„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2010 m. rugpjūčio 18 d., Nr.10 (45)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Prapuolė žurnalistai, tiriantys Katynės katastrofos priežastis

Lenkijos ir Austrijos žurnalistai pranešė, kad liepos 30-ąją mįslingomis aplinkybėmis Varšuvoje prapuolė žymus lenkų žurnalistas Rafalis Gavronskij.

R. Gavronskij prapuolė tuoj po to, kai Lenkijos policijos atstovų buvo sulaikytas netoli dabartinio Lenkijos prezidento Bronislovo Komarovskio rezidencijos. Lenkijos policijos atstovas spaudai tvirtino, esą prieš paleidžiamas R. Gavronskij pasirašė dokumentą, kuriame sakoma, kad „jis nenori, kad kas nors žinotų, kur jis yra ir ką veikia“. Pasak policijos, pasirašęs šį dokumentą R. Gavronskij buvo paleistas tą pačią liepos 30-ąją, kai buvo trumpam sulaikytas.

Nuo liepos 30-osios apie R. Gavronskij nėra jokių žinių. Lenkijoje manoma, kad po oficialaus paleidimo žurnalistas buvo vėl areštuotas. Kodėl šis žurnalistas galėjo būti pavojingas dabartinei Lenkijos valdžiai? Pasirodo, R. Gavronskij atkakliai ir nuosekliai tyrė aviakatastrofos, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, priežastis. Taip pat žinoma, kad R. Gavronskij jau turėjo parengęs keletą interviu su šią katastrofą mačiusiais liudininkais iš Smolensko ir nuolat kritikavo Lenkijos prezidentą Komarovskį ir Lenkijos premjerą Tuską dėl nenoro išsiaiškinti tikrąsias antrosios Katynės priežastis. Sprendžiant iš jo publikacijų, šis žurnalistas buvo įsitikinęs, jog aviakatastrofą virš Smolensko organizavo Rusijos slaptosios tarnybos.

Įdomu tai, kad R. Gavronskij 25-erius metus gyveno užsienyje ir į Lenkiją grįžo visai neseniai. Akivaizdu ir tai, kad R. Gavronskij su Lenkijos valdžia pykosi dėl 70-ies hektarų žemės, kurios niekaip negalėjo atgauti ir kuri šiandien kainuoja milžiniškus pinigus. Būtent dėl tos žemės žurnalistas yra praleidęs Lenkijos kalėjime apie keturis mėnesius, nes teismas nustatė, esą žurnalistas apšmeižė Lenkijos valdžios institucijas. Ši byla dabar perduota į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre, ir teismas R. Gavronskij skundą nutarė tirti.

Žymus Austrijos žurnalistas Dž. Biurgermaister teigia, kad nesutarimai prasidėjo ir dėl kryžiaus, kuris žuvusiojo Lenkijos prezidento Lecho Kačynskio atminimui pastatytas priešais B. Komarovskio rezidenciją. Lenkijos visuomenė siekia, kad tas kryžius stovėtų tol, kol Varšuvoje nebus pastatytas tikras memorialas Katynės aukoms. Turint omenyje, kad B. Komarovskis ir L. Kačynskis buvo nesutaikomi politiniai oponentai, šis reikalavimas B. Komarovskiui nėra labai malonus. Praėjusią savaitę policija išvarė kryžių saugojusius žmones, taip siekiant jį išvis perkelti į kitą vietą.

Beje, Lenkijos valdžia nė žodeliu neužsiminė, kad Varšuvoje neaiškiomis aplinkybėmis dingo žurnalistas, tyręs antrosios Katynės priežastis.

Būtina pabrėžti ir dar vieną įtartiną aplinkybę. Nepraėjus nė kelioms dienoms po R. Gavronskij dingimo, Lenkijoje prapuolė ir žurnalistas Zdislavas Račkovskij, irgi tyręs aviakatastrofos aplinkybes. Jis taip pat manė, kad toji tragedija – tai Rusijos FSB darbas. Šiandien šis žurnalistas neatsiliepia į mobiliojo telefono skambučius, elektroninio pašto laiškus. Kol kas nepapildomas naujomis publikacijomis ir jo internetinis portalas „Afery pravosudja“. Šis portalas užregistruotas JAV. Jį nuolat atakuoja hakeriai – kaip įtariama, Rusijos FSB užsakymu. Mat toje internetinėje svetainėje skelbiama daug Rusijos slaptosioms tarnyboms nepalankių straipsnių.

Žurnalistas iš Austrijos Dž. Biurgermaister tvirtina, jog kai kuriose pasaulio šalyse, taip pat ir Europoje, yra priimtas itin slaptas įstatymas, leidžiantis be artimųjų ir advokatų žinios valdžiai suimti ir įkalinti bet kurį asmenį, kurį šalies slaptosios tarnybos įvardins kaip itin nepageidaujamą. Pasak šio žurnalisto, tame neva antiteroristinio pobūdžio įstatyme kalbama ir apie galimybę likviduoti itin nepageidaujamą asmenį.

Pagal užsienio spaudos pranešimus
parengė Gintaras Visockas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija