„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.1 (306)

2018 m. sausio 12 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


 

Kai natūralus gimdymas laikomas ne vertybe, o nusikaltimu

„XXI amžius“ jau spausdino mano pokalbį „Biochemikę pribuvėją nori nuteisti“ (2017 04 14, Nr. 15). Žinoma Lietuvoje pribuvėja, kineziterapeutė, Watsu instruktorė, biochemikė Jurgita Švedienė buvo persekiojama ir tardoma penkerius metus, dar vienerius metus praleido teismuose kaip ir šeimos gydytoja D. Jakaitė. 2016 metais Vilniaus apylinkės teismas išteisino J. Švedienę, tačiau po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuris paskelbtas 2017 metų liepą, dalyvaujant trims teisėjams, įsiteisėjo kitoks nuosprendis. J. Švedienė ir D. Jakaitė pripažintos kaltomis, nes užsiėmė veikla, kuri yra nereglamentuota, vadinasi, draudžiama, nors byloje nebuvo nukentėjusiųjų, nebuvo nė vieno skundo dėl J. Švedienės veiklos. Dėl šio sprendimo vienas bylos teisėjų Ernestas Rimšelis yra išsakęs atskirą nuomonę, kuri prieštarauja Vilniaus apygardos teismo priimtam sprendimui.

Vėl susitikau su Jurgita Švediene ir pratęsiau pokalbį tais klausimais, kurie domina šimtus motinų, tėvų, Lietuvos žmonių.

Daugybė žmonių piktinosi ir stebėjosi, kad laisvoje Lietuvoje tenka tiek daug išgyventi gera žmonėms darančiai kvalifikuotai pribuvėjai, kineziterapeutei, biochemikei, kelių sveikatinimo įstaigų kūrėjai, naujoves nešančiai mūsų valstybės dukrai.

Pribuvėjos amatas visais amžiais buvo gerbiamas, nes ji lydėjo žmogų į pasaulį, išmanė apie gimimą taip pat gerai kaip ir dabarties akušerės.

Taip, pribuvėjos savo šviesa ir gerumu padeda kūdikėliui pajausti šeimos dvasią, kuri įsismelkia į jų širdeles. Kaipgi prabėgo metai tokiame netikrume, teismų realybėje?

Buvo visaip... Ir liūdesys lankė susidūrus su pykčiu, ir susidomėjimas, kokias žmogiškas kokybes manyje išaugins ši patirtis, ir ramybė, kad viskas nutiks pačiu tinkamiausiu būdu. Mieli žmonės, ačiū Jums už visus metus ir už galingą palaikymą, kai linko kojos... Tuos metus nuo mūsų paskutinio interviu praleidome kūryboje ir vertingoje veikloje: rinkome informaciją iš įvairių tarptautinių organizacijų apie gimdymo namuose reglamentus, apie tai, kaip gimdymas namuose buvo įteisintas skirtingose šalyse; suorganizavome keletą išvykų ir seminarų, vėl pradėjome veiklą su mamomis ir kūdikiais, sukūrėme elektroninę knygą apie gimimą ir draugystę (www.gimtisgervuoge.lt).

Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sukurta darbo grupė, turėjusi parengti projektą pagalbai gimdant namuose įteisinti. Tai buvo sunkus darbas, nes pasipriešinimas šiai idėjai buvo milžiniškas, teko kovoti dėl kiekvienos formuluotės. Tik keturi ekspertai iš šešiolikos palaikė šią idėją. Koks yra galutinis projekto variantas, mes nežinome, ar jis prijungtas prie papildyto slaugos įstatymo ar guli viename SAM valdininkų stalčiuje.

Gal galite papasakoti apie teisėjo E. Rimšelio atskirą nuomonę?

Kaip rašo teisėjas E. Rimšelis, jis neįžvelgia mūsų kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas. Pagal BK 202 str. 2 dalį vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažintas neteisėtu, kai verčiamasi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. J. Švedienės atžvilgiu priimtame apkaltinamajame teismo nuosprendyje laikytasi pozicijos, kad asmenų, teikiančių pagalbą gimdymo namuose metu, veikla nėra įteisinta, t. y. tokių asmenų veikla nėra licencijuojama. Tai BK 202 str. 2 dalies prasme laikytina uždrausta. Toks teisės aiškinimas teisinėje valstybėje yra negalimas ir itin pavojingas, nes laikantis tokios pozicijos galima kriminalizuoti aiškiai nepavojingas veikas. Sekant tokiu precedentu visa tai, kas nėra įteisinta daugelyje Lietuvos teisės aktų, yra apskritai uždrausta, o vertimasis bet kokia tiesiogiai neįteisinta veikla gali būti vertinamas ne mokestinių teisės aktų prasme, o baudžiamas pagal BK 202 str. 2 dalį vienintele laisvės atėmimo bausme iki ketverių metų.

Tai kokią pagrindinę mintį išsakė šis teisėjas?

Teisėjo E. Rimšelio nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje visi būtini BK 202 str. 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai liko nenustatyti, o tokiu atveju apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas J. Švedienės atžvilgiu nebuvo galimas.

Kokių veiksmų ėmėtės po antrosios instancijos teismo sprendimo?

Pailsėjau ir parašėme kasacinį skundą Aukščiausiam Teismui. Įdomi detalė ta, kad iš mano namų paimti daiktai, tarp kurių yra mano užrašytos gimimo patirtys bei laiškai, paskaitų užrašai, papuošalai, instrumentai, rūbai, lagaminas yra sunaikinami kaip „nusikaltimo įrankiai“. Jei AT pakeis nutartį, šių daiktų vis tiek nebeatgausiu...

Ar tęsdama profesinę veiklą galite keliauti po pasaulį?

Kadangi esu nuteista šešiems mėnesiams, vykdymą atidedant vieneriems metams, negaliu išvykti iš Lietuvos, daug projektų sustojo, nebegaliu tęsti kineziterapinių ir pribuvėjiškų mokslų, negaliu dalyvauti konferencijose. Tačiau trys SAM darbo grupės nariai, pasisakantys už teisinį gimdymo namuose apibrėžtumą, išvyko į Latviją ir aplankė du natūralaus gimdymo centrus, parvežė naujausių tyrimų medžiagą ir įžvalgas. Tikėjome, kad į minėtą SAM rengiamą projektą bus įtraukti ne tik gimdymo namuose, bet ir gimdymo centruose principai. Tačiau susidurta su dar vienu nepalankiu požiūriu – gimdymo centrų Lietuvoje nebus, nes SAM darbo grupėje esantys valdininkai ir gydytojai priešinasi ir šiai idėjai.

Jūs esate gimties mokytoja, kaip sekasi mokyti šio meno akušeres?

Su meile. Mūsų jaunos akušerės pribuvėjos tiesia tiltus, nori jungti tradicinę pribuvėjų patirtį su moderniu akušeriniu požiūriu į gimdymą.

Kas dar įdomaus Jūsų gyvenime įvyko praėjusiais metais?

Suorganizavome du neįtikėtinus seminarus su gimimo kultūros puoselėtojomis. Viena jų – Angelina Martinez Miranda yra garsi tradicinė akušerė-pribuvėja, gyvenanti ir praktikuojanti Kuernavakoje (Cuernavaca), Meksikoje. Ji yra trijų kartų pribuvėjų žinių paveldėtoja: jos motina, močiutė ir prosenelė buvo tradicinės akušerės-pribuvėjos, praktikuojančios apie 40 metų. Angelina padėjo ateiti į pasaulį maždaug 15 000 vaikučių. Ji yra labai gerbiama savo bendruomenėje, ilgametė Šiaurės Amerikos akušerių sąjungos (MANA) narė, aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse konferencijose ir seminaruose visame pasaulyje. Ji yra stiprus daugelio Meksikos tradicinių akušerių, siekiančių išsaugoti ir atgaivinti seniausią žmonijos profesiją, įkvėpimo šaltinis. Angelina vedė trijų dienų seminarą, kuriame dalyvavo 30 žmonių, tarp jų buvo du gydytojai ginekologai ir viena akušerė iš Kauno klinikų.

Antrasis susitikimas su akušere Renata Grebliūniene, kuri, baigusi mokslus Lietuvoje, prieš 10 metų išvyko į Londoną. Šiuo metu ji priima kūdikius tiek ligoninėje, tiek gimdymo centre, tiek ir namuose. Atvira, profesionali, išmintinga moteris drąsino akušeres, skaitydama paskaitas apie akušerinę globą Kauno klinikose, Vilniaus gimdymo namuose bei dulų* asociacijos renginyje.

Ar ponia Renata nežada grįžti į Lietuvą?

Mielai tai padarytų, jeigu būtų priimti įstatymai, leidžiantys motinoms gimdyti namuose, kaip daugelyje pažangių pasaulio šalių. Betgi mūsų šalyje nėra gimdymo centrų, kur akušerės savarankiškai priimtų naujagimius, o natūralus gimdymas nėra laikomas didžia vertybe.

Gerbiamoji ponia Jurgita, o kokia Jūsų 2018 metų svajonė?

Kiekvieną rytą atsibudus pasidžiaugti, kad esu sveika, gyva ir įgali kurti bei dalintis patirtimi. Tikiu, kad Lietuvoje artimiausiu laiku bus priimti įstatymai, leidžiantys suteikti pagalbą gimdant namuose, o ligoninėse atsiras skyriai, kuriuose moterys gimdys natūraliai drauge su jas mylinčiomis akušerėmis. Ir gimdymą namuose lydės ne tyrėjų ir valdininkų kurpiamos intrigos, o pagarbus požiūris į šį pasirinkimą.

Norėtųsi, kad SAM, Vyriausybė išgirstų šį balsą.

Kalbėjosi Bernardas Šaknys,
Lietuvos žurnalistų draugijos narys

* Dula (doula) – graikų kalbos žodis reiškiantis moters tarnaitę, vergę. Dula, arba gimdyvės padėjėja, – moteris, teikianti nemedicininę pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Turėdama tam tikrų žinių ir (dažniausiai) savą gimdymo patirtį, dula yra tarsi sesuo, draugė ar partnerė, padedanti kitai moteriai pačiai atrasti savą, individualų gimdymo kelią, būdą ir tempą ir juo lanksčiai, ramiai, pasitikint savimi, eiti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija