradėtą žmogaus gyvybę, bei karštai pasisako už tradicinę vyro ir moters santuoka grindžiamą šeimos instituciją, kurią turi ginti valstybės įstatymai. Taigi kongresmenas P. Rajanas atstovauja naujajai katalikų politikų kartai, kuri buvo išugdyta palaimintojo Jono Pauliaus II ir popiežiaus Benedikto XVI pontifikatų metu su aiškiu pasiryžimu ginti ir sutvirtinti gyvybės bei artimo meilės kultūrą.

Respublikonų rinkiminės nuostatos

Šis skirtingas kandidatų nusistatymas atsispindėjo ir spalio 11-osios JAV katalikų politikų istorinių debatų, kuriuos moderavo žinoma televizijos žurnalistė Marta Radac, atsakymuose. Stebint dešimtims milijonų televizijos žiūrovų – potencialių rinkėjų – vieną valandą ir dvidešimt minučių trukusiame pokalbyje po ekonomikos ir užsienio politikos reikalų aptarimo M. Radac paprašė dalyvių paaiškinti, kokią įtaką tikėjimas daro jų požiūriui į abortą, tradiciškai svarbią problemą Jungtinių Amerikos Valstijų rinkiminėje kampanijoje. Kaip tik spalio pradžioje žinomos sociologinių tyrimų agentūros „Gallup poll“ surengtoje nacionalinėje apklausoje nustatyta, jog 45 proc. rinkėjų mano, jog kandidatų požiūris į abortą yra reikšmingas faktorius jų pasirinkimui. 21 proc. registruotų rinkėjų sakė, kad jie niekada nebalsuotų už kandidatą, kuris remia aborto darymą, t. y. motinos įsčiose bręstančio kūdikio žudymą dėl bet kokių priežasčių.

Pirmasis minėtuose debatuose šiuo klausimu pasisakęs kongresmenas P. Rajanas paaiškino, kad jam katalikiškojo tikėjimo nuostatos dėl gyvybės apsaugos ir kitų socialinių klausimų nėra tik privatus reikalas. „Aš negaliu suprasti, kaip asmuo gali atskirti savo privatų ar viešą gyvenimą ir veiklą nuo savo tikėjimo. Mūsų tikėjimas skatina mus viskam, ką darome, taip pat ir man tikėjimas nurodo, kad turiu rūpintis pažeidžiamaisiais, užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gyventi“, – sakė respublikonų partijos kandidatas į viceprezidentus. Jis patvirtino, jog pirmiausia dėl savo šio katalikiškojo tikėjimo jis yra „pro-life“, tai yra prieštarauja aborto įteisinimui. Bet tokiai laikysenai, anot P. Rajano, jį skatina „proto ir mokslo faktorius“. Kongresmenas prisiminė, kaip, laukiant savo pirmgimio kūdikio, jo žmonos Dženos septintą nėštumo savaitę abu buvo nuėję į ligoninę ir ultragarsinės diagnostikos pagalba galėjo stebėti motinos įsčiose bręstančios mažytės dukters širdelės plakimą.

„Taigi aš tikiu, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo“, – tvirtino kongresmenas, dar kartą pabrėždamas, kad ši definicija lemia jo nusistatymą prieš abortus. P. Rajanas pripažino, jog tai šiuolaikinėje visuomenėje sudėtingas klausimas ir yra daug žmonių, kurie mano kitaip, ir jų nuomonę taip pat reikia gerbti. Tačiau respublikonui M. Romniui tapus JAV prezidentu, jo administracijos politika bus aiški – „prieštarauti bet kokiam aborto darymui, išskyrus išžaginimo, incesto ir pavojaus motinos gyvybei atvejus“, – sakė katalikas politikas. Respublikonų partijos šiemetinėje rinkimų platformoje vėl patvirtinamas „žmogiškosios gyvybės šventumas“ ir „kiekvieno negimusio kūdikio, kaip individo, teisės, kurios negali būti suvaržytos“. Respublikonai pasižadėjo siekti, kad teisė į gyvybę būtų įtvirtinta JAV konstitucijos pataisoje, kad aborto legalumo klausimą galėtų spręsti kiekviena valstija atskirai, o ne primetant tai federaliniu mastu, kaip yra dabar (JAV Aukščiausiasis Teismas įteisino abortą 1972 metais, nors iki tol daugumoje iš penkiasdešimties šalies valstijų jis buvo draudžiamas).

Tikėjimo „privatizavimo“ pasekmės

Kongresmenas P. Rajanas, tęsdamas savo pasisakymą šiuo klausimu, spalio 11 dienos debatuose apkaltino demokratų partiją, kad ji savo šiemetinėje rinkimų platformoje, skirtingai nei anksčiau, išreiškė paramą aborto darymui „be jokių apribojimų“. Buvo netgi iškelta iniciatyva, kad ši „moterų teisė“ galėtų būti realizuota nepriklausomai nuo „gebėjimo apmokėti“, tai yra, mokesčių mokėtojų (biudžeto) pinigais. To Jungtinėse Valstijose nebuvo iki šiol (apklausos rodo, kad 72 proc. šalies gyventojų prieštarauja aborto darymui iš biudžeto lėšų ir tik 23 proc. tai remia). Šiemetinėje demokratų partijos rinkiminėje programoje abortų pateisinimas minimas net keturis (!) kartus, o apie aktualią kovos su nedarbu problemą užsimenama tik tris kartus. Platformoje net šešis kartus pabrėžiamas rūpestis homoseksualais ir pirmą kartą istorijoje ši partija faktiškai išreiškė paramą homoseksualų „santuokos“ įteisinimui. Respublikonai savo programinėse nuostatose pabrėžė savo susirūpinimą dėl tokių išpuolių prieš šią svarbiausią žmogiškosios sandoros instituciją ir vėl iškėlė iniciatyvą dėl konstitucinės pataisos dėl santuokos, kaip vyro ir moters sąjungos, apibrėžimo. Beje, šiemetinėje demokratų partijos platformoje irgi pirmą kartą istorijoje nebeliko nė vienos nuorodos į Dievą, nors respublikonai savo programiniuose tvirtinimuose Visagaliu pasiremia net dvylika kartų. Anksčiau tai darydavo ir demokratai: jų 2000 metų platformoje Dievas minimas keturis kartus, o 2004 metų – septynis kartus.

Atsiliepdamas į kongresmeno P. Rajano kaltinimus dėl kėsinimosi į žmogaus gyvybę pateisinant abortus, viceprezidentas Dž. Baidenas bandė švelninti padėtį, pabrėždamas savo katalikiškumą. „Mano išpažįstama religija apibrėžia, kad aš visą gyvenimą esu praktikuojantis katalikas, ypač priderindamas prie tikėjimo savo socialinę doktriną, – kalbėjo viceprezidentas. – Katalikų socialinis mokymas kalba apie būtinumą rūpintis tais, kurie patys negali apsirūpinti, apie žmones, kuriems reikia padėti“. Nurodydamas konkrečiai aborto klausimą, Dž. Baidenas patvirtino, kad priima Bažnyčios poziciją, kaip „de fide (tikėjimo) doktriną“. Taigi jis tiki, kad gyvybė prasideda nuo apvaisinimo, tačiau tai priima, kaip „asmeninio gyvenimo nuostatą“ ir nenori jos primesti kitiems. Tokiu būdu viceprezidentas dar kartą patvirtino, kad su būdingu liberalumu „privatizuoja“ savo tikėjimą, pripažindamas pradėto, bet dar negimusio kūdikio žudymo teisėtumą, kaip „moters kūno kontroliavimo“ reikalą, dėl kurio ji gali spręsti pati su savo gydytoju. Kitaip sakant, likimas nekaltos žmogiškosios gyvybės, kurios buvimu nuo prasidėjimo „privačiai tiki“ Dž. Baidenas, paliekamas kitų savavališkam verdiktui. Kaip tik tokios absurdiškos ir papiktinančios valstybės veikėjų pažiūros yra atsakingos už milijonų nekaltų kūdikių žūtį ir dabar stebimą bedieviško sekuliarizmo ekspansiją „civilizuotame“ Vakarų pasaulyje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija