2007 metai
2008 metai

Neįmintų mįslių metraštininkas

Žurnalistas Dailius Dargis užpernai buvo užsitraukęs ir garsiojo kauniečio Henriko Daktaro, pravarde „Henytė“, rūstybę

Žurnalistas Dailius DARGIS  aktyviai domisi tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse gyvenančių mūsų nusikalstamo pasaulio veikėjų užkulisine veikla. Tikriausiai daugelis iš mūsų esame skaitę D. Dargio pokalbius su Kauno nusikalstamo pasaulio „autoritetu“ vadinamu Henriku Daktaru, pravarde „Henytė“, taip pat greičiausiai daug kam įsiminė D. Dargio interviu su narkotikų prekeiviais, automobilių vagimis bei nuo mūsų šalies teisėsaugos Rusijoje, Amerikoje, Ispanijoje besislapstančiais gangsteriais. Objektyvumo dėlei vertėtų pabrėžti, jog už aštrias publikacijas D. Dargis ne sykį prieštaringos reputacijos veikėjų buvo paduotas į teismą dėl „garbės ir orumo įžeidimo“. Tačiau D. Dargis iki šiol nėra pralaimėjęs nė vienos bylos.

Kodėl Maskvoje deginama  latvių režisieriaus iškamša

Čekija ir Ukraina šiandien viešai kaltina Rusijos Federaciją grubiai kišantis į jų vidaus reikalus. Tiek oficialioji Praha, tiek oficialusis Kijevas piktinasi, kad Rusija kryptingai ir kartu subtiliai, beje, negailėdama milžiniškų resursų, formuoja teigiamą čekų ir ukrainiečių požiūrį į dabartinę Kremliaus užsienio politiką. Bet tai – tik viena medalio pusė. Pasak Čekijos ir Ukrainos vadovybių, Rusija per visas masinės informacijos priemones čekams bei ukrainiečiams kursto nepasitikėjimą savo valstybe. Iš oficialių Čekijos ir Ukrainos Vyriausybių pareiškimų galima suprasti, kad pastarosiomis dienomis propagandos reikalais keliose Rytų Europos valstybėse Kremlius užsiėmė itin rimtai ir, turint omenyje rusišką specifiką, peržengė visas padorumo ribas. Andrejaus Soldatovo internetinis portalas agentura.ru, beje, kai kurių Lietuvos politikos analitikų traktuojamas kaip Rusijos slaptųjų tarnybų ruporas, nedelsiant pasišaipė iš čekų ir ukrainiečių susirūpinimo. Girdi, Maskva neužsiima jokia dirbtina, neleistina propaganda. Tiesiog ji stengiasi, kad tose šalyse nepaliaujamai būtų domimasi rusų kultūra – kinu, teatru, baletu. Taigi Maskva nesielgia nei antiįstatymiškai, nei antidemokratiškai.

Mafijos skerdynės „Vilijoje“: ir po 15 metų dar liko nemažai mįslių

Viename iš gaujos posėdžių: Rimantas Ganusauskas (Mongolas) (kairėje), norėjęs užvaldyti „Vilijos“ verslą, ir Henrikas Daktaras (dešinėje), tik atsitiktinai likęs gyvas po prieš 15 metų vykusių žudynių

Spalio 7 dieną sukako penkiolika metų, kai buvo įvykdytas vienas šiurpiausių nusikaltimų Lietuvoje – praeityje garsioje Kauno kavinėje „Vilija“ buvo nužudyti penki laikinosios sostinės kriminalinės „Daktarų“ gaujos nariai.

Žudikai neįvardijami iki šiol

Tai pirmasis atvejis Lietuvos kriminalistikos istorijoje, kai buvo sušaudyti net penki vyriškiai. Tądien ne tik mafijos pasaulio atstovus, bet ir paprastus kauniečius šokiravo ginkluoto užpuolimas. Jį tiriantys pareigūnai tikėjosi greitai rasti šio nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus. Nors pasiekti šio tikslo teisėsaugai kol kas nepavyko, kalbinti pareigūnai teigė, kad ši neatskleistos žmogžudystės byla per metus į jų rankas pakliūna ne kartą – kaskart pasiekia įvairūs liudijimai, naujos versijos ir gandai. Buvo apklausti kone visi didžiausi lietuviškos mafijos autoritetai – 2000 metais nuo samdomo žudiko kulkų kritęs Ramūnas Kuzminas, sunkiais nusikaltimais apkaltintas, tačiau parodymus prieš savo bendrininkus duodantis Jonas Bielskis ir ilgiems metams už grotų pasiųstas klaipėdietis Sigitas Gaidjurgis.

Aleksijus II buvo gestapo agentas?

Ar Rusijos stačiatikių patriarchas Aleksijus II (Aleksiejus Ridigeris) buvo ne tik KGB agenta „Drozdov“, bet ir fašistinės Vokietijos spectarnybų tarnas

Internetinis leidinys www.compromat.ru yra paskelbęs įdomią medžiagą apie Rusijos stačiatikių lyderį. Įtariama, kad Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksijus II buvo ne tik KGB agentas „Drozdov“, bet ir fašistinės Vokietijos specialiųjų tarnybų tarnas.

Aleksiejus Ridigeris, dabartinis Aleksijus II, gimė 1929 metais Estijoje. Jau 1958-aisiais jis ėmė vadovauti visiems Estijos SSR teritorijoje gyvenantiems stačiatikiams, nors tuo metu jam tebuvo tik 32 metai. 1961-1968 metais jis lankėsi Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijos federatyvinėje respublikoje, kitose vadinamosiose kapitalistinėse šalyse. Taigi Aleksijui II daug kas pavydėjo: šis Dievo tarnas per dešimt metų padarė svaiginančią karjerą – nuo eilinio dvasininko tapo visos Estijos stačiatikių lyderiu. Todėl nenuostabu, kad buvo ir tokių, kurie ėmė domėtis, ar A. Ridigeriui  karjeros laiptais kopti nepadėjo visagalė KGB įstaiga. Ir, žinoma, tarp KGB dokumentų aptiko labai įdomią pažymą. Pažymoje rašoma, kad KGB Estijoje turėjo vertingų agentų ir tarp liuteronų, ir tarp katalikų, ir tarp stačiatikių. Pažymoje taip pat teigiama, kad stačiatikis „Drozdov“, gimęs 1929 metais Estijoje, pažadėjo sovietų saugumiečiams teikti informaciją apie visus vadinamuosius antisovietinius elementus, lankančius cerkvę. O mainais už šias paslaugas paprašė aukšto posto. Kadangi „Drozdov“ buvo pareigingas, iniciatyvus, gudrus, KGB sutiko leisti jam užimti pačius aukščiausius postus Estijos SSR, dažnai keliauti po kapitalistines valstybes. Žodžiu, didžiausias įtarimas, remiantis rastąja pažyma, krenta ant Aleksijaus II.

Kas ir kada nugalabijo Beriją?

Petras KATINAS

Lavrentijus Berija su Stalino dukra Svetlana

Vienas italų žurnalistas, beje, Rusijos bičiulis ir mylėtojas, po Rusijos armijos agresijos prieš Gruziją išmąstė, kodėl Kremlius nusprendė atkeršyti gruzinams. Pasirodo, ne tik už gruzinų „skriaudžiamus“ Pietų Osetijos ir Abchazijos gyventojus, gavusius rusiškus pasus, bet ir už buvusį budelį, visagalio saugumo šefą, iš Gruzijos kilusį Lavrentijų Beriją. Ir ne už tai, kad jo įsakymu buvo sušaudyti ir sugrūsti į koncentracijos Gulagus milijonai, o už tai, kad po Stalino mirties L. Berija esą sumanė sugriauti Sovietų Sąjungą ir įsakė atšaukė iš visų „sąjunginių respublikų“ ir kitų pasviečių atsiųstus partinius kadrus ir pakeisti juos nacionaliniais. Pasak to italų rašeivos, pasirodo, tai buvo didžiausias smūgis, kurio iki šiol „tikrieji rusai“ negali atleisti, nes tie „kadrai“ daugiausia buvo iš rusų.