Dešimt klausimų Seimo NSGK pirmininkui Arvydui Anušauskui

Gintaras VISOCKAS

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas Autoriaus nuotrauka

Praėjusią savaitę „XXI amžius“ ir internetinė svetainė www.slaptai.lt kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Arvydą Anušauską, prašydami atsakyti į keletą mus dominančių klausimų. Šiam pokalbiui paskatino konfliktas, kilęs tarp „Lietuvos žinių“ vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko ir Seimo NSGK vadovo. Seimo NSGK vadovas sutiko atsakyti į mūsų klausimus. Tačiau – tik raštu. Nebe pirmą kartą prašėme A. Anušausko komentarų. Bet iki šiol – vis bergždžiai. Seimo NSGK vadovas kaskart sugalvodavo naują priežastį, kodėl negalįs duoti interviu. Tai jam atrodydavo, kad kalbėti dar per anksti, nes jis dar gerai nesusipažinęs su Seimo NSGK veikla. Tai jau per vėlu, tema, suprask, praradusi aktualumą (nors „XXI amžius“ ir www.slaptai.lt įsitikinę priešingai). Tai jis negalįs komentuoti, nes tyrimas – dar nebaigtas… Žodžiu, kiekvieną sykį rasdavo pretekstą atsisakyti nuo interviu.

Todėl buvome maloniai nustebinti, kai Seimo NSGK pirmininkas galų gale kartą teikėsi atsakyti į mūsų klausimus. Bet džiaugėmės ne itin ilgai. Atvirai kalbant, Seimo NSGK vadovo atsiųsti atsakymai nustebino. Iš A. Anušausko tikėjomės ir didesnio geranoriškumo, ir didesnio konkretumo. Juolab kad siauresnio pobūdžio susitikimuose su visuomene Seimo NSGK vadovas A. Anušauskas kalba kitaip, nei rašo mums.

* * *

Atidžiai skaičiau Jūsų viešą laišką, kuriame kritikuojate „Lietuvos žinių“ vyriausiąjį redaktorių, tiek Valdo Vasiliausko straipsnius, kuriuose kritikuojamas Jūs ir Jūsų komitetas. Žvelgiant iš šalies, šis konfliktas atrodo keistokas. Gal galėtumėte dar kartą paaiškinti savo poziciją.

Laukiau kelių trumpų klausimų, o ne ilgų diskusinių pasisakymų, todėl atsakysiu tik į klausimus, bet nediskutuosiu su Jūsų versijomis.

Manyčiau, emocijų buvo per daug, matyt, ir todėl, kad trūko bendravimo. Tikriausiai, būtume išsiaiškinę savo pozicijas anksčiau ir nekaitindami aistrų, nekeldami dviprasmiškų prielaidų ir užuominų, jeigu tas bendravimas būtų buvęs. Mes juk dažnai būname įtikėję savo tiesa, bet prielaidos ne visada būna teisingos. Deja, to nepasisekė išvengti. Taip pat ir man. Ir todėl, mano nuomone, tolimesnį emocingą santykių aiškinimąsi būtina nutraukti. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad konfliktuoti su žurnalistais aš nelinkęs – tai niekam nenaudinga. Esu linkęs išsakyti savo poziciją, ir durys klausti niekam neužvertos.

Manyčiau, mes dažnai įsivaizduojame NSGK tik kaip VSD kontroliuojančią instituciją. O sienos apsauga, specialiųjų tyrimų tarnyba, KAM ir kariuomenė, AOTD, priešgaisrinė apsauga, ginklų fondas, VRM struktūros? Visa tai ir dar daugiau taip pat komiteto priežiūroje. Kiekvienas nusistatome prioritetus, kas yra svarbu. Manyčiau, turi praeiti tam tikras laikas susipažinimui su institucijų darbu iš vidaus. Komitetas tam skyrė nemažai laiko, pradėjo stiprinti parlamentinę kontrolę, atkreipė Vyriausybės ir KAM dėmesį į nacionaliniam saugumui aktualias problemas.

Jau beveik pusė metų praėjo, kai Jūs tapote Seimo NSGK vadovu. Ką pavyko per šį laikotarpį nuveikti? Kokie artimiausi Jūsų darbotvarkės planai? Ką esate numatęs nuveikti? Kokie patys svarbiausi, aktualiausi uždaviniai?

Sunkmečio sąlygomis buvo peržiūrimas visų institucijų biudžetas, ir komitetas turėjo ne vieną kartą peržiūrėti institucijų veiklos prioritetus ir iš naujo peržiūrėti finansavimą. Aš pats parengiau tų įstatymų projektus, apie kuriuos kalbėjome savo rinkimų programoje – liustracijos, KGB kadrinių darbuotojų paviešinimo, KGB archyvų prieinamumo. Gal kas nepastebėjo, bet buvo išnagrinėta naujų psichotropinių medžiagų platinimo internetu problema ir iš atitinkamų institucijų pareikalauta užkirsti tam kelią. Dar laukia naujų parlamentinės kontrolės įrankių kūrimas, siekiant ją padaryti nuolatinę ir veiksmingesnę.

Ką Jūs atsakytumėte tiems savo oponentams, kurie Jus kaltina nekompetencija? Esą Jūs esate puikus praeities, tegul ir netolimos, tyrinėtojas, tačiau ne itin stiprus ten, kur reikia narplioti šiandienines žvalgybines intrigas.

Tokių oponentų neturiu, jūsų klausimas iš piršto laužtas.

Prieš eidami į valdžią konservatoriai žadėjo, jog iš VSD išsireikalaus keliolika slaptų pažymų, pareikalaus pakeisti kelis VSD direktoriaus pavaduotojus, paviešins dokumentus apie korumpuotą Lietuvos žiniasklaidą. Šie pažadai rinkėjams dar nerealizuoti. Kodėl?

Viskam reikia laiko.

Ankstesnio NSGK komiteto nariai neduos sumeluoti, kad tų VSD dokumentų jie siekė daugiau kaip trejus metus. Bet nepasiekė. Nesukurtos ir įstatyminės prielaidos realizuoti Seimo parlamentinio tyrimo medžiagą. Taigi, kaip liudija senesniųjų Seimo narių patirtis, viskam reikia laiko.

Įvardinkite svarbiausius pavojus, su kuriais šiandien susiduria Lietuva.

Grėsmių nacionaliniam saugumui buvo ir bus, bet jos paprastai susijusios su objektyviais reiškiniais. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo vieno energetinių resursų tiekėjo daro mus labai pažeidžiamais.

Dar prieš keletą metų vienu iš didžiausių pavojų buvo įvardinta ekonominė priklausomybė nuo Rusijos. Naujuose VSD analitiniuose pranešimuose pareikšta, jog energetinė priklausomybė nuo Rusijos, atominės elektrinės uždarymas ir kiti panašūs sprendimai pavojaus mūsų valstybei jau nebekelia. Kurie meluoja: ar tie, kurie pažymas rašė prieš keletą metų, ar tie, kurie pažymas rašė šiandien?

Jūs nesusipažinęs su naujais VSD analitiniais pranešimais, todėl neklaidinkite pats savęs.

Lietuvos generalinė prokuratūra jau ne sykį pareiškė, jog VSD pulkininkas Vytautas Pociūnas žuvo dėl nelaimingo atsitiktinumo. Jei taip, kodėl valstybė apdovanojo pareigūną, kuris žuvo tik dėl to, kad buvo girtas? Kas čia meluoja?

Jūsų klausimas suformuluotas nekorektiškai, sakyčiau, įžeidžiant plk. V. Pociūno atminimą.

Povilo Malakausko vadovavimo metu Kaune sulaikyti čečėnai Gatajevai. Jų sulaikymo operacijoje aktyviai dalyvavo mūsų VSD pareigūnai. Mano nuomone, čečėnų Gatajevų persekiojimu suinteresuotos gali būti Rusijos slaptosios tarnybos. Šioje istorijoje įžvelgiu glaudų Lietuvos VSD ir Rusijos slaptųjų tarnybų bendradarbiavimą. Kuo toks bendradarbiavimas gali būti naudingas mūsų valstybei?

Jūsų versija klaidinga ir klaidinanti.

Kaip, Jūsų nuomone, turėtų būti baudžiami tie mūsų VSD pareigūnai, kurie verčia duoti melagingus parodymus? Omenyje turiu ne tik čečėnų našlaičio Denio Volovskio pasakojimą, bet ir buvusio savanorių viršilos Mykolo Dūdonio istoriją. Kartu noriu pasiteirauti, kaip turėtų būti baudžiami tie VSD pareigūnai, kurie grasina įtariamiesiems (Jono Zajančkausko, Algirdo Petrusevičiaus bylos)?

Šiuos atvejus pakomentuoti turėtų VSD ar generalinė prokuratūra.

Vienoje televizijos laidoje, kurioje dalyvavote ir Jūs, buvęs Seimo NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius pareiškė, kad esama tik dviejų variantų: arba Jūs sulaužysite stuburą vadinamųjų valstybininkų klanui, užvaldžiusiam ir slaptąsias bei specialiąsias tarnybas, arba jie sulaužys stuburą Jums. Karti Lietuvos patirtis rodo, jog dažniausiai laimi antivalstybinės, korumpuotos, oligarchinės jėgos. Jūs būsite džiugi išimtis?

Pats atsakėte į savo klausimą.

© 2009 „XXI amžius“