Rusijos aukso amžius

Dar ne taip seniai, vos prieš keletą metų, kai kurie analitikai prognozavo ne itin džiugius laikus Rusijai. Esą labai prasta šios šalies demografinė padėtis. Dėl besaikio vyrų girtuokliavimo, dėl prastos medicininės priežiūros, dėl mažo gimstamumo, analitikų duomenimis, rusai tapo bene sparčiausiai nykstančia tauta pasaulyje. Kiti analitikai spėdavo, jog Rusijos Federacija niekaip neišsilaikys dabartinėse savo ribose – anksčiau ar vėliau suskils į keletą atskirų, savarankiškų valstybių. Pavyzdžiui, natūraliai atkris Tolimieji Rytai, Sibiras, Kaukazas, dar kas nors. Tokį scenarijų prognozavę mokslo vyrai omenyje turėdavo, be kita ko, ir didžiulę Kinijos įtaką. Girdi, kai kuriuose netoli sienos su Kinija esančiuose regionuose rusai jau tapo mažuma, valdoma gausių kinų imigrantų. Ar šiandien Rusija panaši į skurstančią, savimi nepasitikinčią valstybę? Žvelgiant į Vladimiro Putino susitikimus su JAV, Europos Sąjungos ar Kazachstano vadovais, šiandien ši mūsų kaimynė išgyvena aukso amžių, o ne nuosmukį. Štai kad ir paskutinioji Rusijos prezidento viešnagė į Vašingtoną. JAV vadovai V.Putiną priėmė savo asmeninėje rezidencijoje nuolankiai, akivaizdžiai pataikaudami. V.Putinas daug sykių pažemino tiek JAV, tiek Europos lyderius, piršdamas jiems savo demagogiškas kalbas apie rusiškos demokratijos specifiką, apie savo taikdariškus, humaniškus tikslus Čečėnijoje, Gruzijoje ir visame likusiame pasaulyje. O JAV bei Europos lyderiai dažniausiai tarsi klusnūs pavaldiniai linkčiodavo galvomis, be saiko Rusijai nuolaidžiaudami.

Prisiminkime paskutiniuosius vieno Europos Sąjungos aukšto rango politiko viešus pamokymus, kaip būtina bendrauti su Rusija. Ogi labai švelniai, vengiant grubių priekaištų, pamokymų. Net jeigu taip yra iš tiesų, Europai nereikėtų atskleisti visų savo bendravimo su Kremliumi subtilybių. Po tokių Europos lyderio atviravimų Rusija tikrai netaps labiau demokratinė, labiau žmogaus teises gerbianti valstybė. Liūdniausia, kad po tokio viešo Europos vadovo samprotavimų Maskva dar labiau įžūlės. Grubesnė taps pirmiausia derėdamasi su Baltijos kraštais, su Lenkija. Karti gyvenimiška patirtis byloja: su Rusija reikia šnekėtis tik kaip lygus su lygiu – kietai, tvirtai, drąsiai. Su tokiais kaimynais Maskva skaitosi. Tad kodėl Europos lyderis toks geras Rusijai? Ar čia Rusija dėl pašokusių naftos ir dujų kainų ženkliai sustiprėjo, ar Europa taip nusilpo, supančiota rusiškų naftotiekių ir rusiškų dujotiekių?

Iš prekybos juoduoju auksu kasdien į Rusijos biudžetą subyra milijardai JAV dolerių. Sėdėdamas ant tokio milžiniško pinigų maišo V.Putinas pajėgus įgyvendinti daug ambicingų planų. Rusijai niekas nepavydi finansinės sėkmės. Pasaulis trokšta tik vieno – kad Rusija atsisakytų imperinių ambicijų. Tačiau šie dalykai, regis, į Rusijos prezidento planus neįtraukti. Prisiminkime kad ir rusišką knygą, kurią šiandien su didžiausiu malonumu skaito tiek Rusijos elitas, tiek eiliniai rusai. Tame plačiai po Rusijos knygynus pasklidusiame leidinyje labai rimtai dėstomas vienas pasaulio vystymosi scenarijus, kuriuo remiantis, lietuviai, latviai ir estai bus iki vieno išnaikinti – nušluoti nuo žemės paviršiaus. Mūsų iš viso neturi būti, nes mes, knygos autoriaus teigimu, esame nedėkingi niekšai, išdavę Rusijos interesus – užuot draugavę su Rusija, pradėjome bičiuliautis su Amerika. Tos knygos niekas iš oficialios Rusijos valdžios nepasmerkė.

O ką – Rusija turtinga. Ji šiandien gali leist sau bet ką, beveik bet ką, – papirkinėti ne tik žurnalistus, laidų vedėjus, ne tik Lietuvos, bet ir Europos, Amerikos politikus. Rusijos šnipų dabar pasaulyje kur kas daugiau, nei „šaltojo karo“ metais. Todėl nesunku suvokti, kokia nepavydėtina ir sudėtinga Baltijos valstybių padėtis. Ką mūsų slaptosios tarnybos gali priešpastatyti Rusijos slaptosioms tarnyboms, nestokojančioms nei kadrų, nei finansų? Vienas Lietuvos slaptųjų tarnybų karininkas, lygindamas finansines Lietuvos ir Rusijos galimybes, paskaičiavo, kad Kremliui surasti keliolika milijonų dolerių Lietuvos pareigūnams papirkti – vienas juokas.

Ar pavyks lietuviškoms slaptosioms tarnyboms atlaikyti Rusijos spaudimą, kai net kai kurie Amerikos ir Europos galiūnai keliaklupsčiauja prieš Kremlių?

© 2007 „XXI amžius“