Kai nenorima saugotis

Vilniaus pakraštyje esančiame Pilaitės rajone šiuo metu itin daug sta­toma. Vienur kyla bankų, kitur - prekybos centrų, gyvenamųjų namų kvartalai. Tačiau pats garsiausias pastatas Pilaitės mikrorajone - tai baigiamas įrengti naujasis Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) pastatas su aukšta tvora ir, tikėkime, visomis moderniausiomis apsisaugojimo priemonėmis, būtinomis šio pobūdžio įstaigoms.

Be abejo, pastatas, kuriame iki šiol įsikūręs VSD, visiškai netinka nei žvalgybinei, nei kontržvalgybinei veiklai. Skirtingai nei, sakykim, Krašto ap­saugos ministerijos Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD), VSD vadovybė bei darbuotojai vis dar priversti dirbti sovietmečiu vos ne iš kartono pastatytame name, esančiame judrioje Vytenio gatvėje beveik pačia­me sostinės centre. Nepriklausomybės pradžioje tokį sprendimą gal ir buvo galima pateisinti - kūrėsi valstybė, tad pirmuosius žingsnius žengė ir mūsų saugumiečiai. Tačiau kodėl VSD pastatas beveik 20 metų nebuvo perkeltas į nuošalesnę, ramesnę vietą? Vienas politologas taip apibūdino šią situaciją: įkurti VSD pastatą Vytenio gatvėje buvo didelė nesąmonė, o laikyti mūsų saugumiečius ten beveik 20 metų - dviguba nesąmonė. Juk tame rajone, kur iškaba dar skelbia esant Lietuvos VSD, įsikūrę viešbučiai, restoranai, neto­liese veikia vienos ne itin draugiškos valstybės ambasada, gėlių turgus. Žo­džiu, nepastebėtam prieiti ar privažiuoti prie lietuviškojo saugumo pastato -vienas juokas. O vogčiomis prisėlinus galima atidžiai klausytis, fotogra­fuoti, įrašinėti, analizuoti. Kas dabar pasakys, kiek netekome, praradome, sugadinome vien dėl to, kad buvo netinkamai parinkta vieta saugumui įsi­kurti?! Šiuolaikinė technika tokia sudėtinga, kad agentams iš mums prie­šiškų bei draugiškų valstybių nūnai visiškai nebūtina brautis į patį VSD pastatą - užtenka gretimoje gatvelėje pastatyti automobilį su specialia įran­ga, ir mūsų nedraugai arba konkurentai puikiai girdės, kokius nurodymus mūsų VSD generalinis direktorius, pavyzdžiui, duoda savo pavaldiniams. Žinoma, toks scenarijus - tai tik vienas iš tūkstančių variantų, nūnai nau­dojamų. Šiuolaikiniai žvalgai žino šimtus būdų, kaip galima nepastebė­tam klausytis svarbių, slaptų pokalbių, kaip per atstumą perskaityti konfi­dencialius pranešimus, saugomus kompiuteriuose, popieriuje. Be kita ko, tie patys žvalgai taip pat žino tūkstančius būdų, kaip apsisaugoti nuo gali­mo pasiklausymo, sekimo. Ir vis dėlto saugumo būstinėms visame pasau­lyje keliami ypatingi reikalavimai, kurių privalu laikytis. Žinoma, jei į vals­tybės paslapčių apsaugą žiūrima labai rimtai.

Lietuvoje rimto požiūrio į žvalgybą bei kontržvalgybą dar nėra. Lie­tuviškoje žiniasklaidoje dabar analizuojama, ar nebuvo galima naujo­jo VSD pastato sostinės Pilaitės rajone pastatyti ne, sakykim, už du šimtus milijonų litų, o šiek tiek pigiau - kad ir už 100 milijonų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Ma­tulevičius sykį jau išreiškė savo abejones, girdi, jis nematęs rimtų eks­pertų išvadų, kodėl naujos VSD būstinės statybai reikia būtent tokios sumos. „Šie skaičiai kol kas nepagrįsti konkrečiais faktais, mano va­dovaujamas komitetas nesulaukė tikslių paaiškinimų", - prieš keletą savaičių teigė Seimo NSGK vadovas. Gal dabar jau ir sulaukė argu­mentuotų paaiškinimų, bet jie visai nereiškia, kad ir čia neapsieita be korupcijos. Gal ir šios statybos, kaip ir daugelis kitų statybų Lietuvoje, kažkam tapo puikiu pasipelnymo šaltiniu gaunant nelegalius kyšius už laimėtus konkursus. Įdomu, kokia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nuomonė? Juk dabartinis VSD vadovas Povilas Malakauskas, kai dir­bo viceministru KAMe, irgi kuravo itin pelningus, su dideliais finan­sais susijusius projektus. Pikti liežuviai juokiasi, kad į VSD jis buvo atkeltas ne Rusijos šnipų gaudyti, o tik tam, kad teisiškai sėkmingai būtų užbaigtos naujojo pastato statybos.

Kad naujasis VSD pastatas tuoj ims veikti - puiku. Bet jei pažiūrė­tume į žvalgybinius - kontržvalgybinius reikalus itin rimtai, naujasis VSD pastatas Pilaitės mikrorajone - irgi ne išganymas. Vien dėl to, kad mes visi žinome, jog būtent Pilaitėje tuoj įsikurs pagrindinė mūsų slaptoji tarnyba. Beje, garsiosios statybos Pilaitėje dar tik prasidėjo, o visas Vilnius jau žinojo, kad čia įsikurs ne prekybos centras, o žvalgy­bos specialistai. Rimta, save gerbianti valstybė pasirūpina, kad apie naująją saugumo tarnybos įsikūrimo vietą žinotų tik tie, kuriems rei­kia. Lietuvoje - viskas atvirkščiai. Paklauskite pirmojo kelyje pasitai­kiusio Pilaitės „bomžo", kur įsikūręs naujasis Lietuvos saugumas, ir jis iškilmingai mostels ranka būtent ton pusėn, kur netrukus persikels P.Malakauskas su savo pavaduotojais ir ekspertais.

Rimtai į žvalgybą žiūrinčiai valstybei toks atlapaširdiškumas būtų nepriimtinas - ji rimtai svarstytų, ar saugumo departamentui nederėtų dar sykį pakeisti dislokacijos vietos.

© 2008 „XXI amžius“