Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Laikas ir žmonės

Ilgaamžiškumo paslaptis – ramus, taikus būdas

Birutė NENĖNIENĖ

Jubiliejaus šventėje Konstancija Varnagirienė sėdėjo tyli, akylai stebėjo linksmus sveikintojų veidus

Jubiliatei sveikinimo žodžius taria Globos namų direktorius Rimas Murinas ir socialinė darbuotoja Zina Pečiulienė

Vilkaviškio rajono Gudkaimio globos namų gyventojai  Konstancijai Varnagirienei  liepos 19-ąją sukako šimtas metų. Šia proga įstaigos administracija surengė gražią jubiliatės pagerbimo šventę.

Šiuose savivaldybės globos namuose gyvena dar viena  į antrąjį šimtmetį įkopusi žvali senutė Marija Karalienė. Sakoma, jog tos pačios akys juokiasi, tos pačios akys verkia. Taip ir šių globos namų gyventojai vienais atvejais į tą pačią salę renkasi linksmintis, kitais – apgiedoti išlydimus į amžinybę.

 Nepaisant garbaus gyventojų  amžiaus ar negalavimų, jų širdys pilnos  gėrio ilgesio ir gyvenimo grožio troškimo.

Konstacijos Varnagirienės gimtadienio proga pasisiūlė pakoncertuoti Marijampolės laisvalaikio ansamblis „Šarma“ iš Narto kaimo, vadovaujamas Kristinos Večkienės. Šiame ansamblyje dainuoja K. Varnagirienės dukterėčia, jaunesniojo brolio dukra Vida Budrevičienė. Moteris ir sugalvojo tetą pasveikinti originalia dovana – koncertine programa, kurioje aidi lyriškos, senoviškos dainos.

Globos namų administracija ir dukterėčia šimtametę apjuosė jubiliejine juosta, įteikė gėlių ir dar padovanojo jaunosios kartos giminaitės padarytą rožinį. Jubiliatę sveikino rajono savivaldybės, Sodros, Kybartų seniūnijos atstovai. Jubiliatė ir šventės svečiai, kuriais buvo visi vaikštantys globos namų gyventojai, vaišinosi rėmėjų, Kybartų „Srovės“ įmonės iškeptu dviaukščiu tortu su skaičiumi „100“. Ansamblietės viešnios  užvedė „Ilgiausių metų“...  Ta proga šampano gurkšnelį paragavo ir šimtametė. O paskanavusi gimtadienio torto prasitarė, jog tokių skanumynų gyvenime retai kada teko ragauti.

K. Varnagirienė prisipažino, jog labai jaudinosi, laukdama šios šventės, nes nėra šventusi savo gimtadienio. Sakė, jog  didžiausią dėkingumą jaučianti  visiems ja besirūpinantiems, ypač globos namų direktoriui Rimui Murinui. Senolės giminaitė V. Budrevičienė irgi gyrė palankią seneliams aplinką, sukurtą globos namuose. „Kai močiutę iš Globos namų buvome parsivežę į vieną giminės susibūrimą, netrukus ji pradėjo nerimauti ir klausti, kada mes ją parvešime į namus. Manau, jog tai daug ką pasako“, – kalbėjo V. Budrevičienė.

Nuolatiniais namais Gudkaimio globos namai K. Varnagirienei tapo prieš dešimt metų. Keturvalakių seniūnijoje gyvenusi moteris savo vaikų nesusilaukė. Likusi našlė glaudėsi prie jaunesniojo brolio šeimos. Anot senolės, ji visą gyvenimą buvo paprastas žmogus, juoda darbininkė. Jokio išsimokslinimo neįgijusi, Konstancija pati išmoko kaimiškų darbų, kolūkių laikais dirbo laukininkystės brigadoje. Ilgaamžiškumą gal lėmė jos darbštumas, ramus, taikus būdas, sugebėjimas nedaryti problemų dėl gyvenimo sunkumų.

Viskuo aprūpinta senatvėje  senolė sakė, jog labiausiai pasiilgsta savo kaimo, Keturvalakių parapijos atlaidų. Užtat  prisiminimuose vis iškyla senosios sodybos. „Bet jų seniai ten nėra, neliko nė medžio – tik plyni laukai“, – šimtametės balse nuskambėjo liūdesys dėl to, kas buvo padaryta prieš daugelį metų perkeliant vienkiemius į gyvenvietes.

Vilkaviškio rajonas
Autorės nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“