|
Kaip KGB mėgino gerinti savo įvaizdį 1989 metais
Darius JUODIS
Sovietinis saugumas ir jo bendradarbiai visuomet
stengėsi viešai pateikti kuo geresnį savo įvaizdį. Jie, išlaikydami
savo veiklą visiškoje paslaptyje ir neatskleisdami jokių rimtesnių
faktų iš savojo gyvenimo, kūrė tauraus čekisto paveikslą, kurį pateikdavo
visiems reikalingiems adresatams, o pirmiausiai sovietiniams piliečiams.
Jų vaizduojamas saugumietis buvo bebaimis, drąsos kupinas, įžvalgus,
pergudraujantis viso pasaulio žvalgybas tiek nacistines, tiek
,,imperialistines, atskiriantis ,,liaudies priešus nuo sąžiningų
sovietinių piliečių. Tai buvo tobulas nematomojo fronto karys, realybėje
apipintas prasimanymais ir legendomis. Tokį jo vaizdinį norėta pristatyti
visuomenei. Apie tai rašyti grožiniai ir tariamai ,,dokumentiniai
straipsniai, knygos ir sukami propagandiniai filmai. Tokia tradicija
gyvybinga ir šiandieninėje Rusijoje. Vėl prisimenami sovietiniai
kūriniai, liaupsinantys specialiųjų tarnybų karius, kuriama nauja
mitologija apie juos. Kaip nekeista, bet ir lietuviškos televizijos
retransliuoja tuos proto apdūmimui skirtus filmus ir netiesiogiai
patarnauja kitos šalies propagandos mašinai. Bet norisi tikėti,
kad šių filmų pagalba demonstruojamu melu tiki vis mažiau žmonių
tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje.
Visai kitokį įspūdį palieka liudininkų prisiminimai
ir netgi pačio sovietinio saugumo dokumentacija. Ten galime aptikti
jau daug mažiau to tariamojo heroizmo. Čia atsiveria kiti vaizdai,
nepaslėpti po gražiomis kaukėmis. Žemiau publikuojamas dokumentas
nukelia į 1989 metų realijas. Tuo metu jau įsidrąsinę rašytojai,
istorikai ir šiaip įvykių liudytojai pradėjo atskleidinėti tikroviškesnį
praėjusios istorijos vaizdą, nagrinėti iki tol draustas temas. Aišku,
tai susilaukė visuomenės dėmesio. O KGB skleidžiama dezinformacija
vis mažiau tikėta. Todėl ir šios įstaigos vadovai susirūpino, kaip
pagerinti vis smunkantį savąjį įvaizdį. Archyve išliko užfiksuoti
LSSR KGB 1-ojo skyriaus, kitaip vadinamo Žvalgybos skyriaus, slaptųjų
bendradarbių pasiūlymai šiuo klausimu. Publikuojamas raštas buvo
skirtas tos pačios institucijos Informaciniam-analitiniam skyriui,
kuris paprastai atlikdavo gaunamos informacijos apibendrinimus ir
analizes. Pažvelkime į kai kuriuos spausdinamo dokumento akcentus.
Matyti, jog kai kurie saugumo agentų pastebėjimai
iš dalies atitiko to meto realybę. Slaptieji bendradarbiai teigė,
jog negatyvus (aišku, čia vartojama švelni žodžio forma) požiūris
į sovietinį saugumą susiformavo pokario metais, kuomet KGB pirmtakai
NKVD ir NKGB veikė be jokių didesnių suvaržymų ir turėjo didelę
veikimo laisvę: galėjo tremti į Sibirą, žudyti ir kt. Tokie prisiminimai
dar buvo gyvi žmonių atmintyje. Taip pat dokumente agentų pažymima,
jog KGB veikloje nebūta viešumo, nors SSRS paskelbta ,,glasnostj
politika. Tai galima įvardyti kaip akivaizdų ir teisingą pastebėjimą,
bet nuo to niekas nepasikeitė, nes daugiau viešumo niekada neatsirado.
Abejones kelia saugumo bendradarbių pateikti apibendrinimai,
kaip galima būtų pagerinti savąjį įvaizdį. Abejotina, ar iš viso
ką nors buvo įmanoma pakeisti vadovaujantis tokiais patarimais.
Agentai siūlė užimti vos ne neutralią vietą tarp ,,Sąjūdžio ir
,,Jedinstvo. Sovietinis saugumas buvo aiškiai pastarosios organizacijos
pusėje ir savų nuostatų nepakeitė, greičiausiai net nemanė kažką
keisti. Apie dokumente siūlomą paklusimą respublikinei valdžiai,
o ne partinei, irgi netenka daug kalbėti. KGB net nenorėjo, net
nebandė paklusti, ypač po Kovo 11-osios atėjusiai valdžiai. Prisirinkę
informacijos, agentai dėl savo autoriteto pakėlimo gyventojų akyse
siūlė kovoti su išaugusiu organizuotu nusikalstamumu. Nesama žinomų
faktų apie sėkmingą KGB kovą su kriminaliniais nusikaltėliais Lietuvoje,
nors yra duomenų apie direktyvos, įpareigojančios bendradarbiauti
su Vidaus reikalų ministerija, (MVD) kovojant su besiplečiančiu
nusikalstamumu, pateikimą iš viršaus.
Čia agentų pasiūlymai nieko dėti, nes tai KGB
visasąjunginės veiklos pasekmė. Rusų autoriai vis dėlto mano, jog
pagal aukštesnius nurodymus KGB bandė įsijungti, bet neturėjo jokios
patirties ir todėl rezultatai buvo nežymūs. Nusikalstamumas toliau
plėtėsi, o tam padėjo korumpuota pati sistema tiek MVD, tiek ir
KGB viduje, kurios pakeisti nebuvo įmanoma.
Publikuojamas dokumentas tik parodo, kad KGB rinko
savos agentūros žinias apie visuomenės nuotaikas, remiantis jomis
darė apibendrinimus. Neatmeskime galimybės, kad šiuo atveju buvo
stengtasi bent prieš aukštesnę valdžią pavaizduoti, esą dar kažkas
dirbama. Tuo metu KGB jau nesugebėjo valdyti politinių įvykių šalyje
ar bent juos kardinaliai paveikti. Iš agentų siūlomų darbų įvaizdžiui
pagerinti irgi nieko nenuveikta, jokio teigiamo įvaizdžio nesuformuota,
nors dezinformaciją dar bandyta skleisti per įvairius kanalus.
Slaptai
egz. Nr. 2
Lietuvos SSR KGB IAO viršininkui
Papulkininkiui drg. A.A. Kostomachinui
Į Nr. 15/2883 nuo 1989 lapkričio 30
Mūsų per patikimą ir kompetentingą agentūrą surinkta
informacija apie įvairių gyventojų sluoksnių nusistatymą į KGB organus,
padėties ir vaidmens įvertinimą valstybėje ir atsinaujinančioje
visuomenėje leidžia padaryti tokius apibendrinimus.
1. Įvairių visuomenės sluoksnių, tarp jų ir inteligentijos,
nusistatymas į KGB organus daugiausiai negatyvus. Toks nusistatymas
susiformavo dar pokariniais metais pasėkoje NKVD kariuomenės ir
darbuotojų baudžiamųjų veiksmų ir teisėtumo pažeidimo. Įvertinant
tai, kad KGB organai neatsisakė nuo savo veiklos iš perėmimo principo
(apie tai inteligentijai žinoma), oficialiai nepasmerkė ir neatsiribojo
nuo praeitų klaidų, daugelis mano, kad jie taip pat turi atsakomybę
už buvusius soc. teisėtumo pažeidimus.
Negatyvaus visuomenės nusistatymo į KGB organus
formavimą skatina publikacijos neformalioje spaudoje, o taip pat
oficialiuose leidiniuose (pavyzdžiui, Kauno tiesa), medžiagos
serija apie NKVD veiklą pokariniame periode, Lietuvos buržuazinės
inteligentijos ir kitų asmenų, nepagrįstai represuotųjų ir t.t.
atsiminimų išleidimas.
Reti KGB vadovų pasisakymai šiame fone neduoda
reikiamo efekto, tuo labiau jie yra gynybinio pobūdžio.
Savo pasisakymuose masinės informacijos priemonėse
ir prieš visuomenę KGB atstovai duoda nuorodą į organų specifiką.
Tai žmonėse kelia susierzinimą ir jausmą, kad KGB stovi virš valstybės
ir jo veikla nepasiduoda kontrolei. Demokratizacijos sąlygomis ir
teisinės valstybės kūrime toks priėjimas netinkamas.
2. Valstybės saugumo organų darbe viešumo plėtimasis
gyventojų priimamas teigiamai. Su susidomėjimu svarstyta apvalaus
stalo laida per centrinę televiziją (ją vedė politinis apžvalgininkas
Cvetkov). Su pritarimu skaitytojai priima pranešimą apie KGB kartu
su MVD kovą prieš organizuotą nusikalstamumą. Kartu su tuo agentūra
pažymi, kad po kol kas Komiteto veikloje viešumos labai mažai. Nepakankamu
lygiu apžvelgti naujai sukurto padalinio sovietinės konstitucinės
santvarkos apsaugai uždaviniai.
Kai kurie agentai iš kūrybinės inteligentijos
darbuotojų mano, kad KGB derėtų sukurti biurą ryšiui su gyventojais
palaikyti ir masinės informacijos priemonėmis periodiškai rengti
vadovaujančių darbuotojų (ne tik pirmininko) susitikimus su žurnalistais.
Taip pat išsakoma nuomonė, kad KGB turėtų stovėti
konstitucinės santvarkos apsaugos pozicijose, būti progresyvių demokratinių
pasikeitimų šalyje šalininku, išsakyti savo negatyvų nusistatymą
ne tik kairiesiems ekstremistams (respublikoje tai ,,Lietuvos laisvės
lyga, ,,Lietuvos nepriklausomybės sąjunga ir kitos), bet ir ,,Jedinstvo,
ir ,,Sąjūdžio konservatyvaus sparno atskiriems lyderiams.
Atsižvelgiant į Lietuvos SSR Konstitucijos 6 straipsnio
panaikinimą (laukiama, kad ateityje taip pat pasielgs SSRS liaudies
deputatų suvažiavimas) ir daugiapartinės sistemos susidarymą, KGB
organai turi atsisakyti nuo partiškumo savo darbe, saugoti konstitucinę
santvarką ir išskirtinai paklusti respublikos aukščiausiajai (o
ne partinei) valdžiai. Su tuo, kad išsikovoti autoritetą ir didesnį
pasitikėjimą tarp žmonių, pagal agentūros nuomonę, numatoma tikslinga,
kad Valstybės saugumo komitetas viešai išsakytų tokią poziciją.
3. Dėl viešumo praplėtimo KGB organų veikloje
ir nustatymo dialogo su gyventojais, pagal patikimųjų nuomonę, nepakanka
pranešti tik faktus apie vykdomas operacijas, pirmiausiai viešuma
turi paliesti tokių klausimų apžvelgimą, kaip KGB organizacijos
ir valdymo principus; jų užimamą vietą valstybinės valdžios struktūrose;
kadrų parinkimo ir formavimo principai, jų tautinė sudėtis; Komiteto
sprendžiami uždaviniai, KGB darbuotojų veiksmų paskundimo galimybė
ir t.t.
4. Su tikslu iškovoti KGB organams autoritetą
derėtų aktyviau įsijungti į kovą su organizuotu nusikalstamumu ir
narkotikų bizniu, vykdyti savarankiškas operacijas, o taip pat su
MVD. Visuomenėje nusistovėjo tvirta nuomonė apie tai, kad KGB turi
patyrusius ir kvalifikuotus kadrus, žino kovos su nusikaltėliais
metodiką, jie turi būtinas technines priemones ir t.t.
Liet. SSR KGB 1 Skyriaus viršininkas
Pulkininkas V.L.Karinauskas
1989 metų gruodžio 26
½ 2736
Tikra: LSSR KGB 1 Skyriaus 2 Poskyrio
viršininko pav. majoras Sinkevičius
LYA, f. K-1, ap. 49, b. 333, l. 297 298.
Mašinraštis. Versta iš rusų kalbos.
© 2007 XXI amžius
|
