„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2008 m. gruodžio 17 d., Nr.12 (23)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


XXI amzius


ARCHYVAS

2007 metai
2008 metai

Ar Rusijos specialiosios tarnybos verbuoja žurnalistus

Lietuvos padangėje – dar vienas saugumo skandalas. Keistas skandalas. VSD vadovui Povilui Malakauskui teko aiškintis net Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Arvydui Anušauskui, ko iš tiesų siekė mūsų saugumo pareigūnai, susitikdami su politikos apžvalgininku Kęstučiu Girniumi. Išklausęs abi konfliktuojančias puses naujasis Seimo NSGK pirmininkas pareiškė nematąs kriminalo. Iš tikrųjų kriminalo greičiausiai čia ir nėra. VSD pareigūnai turi teisę susitikti su mūsų šalies piliečiais, jei tokių veiksmų reikalauja valstybės interesai. Klausimas tik toks: ko iš tiesų siekė VSD pareigūnas, susitikdamas su įtakingu žiniasklaidos atstovu? Jei norėjo perspėti apie gresiančius pavojus, įvairiausio pobūdžio provokacijas, verbavimus, intrigas – tada VSD vadovus reikėtų tik pasveikinti už budrumą, operatyvumą. Bet jei to susitikimo tikslas buvo priversti poną K. Girnių rašyti kiek kitaip, tiksliau tariant, jei jam buvo subtiliai daromas spaudimas nekritikuoti kai kurių valstybės asmenų, tada čia jau galima įžvelgti ir demokratinėse šalyse netoleruotiną cenzūrą.


Slaptos valdžios kontrpuolimas

Kostas Radavičius

Prieš 2008 metų Seimo rinkimus „valstybininkų“ klano priešakiniuose bastionuose – Užsienio reikalų ministerijoje (URM), Valstybės saugumo departamente (VSD) ir Prezidentūroje – tvyrojo slogi atmosfera. Nors klanas jau seniai kontroliavo praktiškai visas pagrindines Lietuvos valstybės institucijas, buvo baimintasi, kad rinkimus gali laimėti jėgos, kurios jau nebepakęs tokio valstybės profanavimo. Kurį laiką atrodė, kad „valstybininkai“ jau susitaikė su jų galybės eros baigtimi ir ieško būdų tyliai „dezaktyvuotis“.


Klausimai dėl VSD

Piliečių Santalkos viešas laiškas Prezidentui Valdui Adamkui

Gerbiamasis Pone Prezidente, Mūsų Konstitucija skelbia: Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Neseniai politikos apžvalgininkas dr. Kęstutis Girnius viename iš savo komentarų papasakojo apie Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklą, prasilenkiančią su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jis paminėjo atvejus, kai VSD neleistinai kišosi į viešąjį Lietuvos gyvenimą, rūpinosi Jūsų, Prezidente, ir Konstitucinio Teismo neva nederama kritika. K. Girnių už šį komentarą nedelsiant pasmerkė Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas ir darbą baigiantis premjeras Gediminas Kirkilas. K. Girniui pasmerkti buvo skirta speciali Lietuvos televizijos laida, o buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas viešai paragino žinomą politikos apžvalgininką dėl psichikos sutrikimų kreiptis į medicinos specialistus. Tokia aukštųjų valstybės pareigūnų ir viešųjų asmenų reakcija į iškeltą opią valstybės problemą nemaloniai primena Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos tikrovę.


Apie virtualią „vyresniojo brolio“ akį

Gintaras VISOCKAS

(Pabaiga. Pradžia Nr. 11)

Prieš mėnesį redakcija gavo Alekso Pavlovo vardu pasirašytą laišką, raginantį peržiūrėti bei pasmerkti kelias lietuviškas internetines svetaines, kuriose „puolimas prieš Lietuvos partizanus tęsiasi“. Laiškas – trumputis, bet konkretus ir kategoriškas. Štai jame išguldytos mintys: „Prieš gerus du mėnesius gavau elektroniniu paštu nuorodą, kuri mane nuvedė į lietuvių kalba rašomą internetinį portalą, kuriame šlovinamas marksizmas, komunizmas. Bet tai dar ne viskas. Šiame portale yra nuoroda į puslapį, kuriame kagėbistiniu stiliumi šmeižiami Lietuvos partizanai, jų rėmėjai ir visa Lietuvių tautos laisvės kova.


Žmonių grobimas – pelningas verslas?

Žmonių grobimas siekiant išpirkos – anaiptol ne XX amžiaus išradimas. Pavyzdžiui, biblijinį įsakymą „nevok“ talmudas aiškina kaip draudimą „vogti“ žydą ir reikalauti išpirkos už jo išlaisvinimą (išeitų, kad pagonis grobti buvo leidžiama). Tiesa, dažniausiai istorija byloja apie tai, kad pinigai buvo imami už žymių karo belaisvių arba įkaitų išpirkimą.

Vis dėlto šis verslas labiausiai suklestėjo praėjusiame šimtmetyje. Pirmasis „kidneipingo“ (vaikų grobimo) plykstelėjimas įvyko prieškarinėje Amerikoje. Didžiosios depresijos metais kaip grybų po lietaus pridygo gangsterių grupuočių, kurios be atodairos grobė turtingų ir žymių žmonių vaikus ir giminaičius, reikalaudamos didelių pinigų. Šie nusikaltimai dažniausiai likdavo nenubausti, artimieji ne visada net į policiją kreipdavosi, todėl gangsteriai darėsi vis įžūlesni, „kolegų“ sėkmė skatino naujus nusikaltimus.


Peru slaptųjų tarnybų nusikaltimai

1999 m. liepos 1 dieną New York Times paskelbė JAV senato rezoliuciją „JAV remia Peru nacionalinę žvalgybos tarnybą“, priimtą palaikant tarptautinę kovą su narkotikais. „Labai neatsargu remti tokią korumpuotą represinę organizaciją, kaip Peru žvalgybos tarnybą, – laikraščiui pareiškė buvęs valstybės sekretoriaus padėjėjas Eliotas Abramsas. – Kongresas turi nedelsiant panaikinti šį sprendimą. Negalima kovoti su narkotikų platintojais, palaikant korumpuotą ir represinę organizaciją, kuri sunaikino Peru demokratijos pamatus“.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija