„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2009 m. birželio 5 d., Nr. 3 (31)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Muziejininko dovana

Bronius VERTELKA

Muziejininkas
Antanas Stapulionis

Muziejus po atviru dangumi

Girnų eilė

Pasvalio dubenuotųjų akmenų ir girnų kolekcijos savininkas Antanas Stapulionis tai, ką turi surinkęs per kelis dešimtmečius, nusprendė dovanoti Pasvalio krašto muziejui. Bėga metai, prastėja sveikata, gali atsitikti taip, jog prižiūrėti unikalios dubenuotųjų akmenų ir girnų kolekcijos nebebus kam. Savo šeimos rate nutarė, jog geriausia ją atiduoti valstybės, tai yra muziejaus, priežiūrai. Tai suteiks garantiją, jog kolekcija nebus palikta likimo valiai.

Girnų be įgūdžių nepadarysi. Jos būdavo iškalamos iš akmens ar granito, kadangi dar nebuvo išrasta rišamųjų medžiagų. Girnomis malė grūdus, gamino kruopas ar miltus gyvuliams. Iš rupaus malimo miltų net iškepdavo ragaišį. Girnos ypač pravertė karo ar suirutės metais. Melioracijai griaunant vienkiemius, Antanas Stapulionis, jau būdamas brandaus amžiaus, pradėjo rinkti girnas. Pomėgį kraštotyrai turėjusiam vyrui daug pasitarnavo melioratoriai. Didžiausia girnapusė, ant kurios Antano uošvis kalvis kaustydavo ratus, sveria apie toną, mažiausia – apie 30 kilogramų. Kolekcijoje net 300 girnų. Pamatęs, kad girnų po truputį mažėja, sukrovė jas į maždaug trijų metrų aukščio piramidę ir taip atsikratė vagių.

Lietuvoje gausu akmenų, kurie akį traukia savo forma, spalva, dydžiu. Tokių akmenų, apipintų mitais, sakmėmis, legendomis ir pasakomis, yra išlikusių iki dabar. Tai dubenuotieji, pėduotieji, datuoti ar dar kitaip žmogaus paženklinti akmenys. Tai pagoniškojo tikėjimo palikimas, unikalus baltų religijos paminklas. Įsitvirtinant krikščionybei ir nykstant pagoniškiems papročiams, jie neteko buvusios reikšmės. Iki mūsų dienų išlikę akmenys išsaugojo dekoratyviąją reikšmę ir istorinę vertę. A. Stapulioniui pavyko surasti ir atsivežti 66 tokius akmenis. Stambiausias jų – daugiau kaip metro pločio, mažiausias su dviem dubenėliais priešingose pusėse – vos 20 centimetrų skersmens.

Iš gatvinių sodžių keliantis į vienkiemius dubenuotuosius akmenis padėdavo prie gryčios ar klėties slenksčio, o kai kuriuos jų panaudojo vietoje pamatų ar juos tiesiog įmūrijo. Dėl kiekvieno akmens teko su jo savininku tartis, jam aiškinti, kodėl juo domisi. Ekspozicijoje yra ir dviejų dvarų valdų riboženkliai. Jie būdavo statomi ant jų kampų. Vienas jų, pažymėtas „S“ raide, ženklino Sinkonių dvarą, kitas riboženklis – iš Moliūnų dvaro, ant jo išlikę skaičiai 1775.

Visa ekspozicija užima apie 13 arų. Ją perduoti Pasvalio krašto muziejui čia dirbantis A. Stapulionis tikisi dar šiemet.

Pasvalys
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija