2007 metai
2008 metai

Leono Pranulio priesaika

Gintaras Visockas

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės tautiškos muzikos ansamblio „Vilnija“ vadovas Leonas Pranulis Autoriaus nuotrauka

„Savo Tautai, Tėvynei Lietuvai prisiekiu:

Per visą savo gyvenimą būti tikros lietuviškos dvasios, būdo, charakterio ir papročių tautiečiu. Stengsiuos giliai pažinti savo Tautos didžiąją praeitį, Jos šviesią ateitį, Jos kultūrą, gyvenimą, visa tai, kas sieja mane su Ja. Vengsiu klaidinančių rusų arba kitų tautų savybių ir ideologijų, kurios naikina ir degraduoja lietuvišką sąmonę ir kūną. Kiekviename žingsnyje būsiu pastabus, savikritiškas ir visapusiškai pasiruošęs veikti Tautos labui. Stengsiuos kiek galima daugiau atgaivinti žmonėse tautiškumą ir nurodyti bendrus tikslus bei dabartinę padėtį.

Kariškos „pakazuchos“ elementai

Vaizdingame Vingio parke Vilniuje praėjusį savaitgalį surengta įspūdinga šventė, oficialiai vadinama mūsų kariuomenės ir visuomenės suartėjimo diena. Tokia šventė šiandien labai reikalinga Lietuvai, kadangi mūsų ginkluotosios pajėgos nūnai itin atitolusios nuo visuomenės. Ne visuomenė atitolusi nuo kariuomenės, o būtent kariuomenė tapo uždaresnė, slaptesnė, paslaptingesnė.

Sąjūdis ir KGB

(Tęsinys. Pradžia Nr. 4)

Sąjūdžio mitingas Kalnų parke, skirtas artėjantiems rinkimams į SSRS Aukščiausiąją Tarybą

Dar labiau sustiprėjusio KGB dėmesio išeivijos veiklai pavyzdys – užsienyje dirbusio KGB agento „Sekretorius“ pranešimas apie iš Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) vadovų gautą informaciją. Matyt, įgijęs K. Čeginsko, V. Bartusevičiaus ir J. Lukošiaus pasitikėjimą, agentas (beje, jis jau seniai dirbo VLB) išsiaiškino jį dominčius klausimus. „Sekretoriui“ susidarė įspūdis, kad VLB vadovai laikosi vieningos nuomonės, jog dėl SSRS ir Lietuvoje vykstančios perestrojkos susidariusios sąlygos (tarp jų galimybė atvykti į Lietuvą beveik visiems emigracijos atstovams, kaip  „atvira opozicija“ veikianti Lietuvos Laisvės Lyga ir „kitos srovės“, spausdintų emigracinių leidinių siuntimas į Lietuvą, „laisvesnis“ Respublikos piliečių išvykimas į užsienį ir kita) leis jiems tinkamai realizuoti jų sugalvotas programines nuostatas. Emigracijos vadai aktyviai ieško „efektyvesnių“ būdų toliau kovoti dėl visiško, „kaip jie kalba“, Lietuvos „išlaisvinimo“.

Dvidešimt klausimų dėl Čečėnijos ir Kaukazo

Dr. Letas Palmaitis

Pastaruoju metu mus pasiekė prieštaringos diskusijos dėl įvykių Kaukaze. Neseniai „XXI amžius“ (Nr. 31) išspausdino Imanto Meliano interviu su buvusiu Čečėnijos Respublikos Ičkerija (ČRI) užsienio reikalų ministru Achmedu Zakajevu. Interviu vėliau pasirodė ir A. Zakajevo svetainėje Chechenpress.info. Dar anksčiau „XXI amžius“ išspausdino kitą I. Meliano straipsnį „Permaininga čečėnų pasipriešinimo istorija“ („XXI amžius“, 2008, Nr. 22).

Tomo Boverio knyga apie šnipus – verta didesnio dėmesio

Seniai esu skaitęs tokią įdomią, kvapą gniaužiančią knygą apie žvalgus kaip Tomo Boverio (Tom Bower) „Raudonasis voratinklis: MI 6 ir KGB žvalgybų veikla Baltijos šalyse“. Pirmą sykį ši knyga anglų kalba išleista 1989 metais Londone pavadinimu „The Red Web“. 2000 metais į lietuvių kalbą ją išleido UAB „Europos lietuvis“(iš anglų kalbos vertė Alvydas Germanas).