„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2009 m. birželio 5 d., Nr. 3 (31)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Meldėsi už dviejų prelatų motiną

Virginija LAPIENĖ

Marija Šiurienė, dviejų prelatų mama,
džiaugiasi visais savo vaikais

Gegužės 16-ąją, šeštadienį, Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje susirinko vėžaitiškiai bei garbūs svečiai pasveikinti Mariją Šiurienę, šventusią 85-ąjį gimtadienį. Pasveikinti dviejų kunigų motiną atvyko ir Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ. Ta proga iš Romos sugrįžo jos jauniausias sūnus prelatas Petras Šiurys, Popiežiškosios šv. Kazimiero kolegijos rektorius, Italijos lietuvių kapelionas, Telšių vyskupo generalvikaras prelatas Juozas Šiurys, Vėžaičių parapiją aptarnaujantis Gargždų klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas bei kiti svečiai kunigai.

Vyskupo padėka

Tą dieną neįprastu laiku Vėžaičių bažnytėlėje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios – buvo meldžiamasi už dviejų prelatų motiną Mariją Šiurienę. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, giedojo Vėžaičių bažnyčios choras, vadovaujamas Dalios Katauskienės.

Per pamokslą vyskupas padėkojo motinai, užauginusiai du sūnus Bažnyčiai ir Tėvynei, ir įteikė Marijos paveikslą, palinkėjęs nuolatinės Švč. Mergelės Marijos globos.

Sūnus prelatas Juozas dėkojo tėveliams už gražią šeimą, apgailestaudamas, kad tėvelis jau 17-us metus ilsisi amžinybėje. „Dėkojame Viešpačiui, kad turime tokią gerą mamą, apdovanotą gera sveikata“, – ištarė jis. Sūnus Petras, sakydamas „Turiu mamą – turiu namus“, užrišo mamai jubiliejinę juostą.

Vyskupas suteikė iškilmingą ganytojinį palaiminimą jubiliatei ir visiems susirinkusiesiems.

Malda – kaip valgis

Marijos Šiurienės bei jos vyro Jono gimtinė – Rusinų kaimas. Ten gimė ir jų vaikai. Beveik prieš 40 metų Šiurių šeima atsikraustė į Vėžaičių miestelį, iš čia studijuoti į Kauno kunigų seminariją išvyko vyresnysis sūnus Juozas ir jaunėlis Petras. Guvi, energinga, nuolat besišypsanti jubiliatė sako: „Didžiausias mano džiaugsmas – vaikai: keturios dukterys ir trys sūnūs. Jie visi geri. Turiu 15 anūkų ir 9 proanūkus“.

Jubiliatės šeima buvusi labai pamaldi. Malda buvo tokia pat svarbi, kaip ir valgis. „Sekmadieniais su dukromis ir sūnumis eidavome į bažnyčią – nedirbome. Visada šventėme bažnytines šventes. Per jas neleidome vaikų mokyklą“, – pasakojo Marija Šiurienė. Ji prisiminė, kad gegužinės pamaldos vyko jų namuose – dalyvaudavo visa šeima.

Taigi vyresniojo sūnaus Juozo pasirinkimas kunigo tarnystę tėvus nudžiugino. Vėliau šį gyvenimo kelią pasirinko ir pagrandukas Petras. Jubiliatė pasakojo, jog sūnus Jonas irgi baigęs aukštąjį mokslą, miškininkas, tik dukros mokslo nesiekusios.

Jubiliatė liūdnai ištarė, kad senokai vyras ilsisi amžinybėje, tačiau dar sulaukęs Petro primicijų – pirmųjų šv. Mišių. „Iki mūsų auksinių vestuvių sukakties buvo belikęs pusmetis, – kalbėjo ji. – Abiem buvo labai gera. Mes keliaudavome į atlaidus Klaipėdoje, Palangoje, Rietave ir kitur. Tai buvo didelis malonumas“.

Šviesuolė

Dabar Marija Šiurienė į pamaldas Vėžaičių bažnytėlėje mina dviračiu. „Visą gyvenimą su dviračiu važiuoju – mašinos vairuoti neišmokau, – šypsojosi jubiliatė. – Sveikata nesiskundžiu – vaistų beveik nevartoju.“

Ir dabar ji dalyvaujanti ne tik šv. Onos atlaiduose Vėžaičiuose, bet važiuojanti į kitus miestus ir miestelius. Jeigu artimieji negali nuvežti, sėda į maršrutinį autobusą.

M. Šiurienė džiaugiasi pamačiusi pasaulio: lankėsi Vokietijoje, Anglijoje, Amerikoje, o Romoje – net tris kartus.

Nepailstanti Marija kepa burnoje tirpstantį šakotį, o paragavusieji duonkepėje krosnyje jos keptos duonos sako, kad ši gardžiausia pasaulyje. Vėžaitiškė darže užsiaugina daržovių, laiko vištų. Ji dar daug kur suspėja, daug kuo domisi.

Prieš porą metų Vėžaičių bendruomenė Mariją Šiurienę, visada trykštančią gyvenimo džiaugsmu ir žavinčią kitus, už gilaus tikėjimo pavyzdį, padėjusį pakelti gyvenimo sunkumus, nominavo miestelio šviesuole.

Vėžaičiai, Klaipėdos rajonas
Aidano VALAIČIO nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija