„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2011 m. lapkričio 4 d., Nr. 5 (43)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Gyvenimo mokykloje vietos neliko tik audimui

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Valerija Usorienė prie Švč. Mergelės
Marijos skulptūros, kurią
jai dovanojo kun. Petras Purlys

Ukmergės rajone, Žemaitkiemyje, gyvenanti Valerija Usorienė skaičiuoja šešiasdešimt aštuntuosius gyvenimo metus. Praskrieję dešimtmečiai užgrūdino moterį, daug ko išmokė. Nėra nė vieno moteriško darbo, kurio ji nemokėtų atlikti. Pašnekovė prisipažįsta, kad nemoka tik austi. Kiekvieną savo darbelį Valerija apipina lietuvių liaudies dainomis, ypač mėgsta giedoti. Po bažnyčios skliautais jos balsas skamba daugiau nei du dešimtmečius.


Viską darė tik dėl savęs

Vytautas Bagdonas

Algirdas Jočys savo gyvenimo
tiesiog neįsivaizduoja be gėlių,
dekoratyvinių augalų

Praėjusiais metais troškūniečio Algirdo Jočio sodyba „Gražiausios sodybos konkurse“ Anykščių rajone pateko tarp prizininkų. Ir neatsitiktinai. Vytauto gatvėje gyvenantis pensininkas Algirdas negaili pastangų, kad tvarka ir grožis būtų šios sodybos privalumas.

Kai Nijolė ir Algirdas Jočiai nusipirko namą, pradėjo rūpintis želdiniais. Pirko ir sodino dekoratyvinius augalus, medelius, gėles. „Viską, ką darėme – tik dėl savęs, o ne dėl kitų“, – prisipažįsta sodybos šeimininkas. – „Juk patiems gera gyventi, kai aplinkui tvarkinga, švaru...“ Kai kuriems augalams jau apie tris dešimtis metų. Kaip pasodino juos, taip šie ir auga. Ypač daug įvairių kadagių, kai kurie jau net nebetelpa erdviame kieme, „veržiasi“ į gatvę. Aplink visus augalus rūpestingai apravėta, nepamatysi nei žolelytės. Žalia veja reguliariai šienaujama. Dekoratyviniai krūmai, medeliai genimi, tad gražiai atrodo. Skoningai sukomponuotos gėlės. Viskas čia atrodo „savo vietoje“, kas daryta – padaryta „su širdimi ir protu“.


Sodyboje, kur auga „keptuvių medis“...

Vytautas BAGDONAS

Sodybos šeimininkė Dalia Ona
Šiukščiuvienė nestokoja energijos,
veržlumo, įvairių sumanymų
ir geros nuotaikos

Kai Anykščių rajono savivaldybės organizuojamo kasmetinio gražiausiai tvarkomų sodybų konkurso vertinimo komisijos nariai važiavo į Skiemonių seniūnijos Mačionių kaimą, kalba tuoj pasisuko apie vienos sodietės kieme esantį „keptuvių medį“. Tie anykštėnai, kurie ne kartą lankė gražiausiai tvarkomas rajono sodybas, apie šį neįprastą medį jau žinojo, tačiau pirmą kartą važiuojantiems tai buvo staigmena.


Po senelių globos namų pastoge...

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Direktorius klebonas
kun. Antanas Gutkauskas
ir jo pavaduotoja Rita Morkūnė

Sakoma, jeigu sulaukęs senatvės nebepajėgi apsitarnauti, neturi artimųjų, po kurių pastoge galėtum prisiglausti, arba jeigu net tavo artimiausieji, tavo mylimiausieji giminaičiai šnairuodami bodisi tavąja senatve, vienas kelias – belstis į senelių globos namus... Tiesa, senelių globos namai kartais vadinami prieglaudomis, ubagynais ir pan. Tai visada buvo lyg ir gyvenimo saulėlydžio, pažeminimo vieta, norint įbauginti seną žmogų, kad šis verčiau liktų  „vergauti“ jo neapkenčiančių žmonių aplinkoje...


Svarbiausia – pašaukimas

Genovaitė Baliukonytė

Tautodailininkė Janina Stasiukynienė

Alovėje (Alytaus r.) gyvenanti mokytoja-pensininkė, tautodailininkė, liaudies meistrė Janina Stasiukynienė, pavasarį atšventusi garbingą aštuoniasdešimtmetį, antrus metus dėl Parkinsono ligos priversta atsisakyti savo pomėgio nuo vaikystės – puošti ir gražinti aplinką bei žmones. Iki tol jos dailiais nėriniais, siuvinėtais namų apyvokos daiktais, paveikslais bei megztais drabužiais žavėjosi ne tik namiškiai, tautiečiai, bet ir užsieniečiai. Lenkijoje išleistame kataloge apie Pietinio Lietuvos regiono liaudies meistrus yra įrašas ir apie Dzūkijoje nutūpusios auksarankės suvalkietės dirbinius. Janina tautiniais motyvais kryželiu, rišeljė, pilnu siuvinėjimu yra išsiuvinėjusi nemažai rankšluosčių, servetėlių, staltiesių, patalynės komplektų, šalikėlių, kaklajuosčių ir kitokių dailių dirbinėlių, nesuskaičiuojamas galybes darbų nunėrusi vašeliu, adatėle ir numezgusi virbalais. Nors moteris daug savo darbelių yra pardavusi, išdovanojusi, bet dar nemažai jų likę ir spintoje.


Šventė globos namuose

Bronius VERTELKA

Globos namų direktorius
Patrikas Skrudupis dėkoja
solistei Elenai Grumbinienei

Baigiantis vasarai, Panevėžio šv. Juozapo globos namai  rengia  Padėkos dieną. Tokia šventė – šiemet jau trečioji – buvo rugpjūčio 25-ąją. Renginyje  dalyvavo ir šių namų gyventojai, kam neleido sveikata, jį stebėjo iš balkono. Šventė prasidėjo daina iš videofilmo „Giminės“, kurią atliko globos namų darbuotojai  bei direktorius Patrikas Skrudupis. Šių namų įkūrėjas mons. Juozapas Antanavičius  pasakojo, kaip vyko statybos: vienas verslininkas paaukojo kelis šimtus, o senučiukė moterytė – visą tūkstantį litų. Šventės globėjas Seimo narys Julius Dautartas sakė, jog senatvės sulaukusių žmonių globa – labai svarbus ir atsakingas dalykas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija