|
Prasmingas gyvenimas
Istorijos mokslų daktarei Nastazijai Kairiūkštytei
70 metų
Stasė GAIDYTĖ
 |
|
Nastazija Kairiūkštytė
1965 metais Dauguose
|
Nastazija Kairiūkštytė gimė 1935 m. birželio 30
d. Samaniškių kaime, Marijampolės apskrityje. Augo gausioje darbščių
ūkininkų Stasio Kairiūkščio ir Onos Kleizaitės šeimoje. Vaikystėje
teko patirti daug sunkumų padedant tėvams ūkio darbuose: ganyti
gyvulius, auginti jaunesnes sesutes ir brolius. Į mokyklą jai teko
eiti su klumpėmis arba basomis. Tai buvo sunkūs karo ir pokario
metai. Istorikė prisimena: Basa greičiau įveikdavau 8 km kelią
į Veiverių gimnaziją. Gimnaziją baigė 1955 metais.
Apie mokymąsi gimnazijoje ji rašo: Nuolat jautėme
prievartinį sovietinės pasaulėžiūros brukimą. Bibliotekose neliko
nepriklausomoje Lietuvoje išleistų knygų. Naujieji vadovėliai sukeldavo
mums priešiškumo jausmą. Buvome verčiami daug ko nežinoti iš savo
tautos istorijos, literatūros. Mokykla nepaveikė mano įsitikinimų,
nes perteiktos mokiniams žinios prieštaravo realybei. Mes, mokiniai,
dažnai matėme girtų stribų siautėjimus, grobstant ištremtų žmonių
turtą, nušautų Lietuvos partizanų kūnų išniekinimą. Reali tikrovė
labai skyrėsi nuo mokyklose brukamų socializmo-komunizmo idėjų.
Kolūkinis gyvenimas skurdino gyventojus, paversdamas juos beteisiais
baudžiauninkais. Daugelyje jaunimo organizacijų kova su bolševizmu
buvo vienas pagrindinių kovos barų.
1955 metais baigusi vidurinę mokyklą N.Kairiūkštytė
nesėkmingai bandė stoti į Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.
Metus dirbo kolūkio apskaitininke. 1956 metais įstojo į Kauno kooperatinę
mokyklą. Ją baigusi dirbo Šakių rajono vartotojų kooperacijos kooperatyvų
sąjungoje organizatore-instruktore. 1959 metais įstojo į Vilniaus
pedagoginio instituto Gamtos mokslų fakultetą, kurį sėkmingai baigė
1964 metais. Nukreipta dirbti dėstytoja Daugų žemės ūkio technikume,
kur dėstė istoriją, visuomenės mokslą, buvo grupės auklėtoja.
1971 metais sėkmingai išlaikė egzaminus į Lietuvos
istorijos aspirantūrą, išvyko į Vilnių ir gavo nagrinėti temą Klaipėdos
pramonė ir darbininkai 1945-1960 metais. 1973-iaisiais kviečiama
dirbti į Lietuvos istorijos institutą, kur išdirbo iki 1998 metų.
Šiame institute istorikė praleido ilgiausią ir prasmingiausią savo
gyvenimo dalį. Pradėjo dirbti laborante, vėliau tapo vyresniąja
moksline bendradarbe. Disertaciją apgynė 1988 metais. Lietuvos istorijos
institute N.Kairiūkštytė 1959-1985 metais tyrinėjo Lietuvos mokslo
klausimus rengiamam Lietuvos istorijos V tomui, taip pat Lietuvos
mokslinių draugijų kolektyvinei monografijai apie visuomenines organizacijas.
1987 metais išleido monografiją Klaipėdos pramonė ir darbininkai
1945-1960 m.. 1999-aisiais išleista Marcelės Kubiliūtės gimimo
100-osioms metinėms 1998 metų konferencijos medžiaga bei atsiminimai
apie ją Dek širdie, ant amžino aukuro.... 2001 metais išspausdinama
monografija Vilniaus vadavimo sąjunga 1925-1938 m..
Be to, mokslininkė tyrė Lietuvos gyventojų migracinius
srautus, paskelbė straipsnių mokslo žurnaluose, dalyvavo tarptautinėse
konferencijose, kai kuriuose jų paskelbė tezes. Yra aktyvi kelių
organizacijų dalyvė: Vilnijos draugijos, Mažosios Lietuvos tarybos
ir kitų. Mokslininkė N.Kairiūkštytė nemažai prisidėjo prie tautinės
sąmonės ugdymo.
Vilnius
© 2005 "XXI amžius"
|
