„XXI amžiaus“ priedas apie slaptąsias tarnybas

2010 m. lapkričio 24 d., Nr.13 (48)


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Rusijos šnipų Amerikoje epopėja: antrasis etapas

Vicky Pelaez, Anna Chapman,
Donaldas Heathfieldas, Patricia
Mills ir Michaelas Zottoli
bei Richardas ir Cynthia Murphy
Nuotrauka iš New York Daily News

Vasarą prasidėjęs dešimties Maskvos agentų tinklo JAV demaskavimas tęsiamas toliau. Kai birželio 28-ąją buvo pranešta apie rusų šnipų sulaikymą, Rusijos kontržvalgyba neabejojo, kad jos šnipai buvo išduoti. (Apie šio šnipų tinklo atskleidimą jau rašėme liepos 7 ir 21 dienos „Slaptųjų takų“ numeriuose.) Susitikęs su į Rusiją atgabentais agentais premjeras Vladimiras Putinas tiesiai pasakė: „Tai išdavystės rezultatas. O išdavikai visada blogai baigia“. Rusijos slaptosioms tarnyboms iškart kilo klausimas, kaip per 10 metų Amerikoje įsitvirtinę agentai buvo demaskuoti. Dabar jau aišku, kad Vašingtonui šnipus išdavė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) skyriui vadovavęs „pulkininkas, pavarde Ščerbakovas“. Pasirodo, pulkininkas Ščerbakovas vadovavo SVR skyriui, kuris turėjo įkurti gerai užsislaptinusių Rusijos agentų voratinklį Amerikoje. Todėl šnipų dešimtuką išmainius į keturis Maskvoje kalintus įtariamus Vakarų agentus, Rusijos premjeras V. Putinas grėsmingai pareiškė: „Išdaviko gyvenimas baigsis alkoholio arba narkotikų liūne“. Tačiau Ščerbakovas nelaukė, kol bus sugautas – jis pabėgo į JAV likus vos trims dienoms iki Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo viešnagės Vašingtone ir tuoj po to sekusio agentų sugavimo. Tą paskelbė Maskvos dienraštis „Komersant“. Esą netrukus po to amerikiečiai, nuogąstaudami, kad Rusija įtars išdavystę, pradėjo suiminėti jos agentus.

Įtarimų dėl Ščerbakovo išdavystės faktų SVR galima buvo ir anksčiau pastebėti, tačiau ir vėl buvo apsižioplinta. Ščerbakovas dar praėjusiais metais kažkodėl atsisakė jam pasiūlyto paaukštinimo tarnyboje. Taip elgėsi greičiausiai todėl, kad išvengtų tokiais atvejais būtinos patikrinimo melo detektoriumi procedūros. Rusijos saugumo pareigūnams kelia nerimą, kad SVR nesugebėjo atskleisti pulkininko Ščerbakovo išdavystės iki pat jo pabėgimo. Svarstoma, kiek laiko išdavikas bendradarbiavo su JAV. „Komersant“ teigia, kad SVR šiuo metu aiškinasi, kiek jos agentų turi ryšių su JAV. Be to, „niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad Ščerbakovo sūnus, dirbęs Valstybinėje narkotikų kontrolės tarnyboje, skubiai paliko Rusiją ir išskrido į Ameriką likus nedaug laiko iki Maskvos agentų demaskavimo“. Galiausiai klausiama, kodėl SVR neatkreipė dėmesio į kitą svarbų faktą – kad JAV jau seniai gyvena minėto pulkininko duktė. Dabar SVR, kaip KGB perėmėja, rengiasi žiauriai atkeršyti „išdavikui“. „Mes žinome, kas jis yra ir kur jis yra, – dienraščiui „Komersant“ teigė šaltinis SVR. – Nėra jokios abejonės, kad paskui jį jau pasiųstas „merkaderas“ (šiuo atveju „merkaderas“ – tai aliuzija į Maskvos agentą ispaną Ramoną Mercaderą, 1940 metais Meksikoje ledo kirtiklio smūgiu nužudžiusį į šią šalį emigravusį anksčiau įtakingą Sovietų Sąjungos veikėją Levą Trockį, Stalino priešininką).

Dar daugiau – Ščerbakovas pats asmeniškai dalyvavo demaskuojant labiausiai patyrusį Rusijos agentą 65 metų Michailą Vasenkovą, kuris slėpėsi po Juano Lazaro pavarde. Dar 1960-ųjų viduryje jis buvo pasiųstas į Ispaniją, iš kur išvyko į Čilę ir apsimetęs fotografu ėmė dirbti Rusijos žvalgybai. Jis skersai išilgai išvažinėjo Lotynų Ameriką, susipažino su daugybe politikų ir verslininkų. M.Vasenkovas, vedęs Peru žurnalistę Vicky Pelaez, Rusijos žvalgybos nurodymu persikėlė į JAV. Už sėkmingą darbą SSRS specialiosioms tarnyboms 1980-aisiais slaptu įsakymu jam buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Vasenkovo-Lazaro biografija buvo tokia įtikinama legenda, kad JAV FTG agentai nesugebėjo aptikti kokių nors ryšių su Rusijos žvalgyba. Daugybės draugų, kaimynų ir įtakingų pažįstamų žinomas kaip padorus amerikietis J. Lazaras atmetė visus jam pareikštus kaltinimus ir tvirtino esąs nekaltas. Manoma, kad tik tada, kai vieną dieną į jo kamerą atėjęs Ščerbakovas jam pasakė: „Michailai Anatoličiau, jūs turite prisipažinti ir pasiduoti“ ir parodė amerikiečiams perduotą Vasenkovo-Lazaro dosjė, atsivežtą iš Maskvos, J. Lazaras prisipažino esąs M. Vasenkovas. Tačiau daugiau ką nors pasakyti atsisakė. Grąžintas į Rusiją M. Vasenkovas pareiškė čia gyventi neketinąs ir išvyksiąs į užsienį – jis planuoja sugrįžti į Peru, nes turi šios šalies pasą.

Sužinojus apie Ščerbakovo išdavystę ir patyrus nesėkmę su gerai užsislaptinusiu šnipų tinklu, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyboje prasidėjo darbuotojų patikrinimai. Į juos įtraukta ir Federalinė saugumo tarnyba. Rusijos šnipų sulaikymo Amerikoje skandalas Rusijos prezidentą D. Medvedevą esą paskatino persvarstyti visą žvalgybos strategiją. Vėl imta svarstyti ir apie tai, kad SVR reikia pertvarkyti. Esą SVR vadovą Michailą Fradkovą „gali pakeisti žvalgybos reikalams neabejingas Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Naryškinas“. Tačiau yra tam prieštaraujančių. Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų veteranas Igoris Prelinas pareiškė, kad M. Fradkovas neturėtų prarasti savo posto. „Jei reikalausime atsakomybės iš M. Fradkovo, reikalaukime ir iš prezidento ar premjero. Jie už viską atsakingi. Jie M. Fradkovą paskyrė, jie už tai ir atsako“, – tolimesnę įvykių grandinę nusakė I. Prelinas.

Valstybės Dūmos saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) atsargos pulkininkas Genadijus Gudkovas ragina susilaikyti nuo skubotų sprendimų: „Dabar reikia šios tarnybos viduje nustatyti visas prielaidas, dėl kurių buvo galimas pats šios tarnybos aukšto darbuotojo išdavystės faktas, nustatyti jo padarytos žalos mastą, o ne diskutuoti, ar reikia grąžinti SVR į FST struktūrą, ar reikia keisti šios tarnybos vadovybę ar galbūt būtina keisti įstatymus“. Jis įsitikinęs, kad nagrinėjimas, nors ir būdamas griežtai konfidencialus, nereiškia, kad iš viso parlamentas neturi kontroliuoti šio proceso. G. Gudkovas drauge pažymėjo, kad neverta perdėti šios žalos masto reikšmės, nes pagrindinės šios profilio specialistų rengimo formos ir metodai visų šalių, turinčių nelegalių agentų rengimo struktūras, iš principo yra vieno tipo. „Svarbu stebėti, kas, su kuo, kada, kur ir kam susitinka. O visi kiti nelegalių agentų rengimo ir infiltravimo veiksmai jau daug metų visų žvalgybų maždaug vienodi“, – aiškino FSB reikalų žinovas G. Gudkovas. Jis nesutinka su tais, kurie mano, jog neleistina klaida buvo tai, kad pilnametė Ščerbakovo dukra gyveno Jungtinėse Valstijose. „O galbūt SVR vadovybė būtent tėvo susitikimais su dukra maskavo Ščerbakovo keliones į Ameriką?“ – klausia parlamentaras. Drauge jis pažymėjo, jog pagal kai kuriuos požymius Ščerbakovą buvo užverbavę amerikiečiai dar prieš kelerius metus, todėl jis galėjo kruopščiai pasirengti savo pabėgimui, pasiėmęs ne tik rusų žvalgybininkų-nelegalių agentų dosjė, bet ir kitokios informacijos, kurią jis galėjo gauti, padedamas kolegų iš kitų SVR padalinių. Todėl, mano G. Gudkovas, būtina, kad SVR darbuotojai, tarp jų visų padalinių viršininkai, būtų nuolat tikrinami poligrafu.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija