|
|
Nesijaučia saugus
Su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto
pirmininku Algimantu Matulevičiumi kalbasi XXI amžiaus žurnalistas
Gintaras Visockas.
 |
|
Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas Algimantas
Matulevičius tvirtina, jog po kritikos,
išsakytos kai kuriems Lietuvos
politikams, verslininkams
ir saugumo pareigūnams,
tikrai nesijaučia visiškai ramus.
Jis vis dažniau susilaukia perspėjimų,
esą anksčiau ar vėliau bus
pastatytas į vietą. Tačiau
jis negalįs tylėti, kai akivaizdu,
jog mūsų slaptosios ir specialiosios
tarnybos dirba neefektyviai
Autoriaus nuotrauka
|
Šiais metais įvykių kaip niekad daug. Kurie
Jums atrodo patys svarbiausi: diskusijos dėl naujosios atominės
elektrinės statybos, VSD kadrų politika, bandymai išversti Jus iš
posto ar paaiškėję faktai, kaip antikonstituciniu būdu buvo bandoma
formuoti mūsų mažumos Vyriausybę?
Pirmiausia norėčiau prisiminti Ignalinos atominės
elektrinės reikalus. Niekas neabejoja, kad AE reikalinga. Jos reikalingumu
abejoti būtų galima nebent tuo atveju, jei jos iš viso neturėtume.
Štai tik mažytė smulkmena, kurią pateiksiu skeptikams: atominio
reaktoriaus užkonservavimas irgi kainuoja. Ir ne tokius mažus pinigus.
Juolab kad uždarytą AE reikės saugoti, prižiūrėti. Taigi skirtumas
akivaizdus: jei turime naują veikiantį bloką, tai ir pinigų užsidirbame,
jei viską uždarome, pinigų priežiūrai vis tiek būsime priversti
skirti, o pajamų jau nebeturėsime jokių. Negalima pamiršti ir aplinkybės,
kad pasaulyje elektros energijos ateityje vis labiau truks. Ir jos
nepasigaminsi pigiau, švariau ir saugiau nei atominėje elektrinėje.
Kitos alternatyvos tiesiog nėra.
|
|
|
Tikri draugai taip nesielgia
NATO vadovų ginčai Vilniuje baigėsi dideliu šnipštu.
Žinoma, labai gerai, kad toks renginys įvyko būtent Lietuvos sostinėje,
o ne kur nors kitur, sakykim, Latvijoje ar Lenkijoje. Šis gestas
rodo, jog Vakarai mus laiko strategiškai svarbiu partneriu. Tačiau
paskutinysis NATO aljansui priklausančių šalių vadovų susitikimas
atskleidė ir įsisenėjusius skaudulius, kurių, regis, tik daugėja.
Akivaizdu, kad Aljansui kaskart sunkiau rasti bendrą vardiklį, kuris
taptų priimtinas visoms pusėms. Kad ir dėl Afganistano ateities,
NATO naikintuvų, patruliuojančių Baltijos valstybių oro erdvėje.
Kad ir kaip gražiai prieš televizijos kameras šypsosi NATO generolai,
padėtis tampa tragikomiška. NATO aljanse ne viena ir ne dvi dešimtys
valstybių, o Afganistano košės nėra kam srėbti. Visiems atsibodo
ir Irako, Kosovo reikalai. Taip pat niekas nerodo didelio entuziazmo
saugoti Baltijos valstybių padangę nuo rusų naikintuvų. Kur pažvelgsi
vien nesutarimai.
|
|
|
Demaskuojami šmeižikiški pranešimai
apie Lietuvą
Irena TUMAVIČIŪTĖ
 |
|
Dėl šios merginos žūties
lietuviai, pasirodo, niekuo dėti
|
Ir vėl Kalėdų laukimą temdė antrosios Sovietų
okupacijos žygiai. 1944 metų rudenį kraštą niokojo, žudė ir trėmė
žmones liūdnai pagarsėjusio čečėnų tautos genocido vykdytojo P.
Vetrovo NKVD divizijos galvažudžiai. O gruodžio 22-24 dienomis buvo
sunaikinti Klepočių, Ryliškių, Savilionių, Lizdų, Taučionių ir kiti
kaimai su žmonėmis Alytaus apskrityje. Visi nusikaltimai buvo įvykdyti
sovietinių okupantų. Bet šiandien kalbėsime ne apie šias negyjančias
žaizdas. Jos negyja dar ir todėl, kad kraupiausi raudonojo socializmo
nusikaltimai net nenagrinėti teismuose, o, pavyzdžiui, iškilaus
patrioto A. Ramanausko-Vanago byla jau keliolika metų vilkinama
(kas gali paneigti, kad tausojama Izraelio globojamo karo nusikaltėlio
N. Dušanskio sveikata?).
|
|
|
Rusija rūpinasi savo žvalgybos
įamžinimu bei populiarinimu
Oficiali Rusijos federalinės saugumo tarnybos
interneto svetainė www.fsb.ru 2003-aisiais informavo skaitytojus,
kad Rusijoje išleista S. G. Svatikovo knyga Rusijos politinė žvalgyba
užsienyje. Knygą išleido leidykla X-History drauge su Rusijos
specialiųjų tarnybų istorijos tyrinėjimo draugija. S. G. Svatikovo
veikalas viena iš pirmųjų knygų Rusijos specialiųjų tarnybų tema,
išleista minėtos leidyklos ir draugijos. Nors S. G. Svatikovo nemėgo
nei vadinamieji baltieji, nei raudonieji, šiam žmogui vis dėlto
buvo pasiūlyta kurti Rusijos slaptąsias tarnybas po caro nuvertimo,
be to, 1917-aisiais jam leista dalyvauti komisijos, kuri rinko užsienyje
išbarstytą Rusijos specialiųjų tarnybų archyvą, darbe. Žodžiu, S. G. Svatikovas
turėjo retą galimybę ne tik susipažinti su operatyviniais dokumentais,
bet ir apklausti dešimtis buvusių carinės Rusijos žvalgybininkų
bei kontržvalgybininkų.
|
|
|
Olego Penkovskio užrašai iš
slėptuvės
Žvalgybomis besidominti visuomenė, be abejo, žino,
kas buvo Olegas Penkovskis. Tai GRU pulkininkas, sušaudytas Maskvoje
už tėvynės išdavimą. Be abejo, kitaip ir būti negali. Maskva O. Penkovskį
laiko išdaviku, Karibų krizės metu padėjusiu amerikiečiams. Bet
mums, lietuviams, šis karininkas didvyris. Lietuva galėtų jo vardu
pavadinti net kokią nors naują gatvę Vilniuje ar Klaipėdoje netoli
Rusijos ambasados ar Rusijos konsulato.
|
|
|
Paslaptingasis Izraelio LAKAM
Izraelio atominio ginklo kūrimo istorija kupina
paslapčių, tačiau kai kas jau žinoma ir plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui,
kad 1957 metais buvo įkurta ypač slapta tarnyba, turėjusi nuslėpti
nuo išorinio pasaulio Izraelio atominės bombos kūrimą. Iš pradžių
ši tarnyba vadinosi Specialiųjų pavedimų prie Izraelio gynybos ministerijos
valdyba, paskui Mokslo ryšių biuru (Liška Le Kišrej Mada) arba
LAKAM (pilno pavadinimo ivrito kalba akronimas). Pirmasis šios žinybos
vadovas buvo B. Bliumbergas, pogrindinės žydų armijos Chagana
veteranas, dalyvavęs nepriklausomybės kovose 1948-1949 metais, buvęs
Gynybos ministerijos saugumo tarnybos šefas. Kai ypač slaptas objektas
buvo statomas Dimonoje (Negevo dykumoje), LAKAM buvo pavesta užtikrinti
jo apsaugą.
|
|
