"XXI amžiaus" priedas pagyvenusiems žmonėms, 2005 m. liepos 1 d., Nr. 3 (13)

PRIEDAI









Prasmingas gyvenimas

Istorijos mokslų daktarei Nastazijai Kairiūkštytei –
70 metų

Stasė GAIDYTĖ

Nastazija Kairiūkštytė
1965 metais Dauguose

Nastazija Kairiūkštytė gimė 1935 m. birželio 30 d. Samaniškių kaime, Marijampolės apskrityje. Augo gausioje darbščių ūkininkų Stasio Kairiūkščio ir Onos Kleizaitės šeimoje. Vaikystėje teko patirti daug sunkumų padedant tėvams ūkio darbuose: ganyti gyvulius, auginti jaunesnes sesutes ir brolius. Į mokyklą jai teko eiti su klumpėmis arba basomis. Tai buvo sunkūs karo ir pokario metai. Istorikė prisimena: „Basa greičiau įveikdavau 8 km kelią į Veiverių gimnaziją“. Gimnaziją baigė 1955 metais.

Apie mokymąsi gimnazijoje ji rašo: „Nuolat jautėme prievartinį sovietinės pasaulėžiūros brukimą. Bibliotekose neliko nepriklausomoje Lietuvoje išleistų knygų. Naujieji vadovėliai sukeldavo mums priešiškumo jausmą. Buvome verčiami daug ko nežinoti iš savo tautos istorijos, literatūros. Mokykla nepaveikė mano įsitikinimų, nes perteiktos mokiniams žinios prieštaravo realybei. Mes, mokiniai, dažnai matėme girtų stribų siautėjimus, grobstant ištremtų žmonių turtą, nušautų Lietuvos partizanų kūnų išniekinimą. Reali tikrovė labai skyrėsi nuo mokyklose brukamų socializmo-komunizmo idėjų. Kolūkinis gyvenimas skurdino gyventojus, paversdamas juos beteisiais baudžiauninkais. Daugelyje jaunimo organizacijų kova su bolševizmu buvo vienas pagrindinių kovos barų“.

1955 metais baigusi vidurinę mokyklą N.Kairiūkštytė nesėkmingai bandė stoti į Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Metus dirbo kolūkio apskaitininke. 1956 metais įstojo į Kauno kooperatinę mokyklą. Ją baigusi dirbo Šakių rajono vartotojų kooperacijos kooperatyvų sąjungoje organizatore-instruktore. 1959 metais įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakultetą, kurį sėkmingai baigė 1964 metais. Nukreipta dirbti dėstytoja Daugų žemės ūkio technikume, kur dėstė istoriją, visuomenės mokslą, buvo grupės auklėtoja.

1971 metais sėkmingai išlaikė egzaminus į Lietuvos istorijos aspirantūrą, išvyko į Vilnių ir gavo nagrinėti temą „Klaipėdos pramonė ir darbininkai 1945-1960 metais“. 1973-iaisiais kviečiama dirbti į Lietuvos istorijos institutą, kur išdirbo iki 1998 metų. Šiame institute istorikė praleido ilgiausią ir prasmingiausią savo gyvenimo dalį. Pradėjo dirbti laborante, vėliau tapo vyresniąja moksline bendradarbe. Disertaciją apgynė 1988 metais. Lietuvos istorijos institute N.Kairiūkštytė 1959-1985 metais tyrinėjo Lietuvos mokslo klausimus rengiamam Lietuvos istorijos V tomui, taip pat Lietuvos mokslinių draugijų kolektyvinei monografijai apie visuomenines organizacijas. 1987 metais išleido monografiją „Klaipėdos pramonė ir darbininkai 1945-1960 m.“. 1999-aisiais išleista Marcelės Kubiliūtės gimimo 100-osioms metinėms 1998 metų konferencijos medžiaga bei atsiminimai apie ją „Dek širdie, ant amžino aukuro...“. 2001 metais išspausdinama monografija „Vilniaus vadavimo sąjunga 1925-1938 m.“.

Be to, mokslininkė tyrė Lietuvos gyventojų migracinius srautus, paskelbė straipsnių mokslo žurnaluose, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, kai kuriuose jų paskelbė tezes. Yra aktyvi kelių organizacijų dalyvė: Vilnijos draugijos, Mažosios Lietuvos tarybos ir kitų. Mokslininkė N.Kairiūkštytė nemažai prisidėjo prie tautinės sąmonės ugdymo.

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija