„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2007-iųjų rugsėjo 19 d., Nr.5


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Baltais siūlais siūta istorija

Petras KATINAS

Rudolfas Hesas (1894-1987)

Pasaulis vėl prisiminė įvykį prieš 20 metų, kai 1987 m. rugpjūčio 17 d. Berlyno Špandau kalėjime buvo rastas, kaip teigiama, pasikoręs vienintelis šio kalėjimo kalinys, buvęs vienas artimiausių buvusio Trečiojo Reicho fiurerio Adolfo Hitlerio žmonių – Rudolfas Hesas (1894-1987). Jis nuo 1925-ųjų buvo asmeninis Hitlerio sekretorius, o nuo 1933 metų – nacionalsocialistų partijos pirmininko, t. y. paties fiurerio, pirmasis pavaduotojas. 1941 m. gegužės 10 d. slapta atskrido lėktuvu į Didžiąją Britaniją ir, kaip skelbiama, Hitlerio vardu pasiūlė Anglijai sudaryti taikos sutartį su Vokietija ir kartu pulti Sovietų Sąjungą. Po šio įvykio Hitleris paskelbė, kad jo pavaduotojui susimaišė protas. Garsusis atvykėlis buvo pasodintas į Londono Tauerio kalėjimą, o 1946 metais Niurnbergo procese buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos kaip vienas iš Antrojo pasaulinio karo organizatorių ir kurstytojų.

Apie R.Heso istoriją prirašyta daugybė knygų ir komentarų. Iki šiol pateikiamos pačios neįtikinamiausios jo skrydžio į Angliją versijos. Tačiau vargu ar jomis galima tikėti. Telieka palaukti dar 34 metus, kada slaptieji Didžiosios Britanijos archyvai, taip pat R.Heso apklausos protokolai pagal įstatymus bus išslaptinti.

R.Heso sūnus Volfas Riudigeris ir jo advokatas Zaidlis jau mirę. O jo vaikaitis, dirbantis inžinieriumi vienoje didelėje Vokietijos gamykloje, pareiškė, kad R.Heso giminė atšaukė savo pilietinį ieškinį iš Londono teismo, kuriame buvo prašoma pateikti šeimai slaptus apklausų duomenis. Viena iš versijų, kurią dabar pablogėjus Maskvos ir Londono santykiams vėl ėmė skelbti kai kurie Rusijos istorikai bei komentatoriai, yra ta, kad Londonas ir Berlynas rezgė sąmokslą prieš SSRS. Remiamasi jau mirusio R.Heso sūnaus Volfo Riudigerio esą 1982 metų pasakojimu, kad jis, lankydamas tėvą Špandau kalėjime, jam buvo perdavęs du raštelius su klausimais: „Ar žinojo apie tavo misiją į Angliją Hitleris?“ Ir gavo atsakymą: „Taip“. Antrasis klausimas tėvui esą buvęs: „Jeigu tavo skrydis į Angliją būtų pavykęs, ar Hitleris būtų ryžęsis pulti SSRS?“ – „Žinoma“, – lyg ir atsakęs vienintelis Špandau kalėjimo kalinys. Todėl Volfas Riudigeris esą buvo įsitikinęs, jog Britanijai buvo naudinga, kad Hitleris užpultų SSRS, ir ji padarė viską, kad taip įvyktų. Esą R.Hesui buvo garantuota, kad Anglija nutrauks karo veiksmus prieš Vokietiją, jeigu fiureriui pavyks greitai sutriuškinti Sovietų Sąjungą. Manoma, kad tokie duomenys yra Anglijos slaptuose archyvuose.

Tuo tarpu buvęs Špandau kalėjimo sovietams atstovaujantis direktorius Vladimiras Černych kategoriškai atmeta tokius gandus. Neseniai jis rašė: „Likus maždaug metams iki R.Heso mirties, aš daviau nurodymą vienam iš sovietinių kalėjimo prižiūrėtojų padaryti kruopščią Heso drabužių kratą. Jo kišenėse buvo rasta daug įvairių užrašų, kuriuose aprašomi Antrojo pasaulinio karo pradžios įvykiai. Tarp jų buvo ir raštelis su prašymu perduoti šiuos užrašus vienam nenustatytam asmeniui. Tas prašymas buvo adresuotas prancūzų kunigui, kuris aptarnavo Špandau kalėjimą. Galima pažymėti, kad to kunigo tėvą naciai nužudė vienoje koncentracijos stovykloje. Tad jeigu Hesas būtų norėjęs atskleisti kokias nors paslaptis, jis tai galėjo padaryti jau seniai“.

O kai kurie R.Heso šeimos nariai teigia, kad jis artimai bendravo su Londono elito atstovais. Pagaliau Hesas 1937 metais slapta susitikinėjo su buvusiu karaliumi Eduardu VIII, o R.Hesui sėdint Tauerio kalėjime jį lankė netgi karališkosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis.

Galima priminti, kad Špandau kalėjime, kurį saugojo buvusių Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų (Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos) atstovai paeiliui, R.Hesui oficialiai buvo leidžiama susitikimuose su savo šeimos nariais ir sargyba kalbėtis apie visus dalykus, išskyrus apie Antrąjį pasaulinį karą ir jo santykius su Hitleriu.

Ir kodėl Didžiosios Britanijos saugumo agentams reikėjo nužudyti šį garsųjį Špandau kalinį, jeigu jis 1987 metais jau buvo bejėgis ir ligotas senelis? Be to, kaip tik 1987 m. kovo 1 d. šis vienintelis Špandau kalinys dėl plaučių uždegimo buvo paguldytas į britų karo ligoninę. Tad anglų žvalgyba be jokio vargo ir rizikos galėjo juo atsikratyti, nes tokio amžiaus žmogui plaučių uždegimas labai dažnai baigiasi mirtimi. Ir niekas tuo nebūtų stebėjęsis. Tada anglų gydytojai išgydė senelį. Tiesa, vėliau jau miręs R.Heso sūnus Volfas Riudigeris ėmė tvirtinti, kad anglų žvalgyba nusprendė nužudyti Hitlerio pavaduotoją 1987 metų liepos pradžioje, tuoj po to, kai Sovietų Sąjungos „perestrojkos tėvas“ Michailas Gorbačiovas rengėsi paleisti R.Hesą. Anot V.R.Heso, sovietų valdžia, ypač paskutiniaisiais metais, visada palankiau žiūrėjo į R.Heso amnestiją, skirtingai nuo JAV ir Didžiosios Britanijos, kurie visus šeimos prašymus išleisti tėvą ir senelį išmesdavo į šiukšlių dėžę. Ankstyvą 1987 metų pavasarį, R.Heso sūnaus teigimu, kalinys kreipėsi į SSRS, JAV ir Anglijos vadovus teigdamas, kad jo gyvenimo dienos baigiasi ir jis norėtų užbaigti savo paskutiniąsias dienas su savo šeima. Dar pridūrė, kad 46 kalėjimo metai – pakankamai didelė bausmė. R.Heso sūnaus užrašuose teigiama, kad dėl to savo tėvo prašymo jis buvo susitikęs su labai aukšto rango Sovietų Sąjungos diplomatu Vladimiru Grišinu. Pastarasis esą pasakęs, kad Špandau kalėjimas yra nemalonus praeities palikimas, ir akcentavęs, kad už R.Heso kalinimą yra atsakinga tik Vakarų šalių, t. y. JAV ir Didžiosios Britanijos, valdžia. R.Heso sūnus taip pat rašė, kad 1987 m. birželio 21 d. Maskvos radijo vokiečių kalba pranešime buvo teigiama, kad R.Heso paleidimas iš kalėjimo yra galimas. Todėl sūnus aiškino, jog anglai suprato, kad delsti jau nebegalima, nes Hesas išėjęs iš kalėjimo gali papasakoti daug ko, kas būtų labai nenaudinga Londonui. Be to, V.R.Hesas teigė, kad tėvo mirties dieną staiga buvo išjungtos visos vaizdo kameros, kuriomis buvo sekamas kiekvienas R.Heso žingsnis Špandau kalėjime ir jam esant kameroje, ir pasivaikščiojimų metu.

Buvęs sovietų Špandau kalėjimo direktorius V.Černych kategoriškai atmeta tokius kaltinimus, taip pat vertėjos Margaritos Neručajevos tvirtinimą, kad R.Hesas ne pasikorė, o buvo nužudytas.

Pasak Špandau kalėjimo eksdirektoriaus, iš tiesų R.Heso paleidimo klausimas buvo įtrauktas į M.Gorbačiovo oficialaus vizito į Vokietijos Federacinę Respubliką darbotvarkę. Tačiau pokalbyje su Vokietijos prezidentu, kai tas iškėlė šį klausimą, M.Gorbačiovas jam atsakęs, kad tokio sprendimo „sovietinė liaudis nesupras“. Todėl prie to klausimo ir nebuvo grįžtama. Su buvusiu savo viršininku nesutinka buvęs vyresnysis Špandau kalėjimo prižiūrėtojas Aleksejus Bereznas. Jo žodžiais tariant, tą dieną, kai R.Hesas buvo rastas pasikoręs, Špandau kalėjime nebuvo nė vieno SSRS atstovo.

R.Heso likimo istorija praėjus 20 metų po jo mirties Rusijos propagandistų ir istorikų, rašančių viską pagal Kremliaus užsakymą, prisiminta vargu ar atsitiktinai. Ypač akcentuojant, kad „Britanija padariusi viską, kad Hitleris užpultų SSRS“. Britų žvalgybai ir policijai išaiškinus buvusio Rusijos saugumiečio Aleksandro Litvinenkos nužudymo Londone aplinkybes, Maskva dvidešimties metų senumo istorija stengiasi pakenkti ne tik garsiosios anglų žvalgybos MI-6 reputacijai, bet ir pačios Didžiosios Britanijos įvaizdžiui ir pademonstruoti šią valstybę kaip visokių tarptautinių intrigų, netgi Antrojo pasaulinio karo sukėlėją.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija