„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.12 (205)

2016 m. gruodžio 9 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Pagalba kelyje į atsivertimą

Mindaugas Buika

Vieną praėjusių Šventųjų metų
gailestingumo penktadienį Šventasis
Tėvas aplankė Romos San Džiovanio
ligoninės neišnešiotų kūdikių
reanimacijos centrą, taip pabrėždamas
kiekvienos pradėtos gyvybės
svetingo priėmimo svarbą

Aborto nuodėmė ir gailestingumas

Plačių atgarsių ir vertinimų susilaukė Popiežiaus Pranciškaus paskelbtas sprendimas nuo šiol visiems kunigams suteikti teisę atleisti sunkią aborto, kūdikio moters įsčiose žudymo, nuodėmę. Apie tai pranešama lapkričio 20 dieną publikuotame apaštaliniame laiške „Misericordia et misera“ užbaigiant Šventuosius gailestingumo metus. Katalikų Bažnyčia savo Kanonų teisėje moko (1398-as kanonas), kad asmuo, atlikęs abortą arba bet kokiu būdu prie to prisidėjęs, nusipelno savaiminės (latae sententia) ekskomunikos bausmės. Taigi, pradėto kūdikio gyvybės nutraukimas motinos įsčiose yra labai sunki nuodėmė, vedanti į atskyrimą nuo Bažnyčios. Šiuo atveju tą nuodėmę, jeigu ji nuoširdžiai išpažįstama ir apgailima, gali atleisti tik vyskupas arba jo paskirti ypatingi nuodėmklausiai. Kai kurių Vakarų šalių vyskupų konferencijos išimties tvarka jau anksčiau yra suteikusios savo kunigams teisę atleisti aborto nuodėmę dėl jos paplitimo. Gyvybės gynėjų įsitikinimu, dabar daugiau nei pusėje pasaulio šalių (Europoje beveik visur) legalizavus aborto darymą, vyksta tikros negimusių kūdikių žudynės, infanticidas, nes atliekama kasmet 45–50 milijonų tokių chirurginių ar cheminių susidorojimų su nekalta ir apsiginti negalinčia gyvybe.


Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Mirties ir gyvybės kultūros akivaizdoje

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ

„Nacionalistiniai elementai“ blaivybės priedangoje

1979 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, Elektros prietaisų gamykloje, įvyko blaivybei pritariančiųjų sąskrydis, kurį surengė inžinierius Juozas Kančys. Jame norėta atgaivinti prieškario Lietuvoje veikusią blaivybės draugiją. Deja, prasidėjusį posėdį sovietiniai valdininkai brutaliai nutraukė. Tapo aišku, kad valdžia neleis oficialiai atgaivinti ar kurti naują blaivybės draugiją.

1981 m. birželio 2 d. Orgtechstatybos treste įkurtas statybininkų blaivybės klubas „Sąjūdis“, patvirtinti nuostatai, išrinkta taryba, jos pirmininku tapo Pramonės statybos projektavimo instituto vyr. konstruktorius inžinierius Juozas Kančys, pavaduotoju – Orgtechstatybos tresto vyr. inžinierius Jonas Kačerauskas (vėliau – inžinierius Vytautas Uogelė). Per du mėnesius į klubą įstojo 31 narys. Blaivininkai rinkosi į posėdžius, kūrė ateities planus, ruošėsi klubo įkūrimo šventei, po visą Lietuvą išsiuntinėjo 1500 pakvietimų. Vakaronė turėjo įvykti 1981 m. rugsėjo 12 d. Statybininkų rūmuose. Susirinkę į renginį vilniečiai bei suvažiavę iš kitų vietovių dalyviai pamatė, kad Statybininkų rūmai apsupti milicijos, niekam į rūmus nebuvo leidžiama įeiti. Šventės organizatoriams pavyko susitarti su Orgtechstatybos tresto vadovais, ir suvažiavimas įvyko, tačiau po to jie buvo administracine tvarka nubausti, Jonas Kačerauskas nukentėjo, o blaivybės klubo veikla treste uždrausta.


Viešųjų ryšių, grįstų melu ir patyčiomis, pavyzdys  apie „neprofesionalią“ komiteto pirmininkę

Juozas Dapšauskas

Lapkričio 23 dieną vienoje interneto svetainėje pasirodęs straipsnis apie tai, kad naujoji Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, docentė, daktarė Agnė Širinskienė savo prieš dešimtmetį rašytoje disertacijoje neva teigusi, kad liga yra Dievo bausmė, nenustebino. Tokio puolimo ir buvo galima tikėtis. Vienašališkumo žiniasklaidoje dabar daug, kai Seimo rinkimus laimėjo ne tie, kurie turėjo laimėti. Bet kad akivaizdžiai ims ir taip sąmoningai meluos, tai jau peržengia bet kokią padorumo ribą. Galiu matyti, kad už šios melo ir puolimo bangos darbuojasi režisieriai, suinteresuoti politiniai priešininkai ir siaurų finansinių interesų grupės. Tai – ne netyčinis žurnalisto Mindaugo Jackevičiaus suklydimas, netikslumas. Straipsnis parengtas su vienašališkais tik vienos ideologinės srovės specialistų komentarais, o pavadinimas ir dar kelios pastraipos turėjo sukelti patyčių bangą net ir tų, kurie net neskaito teksto. Tai pavyko, nors šiame aptariamame darbe humanitarinių mokslų daktarė A. Širinskienė plėtojo būtent priešingą mintį, kad liga nėra Dievo bausmė.


Atviras kreipimasis dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų į Lietuvos Respublikos Seimo narius

Pritariame Lietuvos Respublikos Seime svarstomoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms.

Jomis siekiama uždrausti mokėjimą už žmogaus lytinių ląstelių donorystę. Šios pataisos užtikrina moterų apsaugą. Jos nebus skatinamos rizikuoti savo sveikata ir už atlygį tapti donorėmis. Pataisomis sustiprinama žmogaus embriono apsauga. Uždraudžiamas embrionų eksportas iš Lietuvos, taip užkertant kelią Lietuvoje sukurtų embrionų išvežimui į užsienį eksperimentų tikslu. Pataisomis įteisinama moderni kiaušialąsčių šaldymo technologija, leidžiama sukurti ir į moters organizmą perkelti ne daugiau kaip tris embrionus. Tokiu būdu bus išvengta embrionų šaldymo bei nepanaudotų užšaldytų embrionų sunaikinimo. Pora, pasitarusi su gydytoju, galės pasirinkti ir mažesnį sukuriamų embrionų skaičių. Taigi, sukuriamos sąlygos mažinti daugiavaisio nėštumo atvejus.


Apie embrionų naikinimo „logiką“ ir tariamąjį „gailestingumą“

Vygantas Malinauskas

Vienas iš konservatorių lyderių Andrius Kubilius socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė savo pamąstymus pastaruoju metu visuomenėje aktyviai diskutuojama pagalbinio apvaisinimo tema. A. Kubilius siūlo nekeisti priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo remdamasis, jo žodžiais, ne tik vertybėmis, bet taip pat logika ir gamtos dėsniais. Savo argumentus jis susikirsto į tris temas – apie mokslą, apie embrioną ir apie gailestingumą moteriai.

Prieš atsiliepiant į šias temas, verta pasakyti keletą sakinių apie tai, kad Vakarų civilizacijos moralė ir teisė yra grindžiama viena iš pamatinių prielaidų, jog gėrio ir vertybių negali būti siekiama bet kokiu būdu, kad ir kaip žmogus jų trokštų. Tai mums pažįstama, kaip principas „tikslas nepateisina priemonių“. Tiek sąžiningai dirbantis žmogus, tiek besigviešiantis svetimo turto nusikaltėlis vienodai nori įsigyti tai, kas jiems atrodo gėris bei vertybė. Skirtumas tarp jų yra tik tai, kokias jie priemones naudoja. Yra ir kitas svarbus mūsų civilizaciją grindžiantis principas, kurį kategorinio imperatyvo pavidalu suformulavo I. Kantas, – nesielk su žmogumi tik kaip su priemone.


Norvegijoje bus leidžiama abortu nužudyti vieną iš dvynių

Norvegijos sveikatos ministerija nusprendė, jog nuo šiol dvynukų ar trynukų besilaukiančioms moterims bus leidžiama abortu nužudyti vieną ar porą vaikų, kitiems leidžiant gimti – net jei jie neturės jokių apsigimimų, bus visiškai sveiki ir net jei moteris yra kitos šalies pilietė. Toks abortas kitose šalyse vadinamas „selektyvaus mažinimo“ abortu, arba „nėštumo vadyba“. „Selektyvaus mažinimo“ abortai, kuomet nužudomas vienas ar daugiau kūdikių, leidžiant gimti jų broliui ar seseriai, yra draudžiami gretimose Švedijoje ir Danijoje, tačiau Norvegijos sprendimas reiškia, kad švedės bei danės galės atvykti į Norvegijos ligonines ir joms bus atliktas toks abortas. Ligoninės nebebus įpareigotos klausti savo pacientų gyvenamosios vietos. Manoma, jog dėl šio sprendimo Norvegijoje gali atsirasti „abortų turizmas“.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija