„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.11 (180)

2015 m. lapkričio 27 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Kas ir kodėl vilkina Konstitucijos pataisos svarstymą

Lapkričio 17 dieną parlamentarų grupės „Už šeimą“ nariai ir jaunimo organizacijų atstovai Seime surengė spaudos konferenciją, kuria atkreiptas dėmesys į neeilinį faktą Lietuvos politiniame gyvenime – dvejus metus Seime vilkinamą 106 parlamentarų užregistruotą Konstitucijos 38 straipsnio pataisos projektą. Juo šeimos samprata nedviprasmiškai susiejama su santuoka ir motinyste bei tėvyste, taigi, kalba tiek apie pilnas šeimas, tiek apie šeimas, kuriose yra vienas iš tėvų ar kiti kraujo ryšiu susiję giminaičiai. Konferencijos dalyviai sutarė, kad reikia inicijuoti protokolinį Seimo nutarimą, kuriuo projekto svarstymą vilkinantis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) būtų pakeistas kitu.

Parlamentinės grupės „Už šeimą“ pirmininkas ir Konstitucijos pataisos iniciatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad nuo tada, kai pataisa prieš daugiau nei dvejus metus pasiekė TTK, šis nesiėmė jokių veiksmų. „Visi žino, kad užregistravus įstatymą, jis galiausiai pasiekia posėdžių salę. Tačiau viskas priklauso nuo politinės valios. Jeigu ji yra vilkinti, tam galima pasitelkti daugybę Seimo Statute esančių priemonių. Ir šįkart vyksta grubus sabotažas, kurį vykdo socialdemokratų partijos atstovai. Tačiau kol TTK pirmininkas Julius Sabatauskas sabotuoja, Lietuvai šis teisinis vakuumas kelia tragiškus demografinius praradimus. Kai kitos Europos Sąjungos valstybės drąsiai įvardina kritinę Europos tautų išmirimo problemą, jai spręsti pasitelkia net šeimos ar demografinių išteklių ministerijas, mūsų ministrai tikisi, tai išspręsti „palopant“ atskiras sritis. Stručio pozicija yra pati baisiausia iš tų, kurias jie galėjo išsirinkti“, – aiškino R. Dagys.

Seimo narė Rima Baškienė atkreipė dėmesį į aiškiai matomą piliečių valią. „Sulaukėme daugybės argumentuotų piliečių laiškų, akcentuojančių santuokos, kaip įsipareigojimo ir atsakomybės prisiėmimo, svarbą, naudą. Piliečiai prašo neignoruoti daugiau 2/3 Seimo narių valios. Tačiau aš kartais abejoju, ar tie 106 parlamentarai iš tikrųjų yra ryžtingi. Jei pasirašėme ir norime rezultato, turime veikti.

Verta prisiminti, kad ši pataisa – ne pirmas žingsnis. Prieš septynerius metus Seimas pritarė Seimo nutarimui dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kurioje numatėme veiksmų planą, kaip sudaryti sąlygas stiprėti šeimai. Šis nutarimas daugiausiai socialdemokratų parašais buvo apskųstas Konstituciniam Teismui, o teisme jiems atstovavo tas pats J. Sabatauskas, kuris šiandien stalčiuje įkalinęs laiko ir Konstitucijos pataisą“, – priminė R. Baškienė.

Politologas Vytautas Sinica teigė, kad įstatymai turi įtvirtinti siektiną elgesį, o ne skelbti norma esamas ydingas praktikas. „Greičiausiai sutiksime, kad vyro ir moters santuoka sudaroma šeima yra siektinas santykių modelis. Daugybė tyrimų rodo, kad santuokoje augantys vaikai yra sveikesni, laimingesni, daugiau pasiekiantys. Būtent santuokos keliu sukuriamą šeimą ir turime įtvirtinti. O socialdemokratai vengia šeimos klausimo iškėlimo į viešumą, kadangi jų programoje deklaruota atvira šeimos samprata visiškai prieštarauja visuomenės ir konkrečiai jų rinkėjų šeimos supratimui. Kai gyveni įtampoje tarp to, ką privalai deklaruoti pagal marksistinę ideologiją, ir to, ką norėtų girdėti rinkėjai, renkiesi taktiką apskritai neiškelti šio klausimo. J. Sabatauskas ne tik vilkina procesą. Jis tyčiojasi tiek iš pataisą užregistravusių 106 parlamentarų, tiek iš piliečių, kurie nori žinoti savo atstovų požiūrį, bet negali to padaryti“, – konstatavo politologas.

Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas Linas Braukyla dalijosi patirtimi, kad teisinio pagrindo ypatingai trūksta kalbant apie jaunimo ugdymą ir plėtojant jaunimo rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temas. „Visada pritrūksta nedviprasmiško supratimo, kas yra šeima ir kokiam gyvenimui reikėtų jaunuolius rengti. Ši Konstitucijos pataisa yra teisingo jaunimo ugdymo sąlyga. Paprasčiausiai nėra kito būdo atsakyti į šiandienines problemas, kaip tik šeimos stiprinimas. Kiekvienas nuoširdus žmogus turi prieiti prie tokios išvados“, – akcentavo L. Braukyla.

Seimo narys Povilas Urbšys teigė, kad nors Konstitucijos kūrėjai aiškiai įsivaizdavo, kas yra šeima, šiandien tai įvairiai interpretuojama: „Įvairiais įstatymų projektais stengiamasi šeimą atskirti nuo santuokos, santuoką – nuo vyro ir moters, motinystę atsieti nuo moters, o tėvystę – nuo vyro, galų gale, ir vaiką atskirti nuo šeimos. Regint tokias tendencijas, tenka daryti išvadą, kad Konstitucijos pataisa yra blokuojama sąmoningai. Todėl atėjo laikas Seimo nariams inicijuoti nutarimo projektą, kuriuo neveikiantis Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų pakeistas kitu komitetu, kuris atliktų savo užduotį ir leistų pataisą svarstyti Seimo nariams“.

2013 m. lapkričio 15 d. 106 Seimo nariai iš visų frakcijų užregistravo Konstitucijos 38 straipsnio pataisą, kuria siūloma apibrėžti, kad šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, tėvystės ir motinystės. Pataisa kartą jau buvo užstrigusi Konstitucijos komisijoje, kuriai vadovavo dabartinė Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Praėjus metams, Seimo protokoliniu nutarimu ši komisija pašalinta iš pataisos svarstymo proceso.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija